K. Skierus: „Viešų kačių šėryklų niekur Palangoje neįsivaizduoju“

Palangos paplūdimys jau nuogas: miesto komunalininkai išmontavo persirengimo kabinas, suoliukus, tualetus, takus pliažo zonoje ir suvežė į sandėliavimo vietas – pataisyti, kad sulaukus pavasario, visi įrenginiai vėl, jau paruošti, keliautų į miesto viešąsias erdves, paplūdimį. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus atsakė į „Palangos tilto“ klausimus apie komunalininkų rudens darbus.

– Apie komunalininkus paprastai daugiausiai prisimenama sezono metu. O ką miesto komunalininkai, be atliekų surinkimo, daro beveik spalio pradžioje?
– Ženklią mūsų darbų dalį dabar sudaro vasaros įrenginių – persirengimo kabinų, suoliukų, tualetų, takų išmontavimas, išvežimas ir tinkamas sandėliavimas. Ir ne tik: daug ką teks pataisyti, patobulinti.
– Net takus išrenkate?
– Takus kopose palikome, tik tuos pliažo zonoje demontavome. Taip, mes ir juos demontuojame, nes mums labiau apsimoka juos išvežti nei laikyti per žiemą. Takai nustotų greitai tarnauti, jeigu juos paliktumėme, kur jie yra – dėl sniego, pusnių ir lietaus jie tiesiog greičiau susidėvėtų. Sandėliuodami juos, daugiau pinigų savivaldybei sutaupysime. Nuvalyti, paremontuoti sandėliuose vasaros įrenginiai lauks kito sezono.
Dar kitas didelis mūsų darbo baras dabar – lapai. Tikrąja žodžio prasme, mes su jais kovojame.
– Teko stebėti, kaip jūsų mobili technika surenka lapus Kretingos gatvėje, bet tarp medžių, šalia Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos, ir ji neįlenda...
– Tam darbui naudojame ir techniką, ir rankomis renkame. Stengiamės, kad reikėtų kuo mažiau rankų darbo. Dėl paprastos priežasties: neturime tiek laisvų rankų. Galiu teigti, kad kova su lapais vyks iki pat Kalėdų. Jeigu mums oro sąlygos leis, norime taip miestą išvalyti, kad atėjus pavasariui, nereiktų nieko papildomai dirbti, kad galėtumėme dėmesį skirti kitiems darbams. Siekinys tas pats – miestą idealiai išvalyti.
– Kiek paprastai rudenį žaliųjų atliekų surenkate?
– Apie 2 tūkstančius tonų.
– Pataisykite mane, jeigu aš klystu, anksčiau žaliąsias atliekas jūs surinkdavote nemokamai. O dabar UAB „Palangos komunalinis ūkis“ tinklapy skelbiate, kad nemokamai surenkate tik 1 kubinį metrą žaliųjų atliekų, šakas – iki vieno metro, o didelių gabaritų atliekų – iki 3 vienetų.
– Atliekas, kaip ir anksčiau, surenkame iš gyventojų pagal grafiką, kuris yra skelbiamas viešai. Tai darome kas dvi savaites, bet esant gyventojų pageidavimams, apsilankome ir atliekas už papildomą užmokestį išvežame dažniau, nei numatyta grafike.
Pastebėjau, kad šį rudenį ypač daug atsikrato šakų, rauna šaknis, gyvatvores kerpa. Pagal taisykles, išvengti mokėjimo galima šakas, pavyzdžiui, supjausčius iki vieno metro, bet daliai žmonių patogiau sumokėti ir išvežti atliekas tokias, kokios jos yra.
– Ar žmonės naudojasi mokamomis paslaugomis, užuot šakas atvilkę iki artimiausio konteinerio?
– Pasinaudoja. Mokama paslauga teikia tam tikrų patogumų. Kai anksčiau pastebėdavome, kad kai kurie miestelėnai šakas ar stambiagabarites atliekas tempdavo iki šiukšlių konteinerių, skubėdavome kviesti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistus. Ne vienas palangiškis jų dėl to buvo nubaustas. Patikėkite, tokių miesto švaros ir tvarkos taisyklių pažeidimų gerokai sumažėjo mieste. Bet, kaip sakau, piktybiškų gyventojų yra ir, kaip ne keista, daugiausiai tokie yra ne eiliniai palangiškiai, gyvenantys iš pensijos ar atlyginimo, o pasiturintys. Kai kurie pažeidėjų – net garsūs verslininkai. Tegul daug kas sugula jų sąžinėje.
