Gyvuliška jėga išvertė penkis kelio ženklus

Ankstyvą penktadienio rytą palangiškiai nustėro pamatę vandališko elgesio padarinius. Ramioje miesto dalyje ant žemės sugulė net penki kelio ženklai.

Naktį lamdė stulpus

Nežinia kam ir kodėl užkliuvo įspėjamieji kelio ženklai. Visų jų stovai buvo sulankstyti, sulaužyti ar beveik išrauti. Patys ženklai nebuvo suniokoti – sugadinti tik stovai, kainuojantys po 200 litų. Iš viso per naktį miestui padaryta 1000 litų žala.

Stulpai ant žemės gulėsi Ronžės ir Kapsų, Vaineikio ir Kapsų gatvės sankryžose, Ronžės gatvėje. Manoma, jog čia driekėsi iš naktinių linksmybių grįžtančių gyvuliškos jėgos netramdančių asmenų būrelis.

Reikia žvėriškos jėgos

Maždaug pusmetrį įbetonuotų stulpų, kurie laiko ženklus, taip paprastai išversti neįmanoma. Patirtis liudija, jog net avarijos metu automobiliai jį tik įlenkia. Todėl visi palangiškiai ir miestą prižiūrinčios įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai gūžčioja pečiais – kam užteko tokios žvėriškos jėgos suniokoti net penkis stulpus?

Minėtos įmonės direktorius Konstantinas Skierus taip pat negalėjo rasti logiško paaiškinimo, kam ir kodėl šitaip „niežtėjo nagai“. „Tokį stulpą nulenkti reikia nežmoniškos jėgos. Neįsivaizduoju kaip, bet mano manymu, tai buvo ne mažiau 4 – 5 vyrukų kompanija. Ir šis jų elgesys mums kainuos mažiausiai tūkstantį litų“, - neslėpė apmaudo ir pasipiktinimo K.Skierus.

Ar tikrai liudininkų nėra?

Palangos policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkė Erika Kliaugienė teigė, jog būtent patruliuojantys pareigūnai apie miesto turto suniokojimą pranešė komunalininkams. Anot pareigūnės, pilietiškumo nei vienas gyventojas taip pat neparodė – nepranešė girdėjęs ar matęs ką nors įtartino.

Atrodytų keista, jog naktį metalinius stulpus lankstę vandalai nesukėlė garsų, netriukšmavo. „Mano manymu, tikrai kažkas turėjo matyti ar bent girdėti. Juk turėjo ir riksmų, šauksmų būti. Bet juk palangiškiai bijo kištis, pranešti. Amžinai „niekas nieko nematė, negirdėjo, nežino“. Nors pranešėme policijai, bijau, kad be liudininkų kaltininkus surasti bus sunku“, - kalbėjo K.Skierus.

Pilietiškumo stoka

„Palangos tiltui“ taip pat nepavyko prakalbinti kaimynų, kurie tikrai turėjo girdėti ženklus niokojančių vandalų garsų. Palangoje jau ne pirmą kartą užmerkiamos akys į vandalizmo proveržius – niekas nieko niekada nemato. K.Skierus pateikė pavyzdį, jog visai neseniai kone

miesto centre stovinti Albinos Vertulienės sukurta mergaitės skulptūra tapo patyčių objektu. Skulptūra buvo „aprengta“, vėliau rūbeliai pavirto į draiskalus, mergaitė buvo apkaišiota kone šiukšlėmis. Tačiau niekas niekur nesikreipė, matyt vėl „nematė“, nors buvo gražus vakaras – 19 – 20 valanda vakaro. Pilietiškumo stoka, anot K.Skieraus, yra opi ir skaudi problema.

Išvagia gėlynus

Anot „Palangos komunalinio ūkio“ vadovo, miestas apskritai dažnai kenčia nuo piktavalių rankų. Kiekvienais metais tuštėjantys gėlynai šiemet tuštėja gerokai sparčiau. „Jūs neįsivaizduojate, kiek kainuoja miesto gėlynai – pasodinam, prižiūrim, o išvagia akimirksniu“, - apie mikliai tuštėjančius miestą puošiančius gėlynus kalbėjo K.Skierus. Anot jo, vos per kelias savaites buvo išvogta per pustrečio tūkstančio daigų. Įmonės vadovas netgi pateikė pavyzdį: miesto puošmenomis turėjo tapti 300 pasodintų pelargonijų daigų, tačiau dabar jų telikę vos 30. „Mieste žavimasi gėlynais, tačiau pamatytumėte, kaip sparčiai jie išvagiami. Man nesuvokiama, kaip žmonės gali šitaip elgtis – juk tai mūsų visų Palanga. Jei nemylime kitų žmonių triūso ją puošiant, mylėkime bent Palangą, kam ją šitaip niokoti?“, - emocingai kalbėjo K.Skierus.