„Iki šiol miestui vadovavę politikai „košę virė“ vietiniu masteliu“

Vienas kurorto politikos veteranų, Tarybos narys Albinas Stankus, save pirmiausia laiko mokslininku „iki kaulų smegenų“. „Politikoje esu seniai, administratoriaus darbo nelabai mėgstu, o, va, mokslininko veikla – labiausiai man prie širdies“, – prisipažino A. Stankus, kuris dalyvauja įvairiuose moksliniuose projektuose. Jis taip pat yra Lietuvos Centro partijos pirmininko pavaduotojas. Palanga yra viena iš mažyčių salelių šalies politiniame žemėlapyje, kur „centristai“ turi įtakos ir... mandatų vietos savivaldybės Taryboje. „Esu dėkingas palangiškiams ir noriu pateisinti jų pasitikėjimą“, – sakė politikas.

„Pakeisti langai – dažnai kaip sovietmečiu“
Mokslininko originalus mąstymas, nestandartinis požiūris į problemą A. Stankaus veikloje prasiveržia įvairiose srityse: nuo siūlymų Europos kosmoso agentūrai, kaip geriau fiziškai ilgalaikėms misijoms kosmose paruošti kosmonautus, iki patarimų Palangos miesto savivaldybei, kaip apšiltinti kurorto daugiabučių langus, kad pro juos nešvilpautų vėjai.
„Į visus reiškinius žiūriu išradingai. Galvodamas apie daugiabučių renovaciją, kartą pasiėmiau šilumos matuoklį ir išmatavau šilumos pokyčius kurorto daugiabučių languose. Pasibaisėjau: šilumos pralaidumas – per didelis. Vadinasi, nei statytojai, nei langus pasikeitę gyventojai nepagalvojo ir nežinojo, kaip juos tinkamai apšiltinti. Iš esmės langai – kaip sovietmečiu, kiauri. Mano matavimai parodė, kad iš šimto langų, kuriuos tyriau, tik septyni yra įdėti taisyklingai, tai yra, jie nepraleidžia šilumos, – „Palangos tiltui“ pasakojo A. Stankus. – Ko gero, naujų langų sudėjimas šalyje mūsų piliečiams kainavo virš milijardo, bet „prašvilptos“ šilumos kiekis nesumažėjo“. Pašnekovas sako, kad Aplinkos ministerija privalėjo rasti būdų, kaip gyventojus informuoti per viešąsias priemones (TV) apie elementarius būdus, kaip sudėti teisingai ir apšiltintai langus.
Būtina daugiau informacijos apie renovaciją
Ypač, anot pašnekovo, tai tampa aktualu naujajai Vyriausybei, ketinant imtis ryžtingų priemonių, labiau įtraukiant savivaldybes, kad daugiabučių renovacija šalyje vyktų sparčiau ir būtų efektyvesnė.
„Manęs neįtikina argumentai, kad žmonės vengia daugiabučių renovacijos. Pažiūrėkite: ar kas nors skatino žmones pasikeisti sovietinius langus? Ne, už savo lėšas. Bet beveik visi susidėjo. Taip ir su renovacija: kai bus pakankamai informacijos, skaidrumo ir paskatų jos imtis, pavyzdys taps „užkrečiamas“, – sako pašnekovas.
Kad iki šiol renovacijos procesas vyko gan vangiai, mokslininkas pirmiausia kaltina gyventojų nepasitikėjimą valdžia, jų pačių vangumą ir supančią juos nežinią.

„Nėra daug bendruomenių“
„Neturime daug aktyviai veikiančių bendruomenių. Žmonės – kiekvienas sau. Taip neturėtų būti. Užsienyje bendruomeniškumo idėjos, pačių bendruomenių veikla – gerokai labiau išvystytos“, – sako Tarybos narys.
A. Stankus savarankiškai Taryboje ėmėsi šilumos ir komunalinių paslaugų teikimo sričių analizės, kad reikalai jose būtų tvarkomi geriau ir efektyviau. „Pritarus merui, įkūriau komisiją tam tikslui. Nereikėjo itin gilintis, kad visi komisijoje pamatytumėme, jog UAB „Palangos butų ūkis“ tvarkosi, pirmiausia, patogiau sau, be jokios kontrolės, o ne miesto gyventojams. Nesakau, kad jie blogai dirba. Bet akivaizdu, kad jie dirba uždarai – neteikia visiems gyventojams atliktų darbų ataskaitų – ką padaro namui ir už kokią kainą. Mes visi norime žinoti, už ką mokame savo litus. Pasitenkina tik kartą per metus pateikiama finansine ataskaita, – sakė A. Stankus. – Jie teisinasi, kad viską daro, kaip numato įstatymas“.

