Iš Berlyno grįžęs palangiškis tęsia šeimos tradiciją

Ryškiai mėlynos spalvos pastato Palangoje, Vytauto gatvėje, nesupainiosi su niekuo kitu. Palangiškiams ir poilsiautojams jis visada siejosi su fotografija – čia kone nuo nepriklausomybės pradžios veikė fotoateljė, studija, foto reikmenų parduotuvė, kai kurie poilsiautojai kasmet užsuka įsiamžinti ir dabar – nes tai vienintelė likusi studija Palangoje. Tačiau dabar ji garsėja kaip kavinė.

Mėlyna spalva nenubluko, kaip ir nedingo fotoaparatai iš čia, tiesa, dabar čia dažniau siurbčiojama kava nei šypsomasi prieš objektyvą. Palangiškis Artūras Sendrauskas taip tęsia tėvų fotografų tradiciją – grįžęs iš Berlyno jis čia atidarė kavinę „Fotokava“.

Berlyne – eBay, Palangoje – kavinė

Vietoje juostelių – kava, o vietoje rėmelių – pyragaičiai. Pastatas Vytauto gatvėje palangiškiams jau seniai asocijuojasi su Sendrauskais. Dar 1995 metais Adas ir Viktorija Sendrauskai čia atidarė modernų tais laikais fotocentrą, kuriame sukdavosi ir jų vaikai. Tačiau menininkais jie netapo, sūnus Artūras ir dabar save tokiu nelaiko, nes jo pagrindinis darbas – Berlyne, eBay korporacijoje. Tačiau nuo fotografijos jis visiškai nepabėgo, kaip ir iš Palangos.

Su skaitmeninės fotografijos era šis verslas mažėja, sako jis. Nors Artūras su broliais buvo priverstas vasaras leisti šeimos versle, tačiau į fotografijos verslą taip niekada ir nenėrė.

Palangiškis nusprendė grįžti iš Vokietijos ir pradėti verslą savo šalyje, šalia tėvų. Tame pačiame pastate veikia ir fotostudija, kur dar sugrįžta poros įsiamžinti save, tačiau didžiąją dalį buvusio fotoateljė dabar užima kavinė „Fotokava“, kurioje ir šeimininkauja fotografų atžala.

„Mano pagrindinis darbas yra Berlyne. Turiu galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Pigūs tarptautiniai skambučiai man labai padeda. O čia tęsiu šeimos tradiciją“, – šypsosi vyras.

Nutarė grįžti į Palangą

„Tėvai nutarė, kad jiems užteks mažiau vietos, tad mes su žmona nutarėme, kad galime imtis tokio verslo. Turime mažą vaiką, tad galima paeksperimentuoti“, – sakė A.Sendrauskas. Tad pernai birželį atidarė kavinę, kurioje siūlo ir desertus, pusryčius. Verslas sekasi, nors kavinei nebuvo keliamas tikslas išspausti kuo didesnį pelną.

Tačiau kodėl nuo orų ir sezono priklausanti Palanga, o ne visada šurmuliuojantis ir menininkus traukiantis Berlynas? Artūras sako, kad visada norėjosi grįžti į gimtą miestą, o čia dar tokia puiki vieta verslui. „Jei turėčiau tokias patalpas Berlyno centre, šalia tokio grojančio fontano kaip čia, tai gal ir pradėčiau ten ką nors, bet norime, kad viskas liktų šeimoje, čia“, – pasakojo pašnekovas.

O kodėl „Fotokava“? Kaip pasakojo A.Sendrauskas, nebuvo net minčių nutolti nuo fotografijos ar remtis į kitą temą – palangiškiams ir poilsiautojams mėlynos spalvos pastatas Vytauto gatvėje jau dešimtmečius siejasi su fotografija. Beje, Palangoje tai liko vienintelė fotoateljė, nors toje pačioje gatvėje jų veikė dar bent trys.

