Kaip Paluckai partiją dorojo

Prieš daugiau nei 35 metus norint sugriauti Sovietų sąjungą, Lietuvai būtų užtekę ten išsiųsti brolius Paluckus. Nebūtų prireikę jokių dainuojančių revoliucijų. Broliukai Gintas su Danu šią imperiją būtų išdraskę lygiai taip pat sėkmingai, kaip jie tą padarė su seniausia Lietuvoje politine jėga – socialdemokratų partija.
Iš pradžių prieš keletą metų į Palangos socialdemokratų skyrių tyliai įslinkęs ir ten perversmą padaręs kurorto socdemų skyriaus turėtą politinį autoritetą suniokojo Danas Paluckas. Šiemet tai jau su visa partija padarė jo brolis Gintautas Paluckas.
Pastarasis kryptingai ir sąmoningai nuo socialdemokratų partijos atskėlė žinomiausią šios politinės jėgos branduolį. Iš socialdemokratų gretų išstumtą Algirdą Butkevičių, Gediminą Kirkilą, Ireną Šiaulienę, Juozą Bernatonį, Rimantę Šalaševičiūtę, Antaną Vinkų gal ir galima pavadinti partijos senienomis, kuriomis patartina atsikratyti.
Tačiau būtent jie iki šiol buvo socialdemokratų partijos veidas, kuris šiai politinei jėgai nulemdavo rinkimų rezultatus. Taip, praėjusiuose Seimo rinkimuose socialdemokratai patyrė fiasko. Bet vis vien pagal šalies Parlamente gautus mandatus jie buvo treti, o nesėkmę galima nurašyti ir tradiciškai kiton pusėn nukrypusioms rinkimų svarstyklėms.
Rinkėjai aklai vien tik už partijos pavadinimą nebalsuoja. Jiems labiau svarbu yra politinės jėgos turinys – žmonės, kurie jai vadovauja: jų žinomumas, populiarumas, pagaliau, viešai demonstruojamas valstybės reikalų išmanymas. Kokios socialdemokratų perspektyvos kituose rinkimuose netekus rinkėjams pažįstamų veidų?
G. Palucko partijoje pasilikę jos senbuviai labiau priklausė antrajam ešelonui. Ar Juozo Oleko, Algimanto Salamakino, Juliaus Sabatausko, Algirdo Syso, Rasos Budbergytės autoriteto užteks kituose Seimo rinkimuose socialdemokratams gauti tiek mandatų, kad jie galėtų sudaryti bent savo frakciją? Juo labiau, kad neaišku, kaip pasielgs privalomo pasirinkimo dar nepatyrę europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis.
Senosios kartos ir G. Paluckui prijaučiančių jaunųjų partiečių konfliktas brendo jau seniai. Dar būdamas premjeru A. Butkevičius nepagarbiai atsiliepdavo apie jaunųjų socialdemokratų bandymus partijoje daryti savo tvarką. Netikėto Seimo rinkimų rezultato priblokšti senieji partijos vilkai pretenduoti į naujuosius pirmininkus nesiryžo. Juolab, kad jaunieji visa gerkle šaukė apie būtinybę prisiimti politinę atsakomybę.
Kaip ir V. Leninas po revoliucijos Rusijos valstiečius suviliojęs nacionalizuota žeme, taip ir G. Paluckas nemažai skyrių regionuose palenkė jiems pažadėjęs skirti daugiau dėmesio bei atsižvelgti į jų nuomonę. Matant naujojo partijos lyderio kietakaktiškumą, partijoje žadama demokratija vargiai tikėtina.
Dar vienas naujojo partijos pirmininko arkliukas, kuriuo jis pasiekė sostą – pasitraukimo iš koalicijos su valstiečių-žaliųjų sąjunga vajus. Tačiau atsiskyrimą nuo kritikos laviną išgyvenančių „valstiečių“ rinkėjai gali suprasti dvejopai. Nepraėjus nė metams išduoti tegu ir pradėjusį šlitinėti draugą, visuomenėje niekada nebuvo laikoma garbingu poelgiu. Čia būtų galima sutikti ir su G. Kirkilu, kuris nesupranta, kaip atsidūrus opozicijoje, staiga reiktų kritikuoti valdančiuosius, kurie įgyvendina kartu su socialdemokratais sukurtą programą.
