Jaunieji šauliai nepabijotų ginti savo šalį

Tuo metu, kai šiuolaikinis jaunimas dažnai pliekiamas dėl pasyvumo, nenoro daugiau pajudėti ir pomėgio leisti laiką prie kompiuterių, jaunieji šauliai griauna visus šiuos stereotipus – jie drąsiai imasi aktyvios veiklos, keliauja į ilgus žygius, lavina savo ištvermę ir mokosi, kaip reiktų ginti savo šalį, jeigu jai kiltų grėsmė. Paklausti, ar regėtume jų ašaras, jeigu būtų pakviesti tarnauti kariuomenėje, jaunieji šauliai – beje, tarp jų yra ir nemažai merginų – tik nusišypso: tikrai ne.

Suburti nebuvo lengva
Jaunuosius šauliukus 2012 metais pradėjo burti Lietuvos kariuomenės karininkas, kapitonas Artūras Milkintis, tuomet, kai atsikėlė gyventi į Palangą. „Pamačiau, jog tokia veikla niekas neužsiima, ėmiausi pats. Pasikviečiau į pagalbą bičiulį, taip pat karininką, ir nusprendėme nueiti į mokyklas, pasikalbėti su mokiniais, ar nenorėtų tapti šauliais. Kai atsirado keletas jaunuolių, kuriems patiko mintis tapti jaunuoju šauliu, ėmėme burtis. Iš pradžių rinkomės V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje, o kai Palangos miesto savivaldybė suteikė patalpas buvusioje Smilčių mokykloje, renkamės čia“, – papasakojo jaunuosius šauliukus subūręs karininkas.
Dabar jau, kai veikla įsisiūbavus, susirenka nemažai šauliukų – daugiau kaip 20 jaunuolių. Kai tuo tarpu pačioje pradžioje, prisiminė A. Milkintis, tebūdavo vos keletas mokinukų. Palangos jaunųjų šaulių veikloje dalyvauja ne tik palangiškiai, nemažai šauliukų atvyksta ir iš Vydmantų.
„Šauliukų skaičius nuolat kinta. Tai nėra privalomas būrelis, neverčiama lankyti, tad visaip nutinka. Vieni ateina, kiti išeina. O jeigu įdomu, tai ir dalyvauja“, – pastebėjo šauliukų vadovas, papasakojęs, jog pradžioje suburti jaunuosius šaulius nebuvo lengva, tačiau geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas.
Paklausus pačių jaunųjų šaulių, ar jiems įdomi siūloma veikla, visi sutartinai patvirtino, jog tikrai įdomu. Kas įdomiausia? Dauguma atsakė, jog šaudymas.

Dvi merginos – Karo akademijoje
Šauliukų vadovas atskleidė, jog prie jaunųjų šaulių būrio galima prisidėti sulaukus 11 metų ir lankyti veiklas iki tol, kol jaunuolis baigs mokyklą. Vėliau, jau pabaigus mokyklą, galima stoti į savanorių gretas. Taip kai kurie šauliukai ir padaro. Nusprendę savanoriauti jau vyresnio amžiaus jaunieji šauliai atlieka ir tokias pratybas, kurios skirtos kareiviams.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys jaunesnysis eilinis Karolis Zemeckis, kuris dar nebaigęs mokyklos, bet jau išbandęs pratybas, paklaustas, ką atlieka per jas, sakė, jog tenka praeiti visą karinį pradžiamokslį.
Jaunųjų šaulių paklausus, kaip vertina tarnavimą savo šalies kariuomenėje, jie patikino, jog jiems tai nebūtų kliūtis. „Kiekvienas šalies pilietis turi atlikti pareigą tėvynei. Beveik visose šalyse skiepijama, jog privaloma atlikti pareigą tėvynei, manau, Lietuva neturėtų būti išimtis“, – svarstė jie.
Jaunųjų šaulių vadovas užsiminė, jog vadovaujantis Šaulių sąjungos nuostatomis, vadovų užduotis yra supažindinti jaunimą su kariuomene. „Tie, kuriems patinka toks gyvenimas, vėliau ir eina tarnauti. Nebijo būti tuo šauktiniu ir neverkia, nes pamato, kad tai nieko baisaus nėra. Pagrindus jaunuoliai gauna, gal kiek mažiau šaudome, atliekame kitas užduotis, bet esmė išlieka. Dvi jaunųjų šaulių būrelį lankiusios merginos šiuo metu mokosi Karo akademijoje. Jos būrelį lankė nuo pirmų dienų, kai jis susikūrė. Pamenu, kokios jos buvo neramios, pasimetusios, sakė, jog nežino, kur stos, ką veiks ateityje. Dabar jos jau antrame kurse. Vasarą atvyks stažuotis. Abi jau po porą kartų buvo aplankiusios dabartinius šauliukus, dalijosi įspūdžiais“, – pasakojo A. Milkintis.
Atitinkamas fizinis pasirengimas, priešingai nei stojant, pavyzdžiui, į Karo akademiją, jauniesiems šauliams nėra būtinas. Norintys sustiprėti, jaunųjų šaulių vadovas papasakojo, gali lankyti bokso treniruotes, taip sutarta su bokso treneriu. Jaunieji šauliai sakė, jog galimybe naudojasi.

