Iš pelenų kyla medinė Kurhauzo dalis

Susirinkusieji ketvirtadienio popietę stebėjo istorinį įvykį – prasidėjo medinės Kurhauzo dalies atgimimas. Simboliškai Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartis pasirašyta prieš keletą metų restauruotoje vilos dalyje. Ją pasirašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta ir UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas.

Pirmasis restoranas
„19 amžiaus pabaigoje pagal ano meto tradiciją, grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva buvo pastatytas pirmasis restoranas, viešbutis, šokių, koncertų salė Kurhauzas, skirtas sezoniniams pasilinksminimams. Palangos kurhauzas tapo prestižiniu kurorto centru. Tai lėmė, kad Kurhauzas buvo vienas iš gražiausių ir prašmatniausių kurorto vietų. 1923 metų spaudoje rašoma, kad tai vieta, suburianti inteligentijos didžiumą. Grafas Juozapas Tiškevičius pastatą pavertė istorizmo ir modernaus stiliaus pilaite. Vakarinėje pusėje buvo pristatyta medinė Kurhauzo dalis ir antras aukštas. Deja, 2002 metais Kurhauzas sudegė. Mūrinė pastato dalis atstatyta 2013 metų pabaigoje, o šiandien ilgai lauktas ir visai visuomenei svarbus įvykis prasidės – šioje salėje bus pasirašyta Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartis“, – istorinį momentą tokiais žodžiais pradėjo ceremonijos vedėjas Tautvydas Lubys.

Mūrinei daliai – penkeri, atgimsta ir medinė
Palangos miesto meras Š. Vaitkus pripažino, jog labai greit bėga laikas – šiemet gruodžio 14-ąją bus minimas penkmetis, kai atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis. Ir per šį penkmetį įvyko apie 700 renginių. „Tai parodo, kad atstatytas Kurhauzo objektas, ši istorija, kuri buvo sunaikinta, yra reikalinga visuomenei. Noriu priminti istoriją: 2002 metais Kurhauzas sudegė ir 10 metų šis ugnies nuniokotas objektas buvo Palangos gėda. Vyko ilgas teismų maratonas. Bet 2011 metais mes išsikėlėme vieną tikslą: jeigu norime, kad Palanga gražėtų, žydėtų, pradėkime nuo Kurhauzo, padarykime viską, kas įmanoma, kad mums pavyktų. Tais metais mums pavyko įtikinti Nacionalinę žemės tarnybą, tuometinę Vyriausybę, kad vis dėlto būtų suformuotas žemės sklypas. Ir tais metais mes jau registravimo 52,7 aro apie šią visą teritoriją, tuomet ir prasidėjo visi teisiniai dalykai. 2012 metais per pusmetį, nieko nelaukdami, pasirengėme visą reikalingą techninę dokumentaciją, tai yra restauracinį projektą, projektą pritaikymui. Jį parengė architektė Laima Šliogerienė. Taip pat įtikinome, kad valstybė skirtų lėšas atstatyti Kurhauzui. Buvo skirta 700 tūkst. litų pradėti darbus, Kultūros paveldo departamentas mums skyrė 300 tūkst. litų ir pati savivaldybė paėmė paskolą 400 tūkst. litų. Stebuklingai greitai vyko visos procedūros, nors būta tiek daug kliūčių. Noriu padėkoti Klaipėdos apygardos teismui, kuris ryžtingai, neskundžiama nutartim buvo mūsų pusėje, visuomenės pusėje ir leido pradėti darbus“, – pasakojo meras.

„Esame pabaigos pradžioje“
Meras prisiminė, kaip tuometinė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė tuomet, kai buvo atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, išreiškė viltį, jog netrukus bus atstatyta ir medinė dalis. Ji išliko ištikima bendražygė iki pat pabaigos – kai buvo nuspręsta, kad Palangos savivaldybės globon perduodama ir medinė Kurhauzo dalis.
„Labai džiaugiuosi, kad siekdami atstatyti Kurhauzą, mes visuomet jautėme didžiulį visuomenės palaikymą. Ir tai, kad šiandien, darbo dienos vidurdienį, susirinko tiek daug žmonių, rodo, kad visuomenei tikrai svarbu. Mes tikimės, kad po pusantrų metų mes turėsime pilnai atstatytą medinę Kurhauzo dalį, kurioje įsikurs kultūros žmonės, medinė dalis bus pritaikyta teatrams“, – sakė meras Š. Vaitkus.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Algimantas Degutis patikino, kad visi, bendrai surėmus pečius, dėl Kurhauzo stengėsi ne dėl to, jog Palangai reikėtų daugiau sienų ar daugiau pastatų. „Kurhauzas yra tęstinumas, dvasinė būsena, kurios žmonėms labai reikia. Šis ilgai trukęs procesas yra pirmas žingsnis, parodantis, kad nykstantis paveldas, neprižiūrimi objektai turi būti grąžinami visuomenei. Ačiū visiems, kurie tai supranta. Tai yra tas kelias, kuriuo valstybė turi eiti“, – dalijosi savo įžvalgomis A. Degutis.
Garbės viešnia, ilgametė Palangos bičiulė D. Varnaitė paragino daugiau šypsotis, nes tai puiki diena, kurios visi labai laukė. „Drąsiai galime sakyti, kad esame pabaigos pradžioje. Tai yra paskutinis žingsnis, kuriuo tikėjome, neabejojome, bet jis užtruko. Negaliu nepasinaudoti proga pasakyti, kad kai dirbame visi išvien, tuomet rezultatai – akivaizdūs, atsiranda ir pinigai, ir motyvacija, ir visa kita. Palangos miesto savivaldybė yra išskirtinė paveldo požiūriu, atgimsta daug saugotinų objektų, kurie džiugina ir palangiškius, ir miesto svečius, suvokiant, kam to reikia, dėl ko reikia ir kad tikrai reikia. Galiu išduoti, kad meras savo galvoje turi tikrai dar planų, jie nesibaigs ties atstatyta medine Kurhauzo dalimi. Žinoma, tikiu, kad daugeliui knieti sužinoti, o kada mes išvysime tą atstatytą dalį. Galiu pasakyti, kad tikrai tai nebus dar šiemet, bet gal bus po metų, gal po dviejų. Mums visiems tai užtruko dešimt metų. Žmogaus gyvenime tai nėra mažai, o Palangos gyvenime – tai tik akimirksnis. Tai istorinio objekto atgimimas“, – į susirinkusiuosius kreipėsi D. Varnaitė, pasidžiaugusi ilgamečiu bendradarbiavimu ir išreiškusi viltį, jog neužtruks sulaukti rakto į medinę Kurhauzo dalį.
Galiausiai buvo pasirašyta Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartis. Pasirašius susirinkusieji plojo atsistoję. Vėliau visuomenė buvo pakviesta stebėti pirmuosius restauravimo darbus medinės pastato dalies vietoje. Po plytą įmūrijo pėdsaką istorijoje paliksiantys žmonės. Ceremoniją dainomis praskaidrino aktorius, dainininkas Marius Jampolskis.