– Kalbant apie miesto kvartalus, kur daugiausiai jų? Ar nauji miesto kvartalai kelia jums galvos skausmo?
– Naujuosiuose kvartaluose nėra tiek bėdų, kiek jų juose būtų galima įsivaizduoti esant. Bene daugiausiai bėdų ten, kur yra daug želdinių – medžių, vejų, gėlynų, pievų, tai yra senojoje Palangoje – nuo Klaipėdos plento į vakarus. Būtent ten senieji miesto gyventojai vakarais ar naktimis į gatvę, net sezono metu, vis dar išvelka senus baldus, dėžes ir panašiai. Praėjusią savaitę savo akimis stebėjau, kaip mums išvalius gatvę, gyventojas po dešimties minučių į ją nešė ir pylė lapus iš savo kiemo. Apmaudu, kad yra tokių žmonių.
– Komunalinis turi kelias dideles aikšteles mieste, viena jų – už mūsų redakcijos. Ar ne per prabanga miestui ir komunalinio įmonei laikyti tokią didelę aikštelę beveik miesto centre? Kam ji naudojama daugiausiai?
– Daugiausiai ji naudojama sandėliavimo, remonto darbams. Laikome joje paprastai paplūdimio persirengimo kabinas, suoliukus. Juos perdažome, taisome, o tas, prie kurių nereikia rankų prikišti, vežame į aikštelę Bangų gatvėje.
Dėl aikštelės už jūsų redakcijos turėtų spręsti miesto Tarybos nariai. Jie galvoja, kaip tą visą teritoriją panaudoti. Jie galvoja, ką su ja daryti, nuo 2007-ųjų metų. Žinoma, ją tokią laikyti miesto centre – prabanga. Mes su mielu noru ją perleistumėme kitam tikslui, tenkinančiam miesto interesus.
– Jau bene penkerius metus Palangoje veikia vaikų žaidimo parkas prie jūros. Kokius jo konservavimo žiemai darbus paprastai atliekate rudenį?
– Parkas oficialiai baigė savo darbą šiais metais šiek tiek prieš savaitę. Nusprendėme atlikti, kaip vadiname, jo einamąjį remontą – ne įrangai, atrakcionams, bet aplinkai: kai kur aplink parką takeliai jau buvo papuvę, žolė suaugusi, smėlio beveik tebuvo likę mažai. Atrakcionai kol kas yra tikrai labai geros būklės, tik nuo saulės spindulių plastiko detalės pakeitė nežymiai spalvą.
– Kaip yra vaikų žaidimų parkas saugomas?
– Tam tikslui yra sumontuota perimetrinė apsauga, veikia ir video kameros. Pavyzdžiui, jeigu didesnis kiras įskrenda į parko teritoriją, apsaugos darbuotojas, stebintis kameras dispečerinėje, jį mato. Kokiam nors niekadėjui patekti į teritoriją nėra šansų – apsauga iškart sureaguos, nes ekipažas dirba Palangos mieste.
– Kokia padėtis su naujuoju interaktyviu vaikų žaidimų parku prie „Gabijos“? Ar jis bus žiemai konservuojamas?
– Ką Kultūros centas, kuris buvo parko iniciatorius, darys su jame esančiomis skulptūromis, nežinau. Jeigu prašys mūsų kokios nors pagalbos, padėsime. Mūsų pareiga prižiūrėti takus, valyti šiukšliadėžes. Atsirado viena nenumatyta problema jame – jis tapo aplinkinių viešbučių personalo rūkykla. Gan rimta problema: jauni žmonės mėgsta „nutūpti“ ant suoliukų ir rūkyti. Akivaizdu, kad teks galvoti parko teritorijoje sudėti specialius ženklus, kad parke rūkyti negalima.
– Turbūt, kaip ir pernai, komunalininkai žiemai konservuos muzikinį miesto fontaną. Kada tai planuojate padaryti?
– Muzikinis fontanas prieš savaitę taip pat oficialiai baigė savo darbo sezoną, fontaną konservuosime spalį.
