„Investuotojas neteko daug, bet Palangos praradimas – milžiniškas“

Pasirašius taikos sutartį, UAB „Pino Proprius“ rengs 2 milijonus litų kainuosiantį techninį projektą, kad galėtų pradėti 100 milijonų litų viešbučio ir SPA statybas

Palangos valdžia, iš oponentų sulaukianti priekaištų, kad kurortas neturi didelių traukos objektų, jau greitai savo rankose prieš juos galbūt turės tris stiprias kortas – kiekvieną vertą daugiau kaip 100 milijonų litų: poilsio ir rekreacijos centro su olimpinio baseinu ir žirgynu statybas dabartinėje žirgyno teritorijoje (tiesa, galvos skausmą kelia neišspręsti žemės klausimai – aut.), mineralinių ir terminių vandenų gydyklų statybas Vytauto g. 170 (sklypo detalusis planas bus tvirtinamas Tarybos posėdyje kitą savaitę – aut.) ir, praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teisme pasirašius taikos sutartį, UAB „Pino Proprius“ numatytas viešbučio, SPA su lauko baseinu statybas buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje. Ar išlaikys Palanga stambias investicijų kortas savo rankose?

„Visi objektai būtų labai reikšmingi“
„Pino proprius“ atstovas Kęstutis Navickas tvirtina, kad visi paminėti projektai yra „labai reikšmingi“ kurorto turizmo infrastruktūros vystymui. Nors, anot jo, Palanga kol kas neturi projekto-„ašies“, apie kurį „suktųsi“ šie ir kiti investiciniai turizmo ir sveikatingumo infrastruktūros projektai.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pasirašytoje taikos sutartyje numatyta, kad „Pinus Proprius“ statybos darbus buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje galės tęsti tik gavusi visų atsakingų institucijų pritarimą pakoreguotam, jos pačios lėšomis parengtam statybos darbų techniniam projektui, kuris bendrovei gali atsieiti apie du milijonus litų.
Taikos sutartį pasirašė Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri, Kultūros paveldo departamento reikalavimu, ėmėsi ginti viešojo intereso ir statybas paveldosauginėje zonoje prieš penkerius metus sustabdė, atsakovė – Palangos miesto savivaldybė ir tretieji asmenys byloje: UAB „Pino Proprius“, Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Nuo 2011-ųjų metų rudens pabaigos Vyriausybėje sudaryta speciali komisija kartu su paveldosaugininkais ir investuotojais derėjosi dėl penkių „įstrigusių“ objektų statybos, vienas jų – minėtasis „Pinus Proprius“ projektas.
Vietos valdžios ir verslininkų pastangos pagaliau pasibaigė taikos sutartimi.

„Daugiausiai prarado
Palanga“
„Jūratės“ baseino vietoje numatytos statybos sėkmingai užbaigia prieš pusantrų metų Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtas derybas su KPD, Generaline prokuratūra ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Manau, kad tai yra labai geras ženklas visiems investuotojams – suvokta, kad vien draudimas kurorto negali vystyti“, – „Palangos tiltui“ pabrėžė K. Navickas.
Anot jo, teisminiai ginčai sustabdė 100 milijonų litų investicijos įgyvendinimą.
„Negalėdamas įgyvendinti investicinio projekto, investuotojas prarado daug, bet Palangos praradimas – milžiniškas. Jeigu ne teismai, projektas jau būtų įgyvendintas ir generavęs turistų srautus į Palangą, – sakė K. Navickas. – Esu dėkingas KPD direktorei Dianai Varnaitei, A. Umbrasui, kad buvo rastas visas puses tenkinantis sprendimas, ir klausimas buvo išspręstas geranoriškai – taikos sutartimi“.
Priminsime, kad Palangos savivaldybė leidimus su Švedijos IKEA sietai bendrovei „Pinus Proprius“ statyti 210 kambarių viešbutį su SPA sveikatingumo centru, lauko baseinu išdavė dar 2007-ųjų rudenį. Į visą projektą buvo numatyta investuoti apie 100 milijonų litų. Iki šiol jau investuota per 20 milijonų litų – įsigyta žemė, atlikti senojo pastato griovimo darbai, projektuotas naujasis kompleksas, atlikta dalis naujų statybos darbų.
Bet prasidėjus statyboms, 2008-ųjų pavasarį, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal KPD prašymą kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Anot jos, 1995-aisiais parengtame specialiajame paminklosauginiame kurorto plane nurodyta, kad šioje vietoje galimas teritorijos užstatymo tankumas – 20 procentų, o pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda. Tačiau verslininkai čia planavo statyti pastatus, kurių aukštis sieks nuo 2 iki 5 aukštų, o užstatymo tankumas – 35 procentai.
„Pinus Proprius“ pabrėžė, kad rengiant detalųjį sklypo planą buvo nuolatos konsultuojamasi su atsakingais KPD specialistais, tad jis buvo su departamentu suderintas. Suderino planą ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Taip pat akcentuota, kad naujieji statiniai aukščiausioje jų vietoje bus tik 95 cm aukštesni nei senasis baseino pastatas, o užstatymo tankumas bus tik 1,5 procentu didesnis nei buvęs.
Tačiau bylinėjimasis, kaip ir statybos, „užstrigo“ daugiau kaip penkerius metus.