Šaulių patirtimi pasinaudos
Dažniausiai jaunųjų šaulių gretas jaunuoliai papildo išgirdę gerų atsiliepimų iš draugų. Tai patvirtino ir patys šauliukai, ėmę pasakoti, kodėl pradėjo lankyti šį būrelį. „Esu jaunasis šaulys nuo rugsėjo mėnesio. Draugas papasakojo apie šią veiklą, tai ir atėjau pabandyti. Smagu, kai turi veiklos savaitgaliais, laisvalaikiu, naudingai leidžiame laiką. Patinka taktiniai pratimai, šaudymas“, – sakė Ignas Maksimavičius, pradėkęs lankyti būrelį draugo Alekso Vaičiaus, dėka. Aleksas pripažino, jog žinios, įgyta patirtis labai pravers.
Kitas šauliukas papasakojo, jog prie būrio prisijungė prasidėjus naujiesiems metams. Jis patikino, jog veikla jam išties patinka ir neketina jos atsisakyti, o mintyse jau ir kirba svarstymai neapleisti išmoktų žinių, jas tobulinti ir ateityje.
Jaunųjų šaulių būryje – ne tik vaikinai, tarp jų tąkart buvo ir trys merginos. Vadovas patikino, jog kitais kartais jų būna ir daugiau, vadinasi, tokios veiklos merginos nei kiek nesikrato. Jos tą patvirtino ir pačios. Justė Urnikytė jaunųjų šaulių būrelį pradėjo lankyti prieš tris mėnesius, tačiau prisipažino, jog įgavo jau labai daug patirties, žinių pratybose. „Manau, kad ateityje taip pat sieksiu užsiimti tokia veikla. Visada mėgau aktyvų laisvalaikio leidimo būdą, tad anksčiau lankiau sporto būrelį. Kai draugė papasakojo apie jaunuosius šaulius, tai ir atėjau, tačiau taip gavosi, jog atėjau paskatinta draugės, bet likau viena, draugė nebelanko“, – šyptelėjo jaunoji šaulė.
Draugė pasiūlė apsilankyti jaunųjų šaulių būrelyje ir Sinegai Norvilaitei. „Šiaip mano dėdė yra savanoris, tai jo įtaką taip pat visada jaučiau, rinkdamasi šią veiklą“, – prisipažino mergina.

Savanorių padėtis – kitokia
Jauniesiems šauliams tenka įveikti keturių pakopų programą. Kaskart, įveikus po vieną pakopą, gaunamas antsiuvas. Šauliukams tenka laikyti egzaminus, kuriems, kaip paaiškėjo, jie kruopščiai ruošiasi, net naktimis, kai kurie prisipažino.
Jaunoji šaulė Laura būrelį lanko jau keletą metų, yra įveikusi pirmąją pakopą. Mergina prisipažino, jog vis neprisiruošia kitam žingsniui, vis kas nors sutrukdo tai padaryti. „Šiaip jau esu 18 metų, planuoju pereiti į savanorių pajėgas“, – atskleidė Laura. Vadovas A. Milkintis teigė, jog savanoriai jau yra kariuomenės dalis, visai kitokį aprūpinimą gauna – uniformas, visą amuniciją, turi galimybę pašaudyti, gauna ekipuotę, o ir šiek tiek uždirba – savanoriams mokama.
„Savanorio profesija – ypatingai garbinga, nes žmonės visą savaitę dirba ir vietoj to, kad savaitgalį sėdėtų namie ant pečiaus, jie dar eina į mišką, mokosi ginti valstybę. Jiems – didžiausia pagarba“, – teigė jaunųjų šaulių vadovas.
Visi jaunieji šauliai į susitikimą su savo vadovu atvyko apsirengę kariškomis uniformomis. A. Milkintis papasakojo, jog uniformos yra perkamos naudojantis neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu.
Kai kurie jaunieji šauliai turi palaukti savo uniformos, o jeigu netenka kantrybės, kai kurie ją ir patys įsigyja. Iš viso Lietuvoje yra apie 4 tūkst. šaulių, kuriuos aprūpinti valstybės lėšomis nėra taip paprasta.
Palangos šaulių 6-osios kuopos vadas Adolfas Sendrauskas papasakojo, jog kai kurie jaunieji šauliai, kurie palieka būrelį, nėra tokie drausmingi, mat negrąžina uniformų.
„Mes galime kai ką įsigyti iš tų lėšų, kurios skirtos neformaliam vaikų ugdymui. O Savivaldybė suteikia patalpas, tad galime vykdyti veiklą be trukdžių“, – teigė A. Milkintis.