– Kiek pinigų per sezoną „uždirba“ fontanas?
– Šiais metais iš užsakomų muzikinių melodijų mums „sukapsėjo“ apie 6000 eurų. Pernai – apie 4800 eurų. Bet nei pernai, nei šiemet gautos pajamos toli gražu nepadengia fontano eksploatacinių išlaidų. Išlaidas sudaro vandens kaštai, chemija vandens tinkamai kokybei išlaikyti, apsauga – kameros, automatika, programavimo dalykai. Pastariesiems dviem išleidome apie 5000 eurų šiemet. Turime bėdų su internetiniu ryšiu, kuris nėra itin patikimas. Tą, matyt, pastebėjo ir palangiškiai, ir miesto svečiai, panorėję užsisakyti norimą melodiją: sumokėjus pinigus, melodija paskutiniais mėnesiais neretai „strigdavo“ ar „nutrūkdavo“.
– Man susidarė toks įspūdis, kad šiemet komunalininkai sulaukė mažiau skundų dėl teikiamų paslaugų...
– Išties, viešojoje erdvėje nebuvome labai „tarkuojami“. Net kalbant apie muzikinį fontaną, šiais metais tebuvo sulaukta vieno skundo, ir to per pilnatį, dėl triukšmo. Žinoma, savivaldybės Tarybos potvarkis, sutrumpinęs fontano veiklą, buvo labai svarbus.
– Pataisykite, jeigu klystu, bet šiais metais mieste, iš pirmo žvilgsnio, buvo remontuojamų gatvių...
– Šiais metais gatves taisėme iki liepos 20-osios. Atnaujinome S. Daukanto gatvę, pavyzdžiui, iš Kelių direkcijos lėšų, o skverą – iš savivaldybės biudžeto lėšų. O praėjusią savaitę pradėjome dirbti „Lino“ take, kurio remontui gauti taip pat Kelių direkcijos pinigai. Atnaujinsime visą taką: viena jo pusė bus asfaltuota ir naudojama neįgaliųjų reikmėms, kitose sudėsime trinkeles ir ja vaikščios pėstieji. Vanagupės gatvėje dar įrengsime automobilių parkavimo juostas, ten jau pradėjome dirbti. Vanagupės rajonas – labai gyvas: jame atsirado daug rekreacijos centrų, kotedžų, jame veikia pagrindiniai reabilitacijos centrai, todėl jam skirsime daugiau dėmesio ir kitąmet – atsiras naujos parkavimo vietos, naujas apšvietimas, bus įvestas vandentiekis prie pliažo, priekopiuose bus pastatyti mobilūs dušai nusiprausti, dar ten pastatysime du konteinerinius tualetus. Žodžiu, visas kvartalas taps labai šiuolaikiškas.
– Ar priekopių tvirtinimo darbai dabar vyksta?
– Taip, jie vyksta, iki metų pabaigos tam tikslui turime įsisavinti apie 23 tūkst. eurų. Darbai vyksta nuo Kunigiškių gatvės link Ošupio upelio. Jau pradėjome žabtvores pinti ir nuo S. Dariaus ir S. Girėno link jūros tilto.
– Ar turite gerų žinių miesto daugiabučių renovacijos fronte?
– Šiuo metu mieste renovuojami 39 namai. Žinia, jau yra prasidėjęs ir trečiasis renovacijos etapas – jame Palangoje numatyta renovuoti 3 daugiabučius namus, bet kol kas Palangai numatytas šiam naujam etapui finansavimas yra labai nedidelis. Daugiabučių renovacija Palangoje vyksta jau trečius metus. Jeigu prieš trejus metus žmonės labai nenoriai sutikdavo renovuoti savo būstą, dabar jaučiasi pakilimas – gyventojai ir patys domisi, prašo atnaujinti jų būstą.
– Turbūt ne visi. Mūsų skaitytoja, palangiškė iš Sodų gatvės, kurios daugiabutį namą taip pat buvo ketinama renovuoti, priešinosi renovacijai ir galop atsisakė jos, nes, paskaičiavimai rodo, kad jai iš kišenės tektų atseikėti netoli 20 tūkstančių eurų. Ar tai skatina renovaciją? Beje, minėta palangiškė su šeima ieško pirkti naują būstą negu taip brangiai renovuoti senąjį...