Naujam techniniam
projektui teks atseikėti 2 milijonus litų
Vykstant deryboms tarp minėtų institucijų, „Pino Proprius“ priėmė sprendimą pakeisti projektą pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus – esminė sąlyga pasiekti taikos sutarčiai.
„Keičiasi projekto architektūrinė dalis – techniniai rodikliai išlieka tie patys. Dėl pasikeitimų turėsime daryti naują techninį projektą – derinti jį su visomis institucijomis. Kadangi projekto sąmatinė vertė yra apie 100 milijonų, tai techninio projekto parengimas kainuos apie porą milijonų litų“, – sakė K. Navickas.
Techninio projekto parengimui vystytojai ketina pakviesti tarptautinę kompaniją arba žinomą lietuvišką projektavimo kompaniją.
„Techninio projekto parengimas gali minimaliai užtrukti pusmetį, maksimaliai – apie metus“, – sakė „Pino Proprius“ atstovas.
Nei aukštingumas, nei intensyvumas, nei užstatymo parametrai naujajame techniniame projekte nesikeis.
Nuolaidų padarė ir KPD – sutiko, kad būtų išskaidytos tik kai kurios projekte numatytos viešbučio ir SPA architektūrinės apimtys. Anot K. Navicko, kad jos „neužgožtų saulės“.

„Bus suteiktas
reikšmingas pagreitis“
Jis pritarė nuomonei, kad, jeigu bus, kaip numatyta, pastatytas poilsio ir rekreacijos centras su olimpiniu baseinu ir žirgynu įvažiavus į Palangą, jeigu pagaliau „pajudės“ Vytauto g. 170 statybų reikalai ir prasidės numatytos statybos buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje, tai bus suteiktas „labai reikšmingas pagreitis“ Palangos turizmo infrastruktūros vystymui.
„Mūsų investicija, apie 100 milijonų litų, bene pati realiausia iš visų trijų. Mes jau turime jos pradžią. Visi trys projektai, jeigu bus įgyvendinti, bus labai reikšmingi, bet drįstu pasakyti, kad Palangai reikėtų „ašinio“ projekto, kurį įvykdžius „suktųsi“ ir šie trys bei kitos investicijos. Tikiuosi, kad jau artimiausiu metu miesto valdžia sugalvos, kas ta „ašis“, apie kurią galėtų „lipdytis“ visos investicijos, gali būti“, – sakė K. Navickas.
20 tūkstančių kvadratinių metrų viešbučio ir SPA su lauko baseinu statybos turėtų būti baigtos apie 2018-uosius.

Rimti Palangos žingsniai
Žinia, iniciatyvos derėtis dėl „įstrigusių“ kurorto statybų prieš daugiau kaip du metus ėmėsi meru tapęs Šarūnas Vaitkus. Jo iniciatyva, Palangoje 2011-ųjų birželį buvo surengtas išvažiuojamasis konservatorių ir liberalų Vyriausybės posėdis.
Tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui Š. Vaitkus parodė ne tik sudegusį Kurhauzą, kitus objektus, bet ir buvusią „Jūratės“ baseino teritoriją, kurioje turėtų iškilti „Pino Proprius“ viešbutis ir SPA.
„Per du metus Palanga išties padarė daug skatindama investicijas į kurortą. Savivaldybė turi sau kelti tikslą, kad investiciniai projektai dabartinėje žirgyno teritorijoje, Vytauto g. 170 ir kur buvo anksčiau „Jūratės“ baseinas, būtų įgyvendinti. Bet nuo savivaldybės ne viskas priklauso – turi būti ir investuotojų įsipareigojimai. Bet šių trijų projektų įgyvendinimas, neabejoju, būtų didelis žingsnis vystant kurorto turizmo ir sveikatinimo paslaugų infrastruktūrą Palangoje“, – sakė „Palangos tiltui“ Š. Vaitkus.