Inicijavo daugiau konkurencijos
Ne be A. Stankaus iniciatyvos kurorto savivaldybė nusprendė sukurti daugiau konkurencijos teikiant daugiabučių administravimo paslaugas – įpareigojo jas teikti savivaldybės įmonę UAB „Palangos komunalinis ūkis“.
„Mes savo komunalinį ūkį įpareigojome atviriau bendrauti su gyventojais, negu „Palangos butų ūkis“. Savivaldybės įmonei perėmus daugiabučių administravimą, sumažėjo mokesčiai ir greičiau reaguojama į gyventojų klausimus“, – teigė pašnekovas.
Į mokslininko savarankiškai atliktą tyrimą dėl langų sandarumo ir šilumos pralaidumo, A. Stankus sako, pažadėjo informuoti ir savivaldybės administraciją.
„Savivaldybė turės atlikti tyrimą, kurie daugiabučiai namai yra labiausia pralaidūs šilumai. Planuojant daugiabučių renovaciją Palangoje, į tokio tyrimo rezultatus būtų būtina atsižvelgti“, – sakė redakcijos svečias.
Jo nuomone, pirmiausias savivaldybės uždavinys – telkti gyventojus į bendrijas, kurios išsirinktų savo atstovus, kurie būtų įpareigoti šnekėtis su savivaldybe dėl renovacijos ir visų jiems rūpimų klausimų.
„Gaila, kad Palangoje iki šiol nėra bendruomenės namų, nors apie jų būtinybę kurorte kalbu ne vieną kadenciją, – pastebėjo A. Stankus. – Kad ir Palangos krašto muziejus: sprendimą jį įsteigti priėmėme, numatėme lėšas, o reikalai, regis, iki šiol nepajudėjo“.

Tik du merai dirbo valstybiniu mastu
Pašnekovas sako, kad „galima prifantazuoti“ daug sunkiai įgyvendinamų ar su miglota ekonomine grąža idėjų, bet pripažįsta, kad per dvidešimt metų Palanga neiškėlė „nė vienos grandiozinės idėjos (išskyrus J. Basanavičiaus gatvės) ir jos neįgyvendino“.
„Į valdžią iki šiol ateidavę vietinių restoranų, viešbučių ir kito smulkaus verslo atstovai gvildendavo lokalius klausimus. „Stambiems“ dalykams iš neįgalumo priešinosi. Iš esmės iki šiol buvę merai labai mažai dirbo su buvusiomis vyriausybėmis. Turime tik du merus per 20 metų, kurie tai darė ar daro dabar: Anapilin iškeliavęs signataras Algimantas Ulba ir dabartinis meras Šarūnas Vaitkus. Jie drąsiai eidavo ar, Šarūno atveju, eina į kiekvieno premjero ar ministro kabinetą ir gaudavo ar gauna, kaip Š. Vaitkus, dividendų miestui. Kodėl šiuos žingsnius reikia daryti – Palanga ne vietinis miestelis, o respublikinis, ir iš savo biudžeto nieko neišvystysi. Visi kiti „košę virė“ lokaliai, be sistemos, pažvelkite į urbanistiką“, – sakė A. Stankus.
Anot jo, dėl to Palanga dažnai yra žinoma kaip viena didelė „girdykla“ su J. Basanavičiaus gatve.

Reikalinga sveikatingumo sistema
„Sveikatingumo dalykai, infrastruktūra iki šiol yra mažai išvystyta, o sena sugriauta, – pastebi. – Palangos oras, Baltijos jūros, Birutės parko oro jonizacija, mineraliniai vandenys – įrodyta, labai palankiai veikia sveikatą. Atvykusiems hipertonikams spaudimas net per daug nukrenta. Žmonės su išemine širdies liga pas mus labai gerai jaučiasi. Jau esame kalbėję apie projektą, kuriame dalyvautų ir mokslininkai, ir savivaldybė, ir galbūt Sveikatos ministerija. Jo esmė tokia: sukurti informacinę sistemą, skelbiančią apie palankius sveikatai kintančius orus, turėti savą radiją, internetinę svetainę, galbūt pastatyti didelį šviečiantį tablo įvažiuojant į miestą ar pliaže, kuriuose būtų skelbiama išsami informacija, palankias, priklausomai nuo oro dienas, labiausiai tinkamas tam tikromis ligomis sergantiesiems, skatinti gydymo priemonių vystymą ir taikymą per visus metus, per TV teikti daugiau informacijos ir šiame fone vystyti visas gydomąsias priemones. Manau, kad tuomet į Palangą daugiau atvyks žmonių“.

Reikia pasitelkti mokslininkus
Pašnekovas teigia, kad net Tel Avive, kur jam teko dalyvauti televizijos laidoje, senieji kolegos žydai yra girdėję apie Palangą kaip gerai nuo sovietmečio išvystytą sveikatingumo bazę.
„Kodėl ji ir profilaktinis gydymas dabar nėra vystomas? Susilauktumėme ir žydų, ir iš kitų šalių sveikatos turistų“, – įsitikinęs A. Stankus.
Jis mano, kad „sveikatingumo informacinės sistemos“ projektą galima įgyvendinti pasitelkus Klaipėdos universitetą, europines lėšas ir pajūrio savivaldybes. „Manau, kad pajūrio savivaldybės turėtų pasitelkti mokslininkus gerokai dažniau kuriant sveikatingumo vystymo strategijas. Neužtenka vien naują SPA centrą pastatyti, – įsitikinęs A. Stankus. – Pasižiūrėkite: Nida – visai kitokia nei Palanga, nes ji vystėsi sistemingai, Palanga – fragmentiškai, be vientiso plano, nepalyginama su Druskininkais“.
Bet A. Stankus yra optimistas dėl kurorto ateities: „Dabartinė kurorto Taryba ir ypač meras Š. Vaitkus „patempė“ Palangą pirmyn nepalyginamai daugiau nei bet kuri kita ankstesnė Tarybos kadencija“.