Galima nuspėti, kad G. Palucko kategorišką siekį pasitraukti į opoziciją diktavo gana savanaudiški jo tikslai. Partijai ir toliau pasiliekant valdžioje Seime, nesantis jos pirmininkas iki rinkimų būtų menkai matomas. Todėl kituose rinkimuose, net ir būdamas socialdemokratų sąrašo viršuje, šešėlio pridengtas G. Paluckas neišvengiamai būtų nureitinguotas žemyn. Tuomet jau partiečiai gali paklausti – koks tu lyderis, jei rinkėjai tave nustūmė į apačią?
Vadovaujant smarkiai apgenėtai partijai, šansai G. Paluckui į Seimą įjoti ant balto arklio yra gerokai didesni. Visų pirma, rinkimų sąraše nustumti į apačią jo nebus kam, nes senieji socialdemokratų rinkėjai balsuos jau už kitas partijas. Klausimas tik, ar be įprasto veido likę socialdemokratai perlips 5 procentų ribą, prie kurios ši partija smarkiai artėja.
Ir ką po tokio perversmo turime? Suskilusią seniausias tradicijas turinčią partiją, Rekordiškai smukusius reitingus, visoje šalyje iš G. Palucko partijos pasitraukiančius partiečius ir socialdemokratiškų savivaldybių merus.
Su panašiomis problemomis Palangoje susiduria ir tais pačiais metodais kurorto socialdemokratų skyriui vadovaujantis G. Palucko brolis Danas.
Atėjęs į Palangos skyrių prieš 7 metus jis pirmiausia nuvertė buvusį skyriaus pirmininką Viktorą Pivriką, o vėliau atsikratė ir naująjį lyderį nureitinguoti galinčiais konkurentais. Taip iš rinkimų sąrašo, o vėliau ir iš skyriaus dingo visi socialdemokratų senbuviai ir net vėliau naujai atėję, kurie jam imdavo kelti grėsmę.
Jau pirmuose savivaldos rinkimuose D. Paluckas surinko margą kompaniją: beveik pusė socialdemokratų sąrašo buvo bedarbiai, net trys kandidatai į tarybos narius – anksčiau buvę teisti. Tarp jų ir pats D. Paluckas, kuris dar būdamas penkiolikmetis 1996 metais Panevėžio apylinkės teisme kartu su dar trimis nepilnamečiais buvo nuteistas už tai, kad nuo ožinių kranų pavogė 30 metrų varinio kabelio. Paaugliui tuomet bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Akurat, kaip ir jo pusantrų metų vyresnis brolis G. Paluckas, 2012 metais išgirdęs galutinį Aukščiausiojo teismo verdiktą, kuriuo buvo pripažintas Vilniaus savivaldybėje piktnaudžiavęs vykdant viešuosius pirkimus.
Kadaise dėl valdžios pasivaržydavusių kurorto socialdemokratų jėgos mieste nebeliko nė kvapo. Iš D. Palucko skyriaus ir G. Palucko partijos pabėgo net ir nuo socialdemokratų į miesto merus taikiusi bei rinkimuose daugiausiai balsų gavusi Elena Kuznecova. „Skyriaus veiklos mieste nematyti“, – teigia dabar jau buvusi partietė ir labai abejoja palangiškiams nežinomų socialdemokratų galimybėmis artėjančiuose savivaldos rinkimuose.
O juk kadaise dar nesusijungę socialdemokratai ir LDDP miesto taryboje bendrai turėjo net 7 mandatus. Vėliau socialdemokratai taryboje visuomet gaudavo po keletą vietų. Iš skyriaus išvaryta žinoma miesto pedagogė Salomėja Slaboševičienė yra buvusi ir vicemere. Šiuo metu D. Paluckas taryboje yra likęs vienintelis socialdemokratas.
Po brolių Paluckų pergalingo maršo ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje, dabar kyla abejonės, ar socialdemokratų apskritai liks kitoje kurorto savivaldybės taryboje Palangoje? Ar šios, senas tradicijas turinčios politinės jėgos neištiks be savo veido likusios Darbo partijos likimas?