Kada gydysime į prokuratūrą įsimetusį vėžį?

Ikiteisminius tyrimus kontroliuojanti ir jiems vadovaujanti prokuratūra yra vienas iš svarbiausių kertinių Lietuvos, kaip teisinės valstybės, pamatų ir teisėsaugos garantų. Nuo šios valstybės institucijos kompetencijos, nešališkumo, nepriekaištingo įstatymų laikymosi priklauso mūsų visuomenės saugumas ir teisingumo supratimas.
Tačiau atskiri atvejai ir abejotini sprendimai, kurių paskutiniu metu tik daugėja, ant prokurorų munduro tykšta sunkiai nuplaunamomis dėmėmis. Parodomieji įtariamųjų suėmimai, būtinai paryčiais vykdomos kratos šeimos akivaizdoje, be jokio būtinumo demonstratyviai naudojami antrankiai, skambūs kaltinimai, o po to net iki keleto metų trunkanti tyla ir vėliau – pernelyg dažnai bliūkštančios bylos teismuose bei neretai kaltinamuosius išteisinantys nuosprendžiai. Vis labiau panašu, kad pagal tokius scenarijus kurpiamais ikiteisminiais tyrimais siekiama ne tiek teisingumo ir teisingos bausmės, kiek pažeminti žmogų, sutrypti jo orumą, sulaužyti gyvenimus.
Kiek ilgai šalies teismai taisys apgraibom dirbančių bei metų metais ikiteisminius tyrimus tampančių prokurorų darbo broką ir kodėl taip vyksta? Toks įspūdis, kad bylos rezultatas pačiu tyrimo procesu besimėgaujančius prokurorus mažiausiai jaudina. Tai – svarbiausi klausimai bet kuriam Seime tvirtinamam kandidatui į šalies generalinio prokuroro postą.
Vargu, ar į teisėsaugos mėsmalę patekusių žmonių gniuždymas yra pačių prokurorų tikslas. Vis daugėja atvejų, verčiančių manyti, kad nepriklausomybę nuo politikų pabrėžti mėgstančių prokurorų ranką tarytum vedžiotų mistiniai bylų įkvėpėjai.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Jų apstu mano vienmandatėje Pajūrio rinkimų apygardoje. Dėl keistų prokurorų manevrų Palangos savivaldybei priklausanti komunalinio ūkio bendrovė liko be puikaus vadovo Konstantino Skieraus, kuris yra ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys. Dar prieš savivaldos rinkimus pernai rudenį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. STT pareigūnai nustatė, kad keliais atvejais pagal privačius užsakymus buvo naudojama įmonės technika iš ūkininko laukų išvežant akmenis, genėjant medžius. Už tai dalis akmenų buvo parvežta į Palangą ir jais buvo papuošti miesto gėlynai, įmonė gavo retų gėlių daigų. Tačiau visa tai buvo daroma neišrašius sąskaitų. K. Skierus kaltinamas ir dėl to, kad jo asmeniniame ūkyje įvairius darbus dirbo bendrovės darbininkai, tačiau paaiškėjo, kad jie yra vadovo kaimynai ir taip talkino laisvu nuo darbo laiku.
STT paskaičiavo, kad naudojant įmonės techniką privatiems asmenims buvo atlikta paslaugų už beveik 400 eurų neišrašant apskaitos dokumentų. Aišku, direktorius pažeidė nustatytą buhalterinės apskaitos tvarką, nors įmonės vadovo teigimu, tokių mainų būdu buvo taupomos bendrovės lėšos. Tačiau ar milijonais eurų skaičiuojamą apyvartą pasiekianti savivaldybės bendrovė patyrė apčiuopiamą žalą? Juk jei komunalininkai visą tai būtų pirkę, įmonė būtų išleidusi gerokai daugiau pinigų, nei atsiėjo technikos savikaina. Ar nubausti už tokį pažeidimą nebūtų pakakę papeikimo, administracinės baudos?
