„Iki šiol negaliu užmiršti dviejų žūčių“

Vakar rytas buvo niūrus, vėjuotas ir labiau priminė spalio mėnesį, o ne birželio pradžią. Bet Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas baigiamoje rekonstruoti gelbėjimo stotyje skambėjo nurodymai gelbėtojams rinktis į pasitarimą, baigti pasiruošimą darbui gelbėjimo postuose. J.Pirožnikas atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.

Kaip pasikeitė gelbėtojų komandos paruošimas, kvalifikacija,  darbo organizacija ir gelbėjimo techninės priemonės paskutiniais metais?

Pirmiausia, džiugu, kad yra baigiama rekonstruoti Palangos gelbėjimo stotis. Kalbant apie technines priemones, pradėjo veikti trumpasis pagalbos numeris 1509. Poilsiautojai gali paskambinti mums, gelbėtojams, tiesiogiai – anksčiau, įvykus nelaimei, tekdavo pirmiausia skambinti policijai. Be to, įrengėme radijo ryšį 40 stulpų Palangos paplūdimiuose ir 15 Šventojoje. Turint radijo ryšį tapo lengviau komunikuoti. Nutikus nelaimei, poilsiautojai gali tiksliai nurodyti, prie kurio radijo stulpo nutiko nelaimė.

Daugeliui, ypač Palangos svečiams, gelbėtojų darbas pirmiausia siejasi su skęstančiųjų gelbėjimu. Bet, teko skaityti, gelbėtojams mėginama suteikti daugiau įvairių funkcijų...

Instruktuodamas savo pavaldinius, kalbėdamas su gelbėtojais, visada jiems sakau: „Stenkimės išgelbėti žmogų krante.“ Mūsų darbe prevencinis darbas – labai svarbus. Kartais užtenka prieiti prie ant kranto šlitinėjančio žmogaus, jį įspėti ir jis, užuot bandęs lįsti į jūrą, paklūsta – atsisako ketinimų maudytis. Žinoma, kitais atvejais, suvaldyti neblaivų asmenį paplūdimyje ypatingai sunku.

Anksčiau gelbėtoju galėjo dirbti vos ne kiekvienas, vaizdžiai tariant, mokantis nors truputį plaukti. Kokie reikalavimai gelbėtojams keliami dabar? Kaip rengiami kvalifikuoti gelbėtojai?

Palangoje dirba profesionalus nardymo instruktorius Ričardas Kurpius, kurio paslaugomis, ruošdami gelbėtojus, naudojamės ir mes. Baigę jo kursus, gelbėtojai gauna ir nardytojo kvalifikaciją, kuri yra pripažįstama visame pasaulyje. Visi, besiruošiantys tapti gelbėtojais, mokosi ir jūros navigacijos dalykų.

Kiek kainuoja paruošti gelbėtoją?

Paruošimas kainuoja apie tūkstantį litų.

Ar jums teko domėtis, kaip gelbėjimo stočių darbai organizuojami užsienyje? Ar Palangos gelbėtojai savo kvalifikacija prilygsta užsienio paplūdimių gelbėtojams?

Nesigirdamas galiu pasakyti, kad mes ne tik prilygstame geriausiems užsienio gelbėtojams, bet dažnai juos ir lenkiame savo pasiruošimu. Palangos gelbėtojai atlieka kur kas daugiau darbų, negu jų kolegos užsienyje. Pavyzdžiui, mūsų gelbėtojai neretai paplūdimyje dirba kaip policininkai – informuoja, apie bendras paplūdimių taisykles, perspėja šiukšlintojus, šunų savininkus, triukšmautojus. Tiesa, tokie įspėjimai yra labiau moralinio, prašomojo pobūdžio, tačiau mes siekiame, kad tokie gelbėtojų veiksmai būtų įteisinti įstatymu. Galbūt netrukus gelbėtojai tvarkos pažeidėjams galės surašyti  administracinių teisės pažeidimų protokolus. Savivaldybės administracija ar policija spręstų, kokią nuobaudą tokiems pažeidėjams skirti. Be to, visi mūsų gelbėtojai atlieka aiškinamąjį darbą. Dar visai neseniai žmonės nežinojo, ką reiškia atitinkamos spalvos vėliava.

Paplūdimio ruožas yra beveik dvylikos kilometrų. Ar fiziškai įmanoma penkiems gelbėtojų postams stebėti tokią pajūrio atkarpą?

