Į Palangos Birutės parką – ne tik pasigrožėti vaizdu

Palangos botanikos parkas yra užuovėja ir ramybės oazė ne tik žmonėms, bet ir prieglobstis gyvūnams. Tiesa, žmonių elgesys parke ne visada atitinka įsivaizduojamą poilsį ir kenkia tiek parko augalijai, tiek ir gyvūnijai. Kas dėl to kaltas: parko lankytojų nesusivokimas ar tiesiog taisyklių neišmanymas?

Kas nugalabijo gulbinėlį?
Gulbės yra tapusios neatsiejamomis nuo nuostabių parko vaizdų. Tačiau viena aktyvi Palangos gyventoja sunerimo dėl to, kad iš senojo tvenkinio dingo gulbinėlis – beveik kasdien gulbių porą ateidavusi palesinti moteris vieną rytą pamatė tik vienišą gulbelę.
Pasak palangiškės, po ilgų klausinėjimų ji sužinojusi, jog parko darbuotojai atrado sužalotą paukštį, bandė jį gydyti, tačiau nesėkmingai.
„Man sakė, jog patys paukščiai tarpusavyje pešasi, o kartais ir laukiniai žvėrys, pavyzdžiui, lapės juos sužaloja. Aš netikiu. Greičiausiai čia „bomžų“ darbas. Ir kodėl dabar visiems leidžiama eiti į tvenkinio salą ir trikdyti paukščius? Nebūna dienos, kad ten vasarą neįsikurtų ir buteliuko mėgėjai. Dar man keista, kad po parką važinėjasi dviratininkai ir su tais vežimėliais, kur jaunimas po kelis susėda. Tiesiog ant pėsčiųjų važiuoja, nors yra ženklai, kad čia važinėtis draudžiama. Ar kas nors tai prižiūri?“ – atėjusi į redakciją teiravosi moteris.

Gulbės tapo įkaitės...
Buvęs Palangos Birutės parko direktorius, dabar einantis pavaduotojo miškininkystei pareigas Antanas Sebeckas pritarė, kad gulbės parke yra nuo neatmenamų laikų. Jos yra sulaukusios įvairių likimų: vienos žuvo, kitos buvo net sudraskytos.
A. Sebeckas neslėpė, kad šie paukščiai nukenčia ir nuo žmogaus: „Gulbės įpratusios imti viską, ką joms duoda, nors toks maistas ir netinka. Šiemet viena gulbė nuo netinkamo maisto nugaišo“.
„Taip pat senojoje salelėje gulbės bandydavo perėti. Anksčiau, jų perėjimo metu, dėdavome vartelius ir lenteles su užrašais, kad gulbės peri, todėl prašoma netrikdyti jų ramybės. Bet tai niekuo nepadėjo“, – tęsė A. Sebeckas.
Buvęs parko direktorius tikino, kad dėl gulbių saugumo ir ramybės yra išbandyta viskas. Jo teigimu, anksčiau gulbės net vaikus išperėdavo. Ir tai darydavo sėkmingai. Bet pokyčiai paukščių atžvilgiu yra neigiami: pradėjus po parką važinėtis dviračiais, paauglių lėbavimas, triukšmas, šunų vedžiojimas paukščiams netinka. Visa tai gali būti priežastys, dėl kurių gulbės neperi.
„Gulbės tampa mūsų kultūros ir elgesio įkaitais“, – liūdnai tarė A. Sebeckas.
Žiemos metu gulbių parko lankytojai nemato, nes jos suvaromos į aptvarus. Juose paukščiai turi vandens, yra šeriami. Ten jie puikiai išbūna per visą žiemą.

Parke karaliauja
dviratininkai
„Pagrindinė parko paskirtis lankytojų atžvilgiu – ramaus poilsio parkas išimtinai skirtas pėstiesiems“, – pabrėžė jau 40 metų parke dirbantis A. Sebeckas.
Nors ir draudžiama, bet parke važinėjančių dviračiais pastaruoju metu ypatingai daug. Dviratininkai nuvažinėja kelkraščius, kerta kampus, užkabina gėlynus, net žmones.
„Gatvėje dviračiais važiuoti ir nepatogu, ir nesaugu, o parke dviratininkai jaučiasi karaliais, nes pėstieji turi pulti į šoną. Įspėjimai jiems neveikia. Prie kiekvieno parko įėjimo yra įkastas standartinis ženklas, žymintis pėsčiųjų taką. Bet važiuodami pro tą ženklą dviratininkai net akių nepakelia ir nesusimąsto“, – apgailestavo parko direktoriaus pavaduotojas.

Žmogus tarsi stichinė
nelaimė
Palangos Birutės parko darbuotojų darbas yra išlaikyti estetinę parko išvaizdą, kad parkas būtų kuo patrauklesnis parko lankytojui. Tačiau dažnai pats žmogus tampa, kaip A. Sebeckas pavadino, „parko vizualine tarša“: „Sovietmečio žmogus buvo gal kiek baugesnis, bet drausmės tada iš tikrųjų buvo kur kas daugiau. Dabar žmonėms atrodo, kad jie gali viską daryti. Guli partery kompanija, kuri valgo ir geria. O juk viskas yra atitinkamai suprojektuota, kad būtų gražus vaizdas. Gulintys žmonės pievose sudarko tą vaizdą. Gulėjimas pievose daro ir fizinę žalą: žolė yra nutrypiama ir nugulima“.