Tačiau, vaizdžiai tariant, į žvirblį kažkodėl pleškinama iš STT patrankos. Kita vertus, pagal tuos epizodus, kuriais kaltinamas K. Skierus, metus trunkančio tyrimo per akis, kad bylą atiduoti teismui, arba ją nutraukti. Beje, gegužę ji ir buvo nutraukta prokuratūrai atsisakius įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Bet, matyt, bylos užsakovui vis nerimstant, po keleto dienų tie patys epizodai buvo panaudoti ištraukiant kitą kaltinimą apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Baudžiamąją bylą sukūrusių iniciatorių tikslas, regis, ne nubausti buhalterinių formalumų nepaisiusį vadovą, o jį pašalinti iš posto. Tai tapo aišku vasaros pabaigoje, kai teismas patenkino prokurorų prašymą ir K. Skierų pusmečiui laikinai nušalino nuo pareigų. Kažkodėl to prokurorams nebuvo prireikę nuo praėjusio metų spalio ikiteisminiam tyrimui prasidėjus. Kitų metų kovą į pensiją išeiti ruošęsis vadovas iš savo pareigų nusprendė pasitraukti be tokio pažeminimo ir pats parašė atsistatydinimo pareiškimą. Šį mėnesį Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjus apeliacinį K. Skieraus skundą paaiškėjo, kad prašyti nušalinti vadovą nuo pareigų prokuroras neturėjo jokio pagrindo. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga teisėjas nerado nė vieno užfiksuoto fakto, kad dirbdamas direktoriumi K. Skierus būtų mėginęs trukdyti tyrimui ar siektų paveikti jam pavaldžius liudytojus keisti parodymus. Aukštesnysis teismas apylinkės teismo nutartį panaikino ir prokuroro prašymą atmetė. Tačiau dėl tokių neteisėtais pripažintų prokuroro veiksmų savivaldybei priklausanti įmonė liko be puikiai užsirekomendavusio ir Palangą išgražinusio vadovo.
Tuo tarpu tirdami kitą, dėl Palangos turgavietę valdančioje savivaldybės įmonėje „Palangos klevas“ aptiktų lėšų iššvaistymo fakto dar 2013 metų spalį pradėtą apgaulingos buhalterinės apskaitos bylą, prokuratūra tokio uolumo nerodo. Jau yra nustatyta, kad buvę bendrovės vadovai savo veiksmais savivaldybės įmonei galėjo padaryti didelę žalą, kuri siekia iki 100 tūkst. litų. Be sutarčių pagal neaiškius įkainius buvo apmokestinami turgaus prekiautojai, kažkur išgaravo įmonei priklausantis prekybinis kioskas, dingo gautas pajamas turėjęs įrodyti kasos aparatas, už prirašytus darbus atnaujinant Šventosios turgavietę permokėta apie 80 tūkst. litų. Tai tik dalis įmonėje užfiksuotų pažeidimų, tačiau jie taip prokuratūros nesudomino, kaip K. Skieraus smulkmeniški pažeidimai. Prieš dvejus metus pradėta tirti turgavietės byla vilkinama iki šiol, o prokurorai yra praleidę visus tyrimui skirtus terminus. Apie aiškiai marinamą bylą pasiteiravus Generalinėje prokuratūroje, savo atsakyme jos vadovai pirmiausia nepamiršo manęs pabarti, kad neva kišuosi į tyrimo eigą ir priminė, kad prokurorai yra savarankiški. Kodėl į tautos išrinkto atstovo pasiteiravimą apie prokuratūros akivaruose stipriai įklimpusios bylos eigą reaguojama taip skausmingai, o pats kreipimasis įvertinamas, kaip pasikėsinimas į prokurorų savarankiškumą? Juo labiau, kad pagal mano raštą šia byla pasidomėjęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nustatė, kad per tiek laiko iki šiol nėra atsakyta į esminius klausimus, tyrimo eigoje padaryta aibė grubių procesinių pažeidimų ir šią bylą paskyrė kitam prokurorui.
Apskritai, Seime priimtų įstatymų dėka ikiteisminiai tyrimai tapo taip įslaptinti, kad visuomenė neteko teisės sužinoti bent apie rezonansinių bylų eigą, o be jokios kontrolės likę ir už savo neretai neteisėtus sprendimus neatsakantys prokurorai nebemato reikalo pasiaiškinti visuomenei.
Niekas nesikėsina į prokurorų teisę savarankiškai vykdyti tyrimus ir daryti nešališkas išvadas. Tačiau, kai prisidengus ikiteisminių tyrimų slaptumu dėl pernelyg užsitęsusio proceso vengiama ką nors paaiškinti net tautos išrinktiems atstovams Seime, tai jau nebėra normalu. Negera tokios įsigalėjusios praktikos tendencija jau ryškėja. Šalies teisininkai šį reiškinį yra įvardinę, kaip teisinį chuliganizmą, kai prokurorų veiksmai pradeda šokiruoti ne tik visuomenę, bet ir prokurorų klaidas taisančius teismus. Vien ko vertas laiku tyrimo nesugebančių baigti prokurorų siekis nuo pareigų nušalinti žmonių tiesiogiai išrinktą Visagino merę, kurią į teisėtai užimtą postą sugrąžino tik apeliacinį skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas. Ar toks psichologinis spaudimas merei tikrai yra prokurorų politinės nepriklausomybės pavyzdys?
Lieka tikėtis, kad naujas Generalinės prokuratūros vadovas sugebės iškuopti šalies teisingumui svarbios institucijos užkaborius ir įvertins atskirų prokurorų kompetenciją.

Pranas ŽEIMYS
Seimo narys