– Nesu girdėjęs tokio namo, kad reikėtų taip brangiai mokėti. Drįstu sakyti, kad tokių sumų (reikalingų sumokėti už renovaciją) tiesiog nėra mieste. Galbūt tokia suma susidarė su projektavimu, technine priežiūra – ir ne vienam gyventojui, o bendra suma. Tikėtina, kad jūsų minėta palangiškė neišsiaiškino visko iki galo.
– Regis, gyvūnų tema tapo neišsemiama komunaliniam. Viena miesto beglobių gyvūnų globos draugija siekia, teigdama, kad tuo klausimu yra priimtas vyriausybės sprendimas, kad mieste būtų beglobių kačių šėryklos. Kokia jūsų nuomonė dėl jų?
– Nežinau. Išties nelengvas klausimas. Atvirai pasakius, aš nelabai įsivaizduoju tokių viešų, net ir prižiūrimų, benamių kačių šėryklų mieste. Nereikia nė spėlioti, jos sulauktų didelio aplinkinių gyventojų pasipriešinimo. Apie tokią idėja girdžiu pirmą kartą. Katė yra laisvas gyvūnas, kaip ją priversti eiti į vieną vietą?
– Kalbamės likus kelioms dienoms iki rinkimų. Kokių naujų įstatymų, aktualių miesto komunaliniam ūkiui, inicijavimo jūs tikitės? Ar jau veikiančių įstatymų pakeitimų? Pavyzdžiui, „Palangos tilto“ debatuose vienas kandidatas išsakė mintį, kad vietos savivaldybės, ir Palangos, turėtų galimybę tarti svaresnį žodį dėl atliekų rūšiavimo...
– Dėl atliekų rūšiavimo šiuo metu su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC) neturime didesnių problemų, tad sunku pasakyti, ką reikėtų daryti kitaip. Kai kurie dalykai yra spręstini ne savivaldybių, bet Aplinkos ministerijos lygmenyje. Nelabai net galvoju, kokia bus nauja Vyriausybė, esu įsitikinęs, kad kokia ji bebūtų, miesto vadovai gerai su ja sutars. Bendrąja prasme, atliekų tvarkymas – visos Europos problema. Nereikia net sakyti, jame daug neskaidrumo. Tai – verslas, kaip ir narkotikai ar prostitucija.
– Jau nedaug lieka iki didžiųjų metų švenčių, Kalėdų. Paprastai Palanga prieš jas tampa šviesos miestu. Ar jau galvojate, kaip miestelėnus ir kurorto svečius nustebinsite šiemet?
– Tam buvo paskelbtas konkursas trims metams ir laimėjusi bendrovė turėtų panašiai miestą ir šiemet, kaip ir pernai, papuošti. Spalviniai puošybos deriniai buvo suderinti su savivaldybės administracijos direktore. Savo ruožtu, mes taip pat jau pradėjome kalėdiniams papuošimams ruoštis: genime medžius Jūratės, Vytauto, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse, kur bus iškabinti puošybos elementai.
– „Palangos tilto“ publikacija apie atranką įmonių statybiniams darbams mieste atlikti sulaukė nemažo dėmesio. Ar galite patikinti miesto statybines bendroves, kad kitąmet jomis labiau paskliausite tokiems darbams?
– Pavyzdžiui, „Lino“ tako rekonstrukciją atlieka Palangos įmonė „Vakarų statyba“. Savivaldybė rengia kitas apklausas statybiniams, gatvių asfaltavimo darbams atlikti, tad visos įmonės yra kviečiamos jose dalyvauti.
– Kaip komunalinio įmonė baigia finansinius metus? Kokie jūsų lūkesčiai iš kitų metų biudžeto?
– Jau ne vienerius metus mūsų biudžetas mažai ką tesikeičia. Tikėtina, kad ir kitų metų biudžetas bus panašus, nors biudžetas nėra pagrįstas faktinėmis medžiagų kainomis ir darbų įkainiais. Dėl to tenka eiti ir prašyti vienai ar kitai priemonei daugiau lėšų. Komunalinio darbų krūviai dabar yra gerokai išaugę palyginti su tais prieš šešerius ar aštuonerius metus, tad tikiuosi, kad savivaldybės administracija, Taryba tai įvertins, rengdama biudžetą.