Visame pajūrio ruože yra įrengtos maudyklės, kuriose leidžiama maudytis. Gelbėjimo postai yra pastatyti būtent tose maudyklėse. Tačiau turimų postų neužtenka stebėti visam pajūrio ruožui, todėl mes miesto Tarybai pateikėme prašymą skirti finansavimą papildomiems gelbėjimo postams įrengti. Kartais mums tenka pasiekti tolimesnes, gelbėtojų nestebimas vietas. Pavyzdžiui, pernai mūsų gelbėtojams teko skubėti prie Latvijos pasienio, kur jie išgelbėjo skęstančią mergaitę.

Priminkite tragišką praeitų metų statistiką.

Pernai Palangoje nuskendo vienas žmogus. Šventojoje nebuvo aukų. Aš turiu omenyje pliažus ir stebimas teritorijas, kuriose dirba mūsų gelbėtojai. Ko gero, visi pernai girdėjo apie nelaimę, kai vienu metu skendo septyni žmonės. Ji įvyko prie Latvijos sienos, kur nėra gelbėtojų posto.

Kaip mirtis veikia gelbėtojus, jus?

Kai pernai prie Palangos tilto nuskendo jaunas vaikinas, tai itin skaudžiai išgyvenau. Tądien buvo stiprus vėjas, banguota jūra, buvo daug povandeninių srovių. Buvome ką tik išgelbėję keturis skendusius neblaivius estus, kai patruliuodamas važiavau atgal į Palangos gelbėjimo stotį. Tas vaikinas maudėsi audringoje jūroje su mergaite – aš paprašiau abejų išeiti į krantą. Kai jie pakluso, pasiteiravau, kur jų mamos. Kai pasirodė vaikino mama, aš ją įspėjau apie jūroje tykančius povandeninių srovių pavojus, pabariau, o jis vis linksėjo. Kai tik grįžau į stotį, nulipau nuo vandens motociklo, gavau pranešimą, kad prie tilto nuskendo jaunuolis. Greitai nuvykau į vietą. Tik ką matyta moteris stovi susiėmusi už galvos ir dejuoja: „Tik ką mano sūnus nuskendo...“ Sakau: „Juk aš tik ką jį išvijau iš jūros!“. O ji man sako: „Taip, bet kai jis pasakė norįs dar kartą išsimaudyti, aš jo nesulaikiau...“  Šio atvejo, kaip ir dar vieno, vis negaliu užmiršti. Kitu atveju, šešiolikos metų mergaitė nuskendo. Paskambino susijaudinusi moteris ir sako: „Nuskendo mano dukra.“ O pasakyti, kur įvyko nelaimė, negali. Kol galop išsiaiškinome, kur mergaitė nuskendo, kol nuvykome, kol ją ištraukėme į krantą, mergaitė jau buvo mirusi.

Ar buvo atvejų, kuomet gelbėtojai dėl streso, baimių ar kitų psichologinių priežasčių negalėjo dirbti gelbėtojo darbo?

Buvo. Ir ne vienas. Praėjusias metais turėjau atleisti du gelbėtojus dėl to, kad jie, prasidėjus mokymams, neįveikė savo baimės šokti į jūrą nuo tilto – jie atsisakė paklusti komandai, teisinosi baime vandeniui.

Sezoninis darbas, mažos algos. Ar nesunku buvo surinkti šiais metais gelbėtojų komandą? Kaip krizė pakoregavo gelbėtojų atranką?

Jeigu anksčiau buvo sunku rasti norinčiųjų dirbti gelbėtojais, tai šiais metais neatsiginame nuo visų norinčiųjų. Susilaukiau net gąsdinimų. Girdi, jei nepriimsi dirbti, nežinai, kas tau atsitiks...

Ar teisinga sakyti, kad jums daugiausiai darbo tuomet, kai tvyro karštis?

Netiesa. Tai – stereotipas. Mūsų priešas numeris vienas - vėjas. Vėjas, kuris gali sukelti bangas, „įsukti“ povandenines sroves. Nuo vėjo priklauso, kaip elgiasi jūra – traukia į save ar išmeta.

Aš kartais abejoju, ar galima visiems išaiškinti, kad jūra gali būti pavojinga. Užsienyje, girdėjau, pliažuose, siaučiant jūrai, prie gelbėjimo stočių yra trumpi ruožai, kuriuose ekstremalių pojūčių mėgėjams gelbėtojai duoda gelbėjimo liemenes ar net pririša – kol jie grumiasi su stichija, yra prižiūrimi gelbėtojų. Svajoju, kad kada nors tokį paplūdimį bus galima ekstremalių pojūčių mėgėjams įrengti ir prie Palangos gelbėjimo stoties.