Jackų šeima nori dalies restauruojamojo Kurhauzo

Antradienį Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė parengiamajame teismo posėdyje pradėjo nagrinėti bylą pagal 2012-ųjų gegužės 11 d. gautą ieškovų Jackų šeimos ieškinį atsakovei Palangos savivaldybei dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Ieškinio esmė – ieškovai pageidauja, kad jiems būtų priteista dalis 2012-ųjų gegužės 30-ąją pradėtos restauruoti mūrinės Kurhauzo dalies.

Papiktino visuomenę
Į tryliktą valandą turėjusį prasidėti teismo posėdį atvyko tiek palangiškių, tarp kurių, be žinomų aktyvių bendruomenės narių buvo ir miesto meras Šarūnas Vaitkus, kad jie vos tilpo nedidelėje teismo posėdžių salėje.
Belaukiant pusvalandį vėlavusios teisėjos, palangiškiai neslėpė pasipiktinimo dėl Gedimino Jackos, Virginijos Jackienės bei Giletos Eglės, Ventos ir Virgedos Jackaičių pateikto ieškinio Palangos miesto Savivaldybei. Palangiškiai žurnalistams teigė negalintys suvokti, kaip Jackų šeima galinti leisti sau reikšti pretenzijas į 1/2 Savivaldybei priklausančios ir už Vyriausybės, Kultūros ministerijos bei paties miesto pinigus – investuota apie 1,4 mln. Lt – pradėtos restauruoti dešimt metų nudegusiomis sienomis gąsdinusios mūrinės Kurhauzo pastato dalies.
„Tiek metų bendrasavininkai nieko nedarė, o tik pagalius Savivaldybei į ratus kaišiojo. Dabar vėl tas pats vyksta: tik pradėjo miestas savo dalį tvarkyti, jie jau nori ir čia koją įkelti. Kodėl savosios netvarkė? Ir apskritai: į ką būtų panašu, jeigu, tarkim, būtų du vieno sudegusio namo šeimininkai, seniai pasidaliję tą namą, ir vienas jų savąją dalį atstatytų, o kitas, nieko nedaręs, ateitų ir sakytų: ei, atiduok man pusę to, ką susitvarkei“, – vienas per kitą kalbėjo posėdin atėję miestiečiai.

Antra iš trijų
Beje, ši byla buvo antroji iš trijų tądien Palangos miesto apylinkės teisme svarstytųjų ir su Kurhauzu susijusių bylų. Pirmasis posėdis byloje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Kornelijos Rušinaitės, ginančios viešąjį interesą, 2012-ųjų balandžio 23-iosios ieškinį Jackų šeimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais restitucijos taikymo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis šešias turto dovanojimo, mainų bei pirkimo-pardavimo sutartis, prasidėjo 9 val. Teisėjai Liucijai Paulauskaitei teko daryti posėdžio pertraukas ir galų gale jį atidėti, nes buvo pasidarę bloga vienai iš atsakovų advokačių A. Pūkienei, o vėliau, kaip sakė byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančiai Palangos miesto savivaldybei atstovaujantis Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas, L. Paulauskaitei buvo pareikštas nušalinimas.
Beje, po šio posėdžio sušlubavo ir Virginijos Jackienės sveikata, jai teko kreiptis į gydymo įstaigą, ir dėl šios priežasties G. Jackai buvo leista nedalyvauti antrosios bylos parengiamajame teismo posėdyje.
Trečiosios bylos svarstymas, kurioje ieškovė – Palangos miesto savivaldybė, o atsakovai – Jackų šeima, prasidėjo iškart po antrosios bylos parengiamojo posėdžio.

Nori ir mūrinės dalies
Ieškinio, kurį 2012-ųjų gegužę pateikė Jackų šeima, esmė – teismo prašoma nustatyti bendrosios nuosavybės teisės objekto – pastato ir kitų statinių Vytauto g. 45, naudojimo tvarką: atsakovo (Savivaldybės – aut. past.) naudojamos bendrosios nuosavybės teisės objekto antrą aukštą bei papildomas dalis nustatyti naudotis ieškovams. Kitaip tariant, ieškovai prašo dalies pradėtosios restauruoti mūrinės Kurhauzo dalies.
Savo prašymą jie grindžia tuo, jog neva 2003-05-16 Palangos miesto savivaldybės, Alfredo Tiškevičius ir Gedimino Jackos pasirašyta taikos sutartis, kuria susitarta dėl pastato dalių atidalijimo ir jų naudojimosi tvarkos nustatymo, negalioja, nes ji, ieškovų teigimu, nebuvo deramai įregistruota VĮ Registrų centre. Nekilnojamojo turto registre ji buvusi registruota tik 2012-02-17.
Be to, pakitusi būklė, nes ieškovai po 2002 m. rugpjūčio 25 d. kilusio gaisro bei po 2010 rugsėjo 8-osios avarijos tyrimo akto, kuriuo buvo įpareigoti nugriauti likusias po gaisro pastato konstrukcijas bei konservuoti pamatus, šiuo metu iš esmės neturi realaus turto. O tuo tarpu kitas bendrasavininkis – Savivaldybė – neva esanti privilegijuotoje padėtyje ir valdo bei naudoja išlikusią turto dalį, tuo tariamai pažeisdama turto proporcingumo principą, nes kiekvienas bendrasavininkas bendram turtui sumažėjus ar jo netekus privalo mažinti ir savąją dalį bendrojoje nuosavybėje.
Be to, G. Jackos įgalioto atstovo L. Ragauskio teigimu, net ne Savivaldybė turėtų būti atsakovė šioje byloje, o Palangos kultūros centras, valdantis turtą patikėjimo teise. Pasak atstovo, Savivaldybė apskritai negalinti savo nuosavybėje turėti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objekto, kurio egzistavimu L. Ragauskis apskritai suabejojo: ar gali būti atstatytas pastatas vertybe.