Vestuvininkų pamėgta vieta
Nuostabiais vaizdais pasižymintis parkas nelieka pamirštas ir jaunavedžių, norinčių įsiamžinti stulbinančiame gamtovaizdyje. Į parką jaunavedžiai dažniausiai atvyksta su visa svita. Tiesa, fotosesijos metu šventės dalyviai parke elgiasi gana įžūliai.
„Jie leidžia sau viską: lipa, kur nori, ropščiasi į medžius, trypia gėles, veržiasi su automobiliais. Dabar bent yra užtvaros, kurios nuleistos ne darbo metu ir savaitgaliais. Vestuvių dalyviai nešasi gėrimus, nors įstatymas draudžia viešose vietose vartoti alkoholį. Taip pat turi vaišių, po kurių lieka šiukšlių. Būna, kad net atsiveža savo hamakus ir juos užkabina, nuotakas ant jų paguldo, kad gražesnės nuotraukos būtų“, – vardijo vestuvių puotos dalyvių saviveiklą daug metų parke dirbantis A. Sebeckas.
 

Vandalai, vagišiai, net žvejai
Dar viena parką darkanti problema – vandalai. „Jie apipurškia pastatus su dažais, aprašinėja suolus. Dabar jie yra pasidarę tingūs, o anksčiau ant kokio glotnaus kamieno išpjaudavo širdį su strėle. Vandalizmas dar pasireiškia inventoriaus daužymu. Šviestuvus, suolus, šiukšliadėžes sumeta į tvenkinį. Laimei, tokių atvejų yra sumažėję“, – sakė pašnekovas.
Parko neaplenkia ir vagystės. „Pavyzdžiui, buvo pavogti keturi suolai iš estrados, kur orkestras groja. Vieno suolo kaina – beveik pusantro tūkstančio. Taip pat yra pavogę šviestuvus. Sovietmečiu du kartus buvo pavogta skulptūra, kuri stovi prie Birutės kalno. Tiesa, abu kartus ji atsirado“, – pasakojo A. Sebeckas.
Jo teigimu, žmonės taip pat bando žvejoti. Nors to daryti negalima, bet vis tiek anksti rytais ateina. Buvo atvejis, kai taip pražudė gulbiuką, nes jis prarijo jauką.
„Valgantys ir šiukšlinantys parko lankytojai, benamių įrengiami „lageriai“, jaunimas, besisvaiginantis ne tik alkoholiu, bet ir narkotikais“, – atrodo, kad buvęs parko vadovas galėtų vardinti ir vardinti parko lankytojų daromą žalą.
Tiesa, A. Sebeckas džiaugiasi, kad dažnai atsiranda pilietiškų žmonių, kurie bando sudrausminti netinkamai besielgiančiuosius. „Sykį viena moteris vos ne už atlapų ištraukė jaunuolius, kurie sugalvojo pasimaudyti parko baseine“, – pasakojo jis.

Reikalinga apsauga
Paklaustas, ar visada yra kviečiama policija, kai parke yra pažeidžiama tvarka, A. Sebeckas atsakė, kad dažnai, kol policija atvažiuoja, pažeidimas jau būna padarytas, o pažeidėjai – dingę.
„Vasarą į Palangą atvažiuoja daugiau policijos pareigūnų ir viešosios tvarkos sergėtojų. Į jų patruliuojamas teritorijas yra įtrauktas ir parkas. Policininkus parke esu matęs tik vieną kartą. Jei jie dažniau patruliuotų parke, tai lankytojus sudrausmintų vien jų buvimas“, – tikino pašnekovas, norintis Birutės parkui daugiau policijos dėmesio.
Parkas galėtų turėti savo tiesioginę fizinę apsaugą: uniformuotus pareigūnus, kurie būtų įgalioti atitinkamai drausminti ir bausti pažeidėjus. „Mes, civiliai, kitų žmonių irgi nelabai galime drausminti. Jei būtų apsauga, tai tvarka parke pasikeistų“, – savo mintis dėstė A. Sebeckas. Jis teigia, kad parkui užtektų poros vyrų, ir jų reikėtų tik keturiems pagrindiniams kurortinio sezono mėnesiams.
Vis dėlto A. Sebeckas tikisi, kad žmonės taps supratingesni. „Parkas – gamtos šventovė, naudokitės ja, bet tinkamai“, – pamokančiai pokalbį baigė pašnekovas.

Policiją kviečia retai
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius tvirtina, kad pareigūnai iškviečiami į Palangos Birutės parką gan retai. Dažniausiai į policijos pareigūnus kreipiamasi dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokių kaip neleistinas automobilių privažiavimas ar važinėjimas dviračiais ir velomobiliais parke. G. Pocevičius teigia, kad visko pasitaiko darbe, tad būna, kad ne visada policijos pareigūnai spėja laiku atvykti į įvykio vietą ir sudrausminti ar sulaikyti pažeidėjus.
Viešosios policijos skyriaus viršininkas pasakojo, kad vasaros laiku į Palangą komandiruotėn suvažiuoja ne tik policijos pareigūnai, bet ir mokomąją praktiką atlieka Lietuvos policijos kursantai. Jų praėjusią vasarą buvo dvidešimt.
G. Pocevičius nesutiko, kad policijos pareigūnai vasaros metu apleidžia botanikos parką. Jo teigimu, tiek policijos pareigūnai, tiek ir kursantai parke patruliuoja tiek pat dažnai, kiek ir kitose kurorto vietose.