Kaip E. Benetis patinių situacijų ieškojo

Visus Palangos gyventojus turėjusi paliesti savivaldybės numatyta revoliucinė transporto eismo pertvarka Vytauto gatvėje, panašu, kad nieko nesudomino. Vienos krypties eismo schemos projektą paskelbusi savivaldybė iki birželio mėnesio oficialiai sulaukė vos dviejų nuomonių.
Taigi, visuotino palangiškių susidomėjimo šiuo projektu nėra. Kodėl? Argi niekam tai nerūpi? Visų pirma, kvaila dėl kiekvieno elementaraus pertvarkymo atsiklausti gyventojų. Juk tam ir yra išrinkta valdžia, kuri spręstų kasdienius klausimus ir pati rastų išeitis.
Sakote, kad pagrindinėje gatvėje eismo keitimas į vienos krypties judėjimą nėra menkniekis? Kažin. Jei būtų sprendžiama, ar iš viso uždrausti transporto eismą Vytauto gatvėje, galima sutikti, kad tokiu esminiu klausimu reiktų išgirsti gyventojų nuomonę.
Tačiau vargu ar tikslinga palangiškių teirautis dėl paprasčiausio eismo pertvarkymo. Juk akivaizdu, kad vieni jam pritars, kiti bus prieš. Ar taip jau svarbu išsiaiškinti, kurių daugiau, jei eismo specialistai, už eismo saugumą mieste atsakingi policijos pareigūnai vienu balsu sutarė, kad vienos krypties eismas centrinėje gatvėje išspręstų net kelias įsisenėjusias problemas: atsiras nuo transporto apsaugotas takas dviratininkams, kol miesto centre nėra daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių, padaugės mašinų parkavimo vietų, transporto eismas taps saugesnis vasaros metu.
Galima klausti ir kitaip – ar miesto valdžiai svarbi gyventojų nuomonė šiuo klausimu? Kodėl palangiškiams pasisakyti leista tik iki birželio? Vėliau jau nebegalima? Birželio viduryje gatvė bus pradėta ženklinti kitaip? Ne, pasirodo, kad Vytauto gatvėje eismo pertvarka viena kryptimi numatoma tik kitais metais. Tada kam tokia skuba? Neabejotina, kad dar vieną vasarą transporto eismo košmarą išgyvenusiems palangiškiams apsispręsti būtų lengviau.
Tokia apklausos forma savivaldybės pasiūlyta demokratijos iliuzija aiškiai tarnauja tik laiko tempimui ir savotiškam apsidraudimui. Kad vėliau, besipiktinantiems būtų galima atšauti: kodėl tylėjote tada? Toks gyventojų nuomonės teiravimasis, kaip sakoma, „ant durniaus“, sufleruoja ir kitą atsakymą – pertvarkyti eismo miesto centre savivaldybė neskubės ir kitąmet, nes dar nėra tam pasiryžusi. Kitaip tai jau būtų atlikta dar gegužę. Juo labiau, kad komunalininkų skaičiavimais, plastiku naujai išbraižyti gatvę ir dviračių taką nuo važiuojamosios dalies atriboti guminiais borteliais kainuotų apie 95 tūkst. eurų. Ar kalbant apie palangiškių ir poilsiautojų saugumą gatvėje tai kurortui yra nepakeliama našta?
Todėl šį ambicingą eismo pertvarkos projektą kuo toliau nustumti norinčiai savivaldybei kaip oras yra reikalingi autoritetingų specialistų argumentuoti prieštaravimai. O čia, kaip mana iš dangaus, buvusio miesto architekto Edmundo Benečio šio projekto patinių situacijų paieškos. Ko gero, daugelis iš mūsų turėtų nukelti kepurę prieš E. Benečio kompetenciją miesto urbanistinio planavimo srityje. Todėl visuomenei pasiūlytam projektui prieštaraujantys jo argumentai turėtų būti labai svarūs ir užmušantys.
Tačiau kreivai vertinti visą ant pusantro laikraščio puslapio išguldytą E. Benečio nuomonę verčia viena, bet labai svarbi detalė. Aiškindamas, kuo blogas yra vienos krypties eismas, architektas įrodinėja, kad norint automobiliu pasiekti kokį nors objektą Vytauto gatvėje, visiems teks sukti ratus.
Siekdamas tai pailiustruoti, E. Benetis pateikia tokį pavyzdį: automobilį pastačius šalia savivaldybės ir užsigeidus nuvažiuoti prie „Felikso“ kavinės už 20 metrų, toks nelaimėlis Vytauto, Jūratės, J. Janonio ir Gintaro gatvėmis turės važiuoti 610 metrų ratą. Besimėgaudamas tokiu atradimu, architektas nepatingi paskaičiuoti ir apvažiavimo variantą vakarinės miesto dalies gatvėmis. Rezultatas – beveik 3 kilometrai. Įspūdinga, palyginti su 20 metrų. Toks „geležinis“ argumentas turėtų bet ką įtikinti, kad vienos krypties eismas Vytauto gatvėje yra, neva, didžiausia nesąmonė.
Tačiau tokį pavyzdį pateikęs E. Benetis neatsako į esminį klausimą: kam stovint prie savivaldybės reikia būtinai privažiuoti prie vos už 20 metrų esančios kavinės? Ar nepaprasčiau būtų prieiti? Kita vertus, jei kelionės tikslas yra kavinė, kam sustoti toliau prie savivaldybės?
Be jokios abejonės, esant vienos krypties eismui neišvengsime situacijų, kai norint sugrįžti Vytauto gatve, teks apvažiuoti kvartalą. Tačiau rytinėje pusėje skersinės gatvės yra vos 170-200 metrų atstumu. Ilgiausias 250 metrų tarpas yra tik tarp Jūratės ir Kretingos gatvių. Iki apvažiuojamosios J. Janonio gatvės tėra vos 140 metrų. Vadinasi, norint apsukti vieną kvartalą, tektų nuvažiuoti papildomus 500 metrų. Ar tai yra nepakeliamai daug? Kita vertus, ar sustojus, tarkim prie teismo, iki savivaldybės ar „Felikso“ kavinės paėjėti būtų per toli?
Todėl, kai objektyviai projektą turintis vertinti specialistas pateikia tokį priešingai nuomonei aiškiai pritemptą pavyzdį, kyla abejonės ar miesto valdžios siūlymą suplėšyti nusiteikęs E. Benetis yra nuoširdus dėstydamas ir kitus argumentus.
Pavyzdžiui, apie mašinų stovėjimą. Architektas tvirtina, kad Vytauto gatvė visoje vienos eismo krypties atkarpoje iš vakarinės pusės bus užtrombuota mašinomis. Suprask, tuomet važiuojamoje juostoje bus sudėtinga sustoti ir išleisti keleivį. Tačiau abejotina, kad apmokestinta 2 kilometrų ilgio automobilių parkavimo juosta nuolat bus užimta mašinomis. Kita vertus, niekas ratais Vytauto gatve nesivažinės ieškodamas, kur pastatyti automobilį, nes jei kam reikia patekti į kurhauzą, neieškos mašinai laisvos vietos prie Žvejų gatvės.
Nerealus E. Benečio pasiūlymas ir dviračių takus įrengti „rezerviniame“ plote tarp gatvės raudonųjų linijų. Jei miesto valdžia nesugeba rasti 100 tūkst. eurų gatvės perbraižymui, ką jau bekalbėti apie milijoninį projektą įrengiant dviračių takus Vytauto gatvės šaligatvių ir žaliųjų vejų sąskaita.