 Kodėl mėlyna spalva? Ar tai dėl jūros? „Fotokavos“ savininkas sako, kad tiesiog norėjosi išsiskirti, būti pastebimu – ryški mėlyna spalva matoma iš toli.

Rodos, verslo kūrėjai pagalvojo apie kiekvieną detalę. Kavinės logotipe – paukštelis objektyve, tarsi primenantis pačios fotografijos pradžią.

Su žmona dirbo Berlyno kavinėje

Tokios teminės kavinės yra įdomios, bet jos turi atitikti savo vietą, sako pašnekovas. Čia visada buvo fotoateljė. „Bet jei čia atidarytum lėlių teatro kavinę, tai greičiausiai čia turėtų būti ir lėlių teatras“, – šypsosi verslininkas.

Beje, A.Sendrauskas su žmona susipažino ne bet kur, o Berlyno kavinėje, prieš 15 metų, kai abu joje dirbo, jis – barmenas, ji – padavėja. Ta studentiška patirtis kavinėje dabar labai praverčia naujame versle, kuriame jie jau metai.

„Visada lengviau imtis senos temos ir prie jos pritaikyti kavinės interjerą“, – teigia verslininkas.

Sriūbčiodami kavą lankytojai žvalgosi į senus fotoaparatus, kameras, nuotraukų gaminimo įrangą, vakare įsižiebia apšvietimo lempos, tad gali pasijusti tarsi iš tiesų sėdi fotoateljė, o ne kavinėje. O ir patys fotoaparatai traukia akį. Bet šiandien visa tai eksponatai.

„Štai šį gavau aštunto gimtadienio proga“, – tiesia ranką į „muilinę“ fotografų šeimos atžala. Pagal jį buvo sukurta ir akmeninė fotoaparato skulptūra, stovinti šalia kavinės. Prie jos stabteli ir įsiamžina dažnas poilsiautojas.

Apie kameras sklinda legendos

Čia ir senos kameros. Palangiškiai kalba, kad viena jų priklausė Jonui Mekui, ir jis ja filmavo ne bet ką, o Johno Lennono vestuves su Yoko Ono.

„Čia eksponuojama tik trečdalis ar ketvirtadalis visų kamerų, kurias turi tėvai – papildomai ieškoti nieko nereikėjo. Kai kurie eksponatai turi tikrą istorinę vertę“, – pasakojo palangiškis. Jo tėvas su viena tokia kamera sovietmečiu filmavo Palangą.

Ant sienos – du asmeniniai Artūro fotoaparatai, primenantys verslininkui jo pažintį su fotografija.

„Aš ir mano broliai visai nesusiję su menu, nors baigėme meno mokyklas, tačiau galime verslą plėtoti“, – šypsosi kavinės savininkas. A.Sendrauskas sako, kad kavinė nėra skirta tik pelno vaikymuisi – tuo gali užsiimti tinklinės kavinės.

Tačiau palangiškis džiaugiasi – žiemą ir rudenį išsilaikė, nes į Palangą traukiama ne tik šiltu sezonu. Ypač lankytojų pagausėja savaitgaliais, didelių renginių metu, tad verslininkas gimtojo kurorto nevadina sezoniniu. Kavinės interjerą patikėjo žmonai Galinai, kuri yra architektė.

Užsuka su juostiniais fotoaparatais

Į kavinę užsuka ir jauni žmonės su juostiniais fotoaparatais, kurie turi dar daug pasekėjų. Kai kurie vyresni pažiopso į senus fotoaparatus, ir sako turėję tokius pačius. Nieko keista, kad kavinėje yra daug fotoalbumų, literatūros fotografijos tema.

 „Labiausiai stebisi, kad čia nėra fotoateljė, palangiškiai. Tačiau yra žmonių, kurie gretimai veikiančioje fotostudijoje fotografuojasi kiekvienais metais“, – teigė A.Sendrauskas.

15min.lt , Marius Jokūbaitis