Savivaldybė nesutinka
Šioje byloje atsakove esanti Savivaldybė su ieškiniu nesutinka. Palangai atstovavusių V. Korsako bei Ūkio ir turto skyriaus vedėjo Kosto Jakubausko teigimu, 2003-05-16 Palangos miesto savivaldybė, Alfredas Tiškevičius ir Gediminas Jacka pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl pastato dalių atidalijimo ir jų naudojimosi tvarkos nustatymo ir atkreipė teismo dėmesį, kad šalys pasidalino ne patalpas, bet sudegusio pastato dalis. Teismo patvirtintoje sutartyje nurodoma, kad besidalijantieji ne tik sutarė, jog pasidalinto pastato dalys yra lygiavertės, bet ir pareiškė, kad žino ir supranta, jog sudarius taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tos pačios šalys nebegalės: teismo patvirtinta taikos sutartis turės galutinio teismo sprendimo galią.
Pastato būklė iš esmės nepakito.
Kaip minėta, pasirašant taikos sutartį, pastatas jau buvo sudegęs, tiek Savivaldybė, tiek ieškovai jų valdomas dalis privalo atstatyti. Nėra pagrindo keisti naudojimosi tvarką, jei ieškovai dalį jų valdomo priestato patys nusigriovė.
Taikos sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka, anot Savivaldybės atstovų, daugelį metų ieškovams buvo aiški, tačiau kai Savivaldybė pradėjo savo valdomos pastato dalies rekonstrukciją, o visuomenė ir Savivaldybė pradėjo reikalauti, kad ir ieškovai rekonstruotų jų valdomą dalį, ieškovams naudojimosi pastatu tvarka neva pasidarė nebeaiški.
Pasirašydami sutartį bendraturčiai sutarė, jog pasidalinto pastato dalys yra lygiavertės, ir neva tik pradėjus rekonstrukciją Jackų šeima pradėjo ginčyti, kad dalys yra nelygiavertės bei teigia, kad savivaldybė yra privilegijuotoje padėtyje. Ieškovai neva nutyli, kad pagal taikos sutartį jiems teko 609 kv. m užstatymo plotas, o Savivaldybei teko gerokai mažesnis – tik 532 kv. m užstatymo plotas.
Taip pat teigiama, jog ieškovų teiginiai, jog 2003-ųjų taikos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik 2012-02-17, todėl jiems nebuvo žinoma, esą nepagrįsti, nes 2003-05-16 teismo nutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2003-07-03.
Teismas buvo patikintas, jog Savivaldybė sutinka ginčą baigti taikiai, su sąlyga, kad ieškovai pripažintų 2003-05-16 šalių pasirašytą ir teismo patvirtintą sutartį bei atstatytų pagal taikos sutartį jiems priskirtą 609 kv. m pastato dalį.

Bylą nagrinės iš esmės
Teisėja Eglė Žakevičiūtė teiravosi ieškovų atstovų: kada gi ir kieno įpareigojimu buvo nugriauta Jackų šeimai taikos sutartimi atitekusi medinė Kurhauzo dalis? L. Ragauskis atsakė, jog atitinkamų institucijų įpareigojimu tai ieškovų lėšomis buvo atlikta 2010-aisiais. Į teisėjos klausimą, tad ko konkrečiai nori ieškovas, L. Ragauskis atsakė, jog kadangi po nugriovimo Jackų šeimos turtas sumažėjęs, reikia nustatyti naują bendrasavininkų naudojimosi išlikusiu turtu tvarką. E. Žakevičiūtei paklausus, ar ieškovai neturi pareigos atstatyti savo turto dalies, L. Ragauskis leidosi į samprotavimus, kas yra restauracija, atstatymas bei nauja statyba, bei aiškino, jog tokia pareiga susijusi su tarp institucijų priimtais sprendimais. Be to, esą ieškovas galįs pateikti reikalavimus kompensuoti jam medinės dalies degėsių griovimo metu patirtas išlaidas, bet tai esą nepakeičia Jackų šeimos teisės į 1/2 išlikusio turto. O jeigu jau buvo panaudotos lėšos jo atstatymui, tai tegu atsakovas – Savivaldybė – išsireikalauja iš ieškovų – Jackų – kompensacijos.
Itin L. Ragauskiui patiko teisėjos klausimas: o ar protinga buvo nusistatyti tokią naudojimosi tvarką iškart po gaisro, kokia užfiksuota taikos sutartyje? Anot ieškovo atstovo, 2003-ųjų metų sutartis esanti niekinė nuo pat jos sudarymo momento, nes esą negalima sudaryti sutarties dėl turto, kuris neegzistuoja.
Nors ieškovų atstovai tikino, jog esą reikia sušaukti dar vieną parengiamąjį posėdį, nes teismo sprendimu trečiosiomis šalimis į bylą įtraukti Palangos kultūros centras bei Kultūros paveldo departamentas, E. Žakevičiūtė nutarė, jog byla iš esmės bus pradėta nagrinėti balandžio 18 d.
Po posėdžio Palangos meras Š. Vaitkus sakė tikįs, jog teismas šioje byloje priims teisingą sprendimą.
„Aš čia pasijutau lyg teatre. Kurhauzo bendrasavininkai ne tik netvarko savo turto, bet ir bando trukdyti Savivaldybei restauruoti savąją dalį. Aišku, jie turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti ko tik nori, bet, visų pirma, teismas šiuo klausimu pasisakė dar 2003-iaisiais, patvirtindamas taikos sutartį“, – sakė Š. Vaitkus.