Gyvenantis tarp vieno gyvo ir tūkstančio suvenyrinių šunų

Jau beveik dvidešimtmetį kolekcionuojantis suvenyrinius šunis Vytautas Kusas pernai Palangoje įkūrė šunų muziejų. Tai vienintelis toks muziejus Pabaltijo šalyse. Šis muziejus anksčiau buvo V. Kuso dirbtuvės ir joje eksponuojami paveikslai bei miniatiūros, tačiau dalį studijos jis paaukojo įkurti šunų muziejui.

1991 metais su dar būsima žmona V. Kusas lankėsi šunų parodoje Kaune - meilė šunims juos atvedė ten.

 „Vida manęs vis prašė, kad nupirkčiau jai tikrą šuniuką. Parodoje aš jai nupirkau mažą, nuotaikingą keraminį šuniuką ir įdėjęs jai jį į delną tepasakiau: „Dabar jau turi“ .Taip prasidėjo mūsų kolekcija“, - dalijosi prisiminimais apie pirmąjį šuniuką.

Nuo tada jie pradėjo pirkti šunų statulėles ir suvenyrus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – vėliau gausinant kolekciją intensyviai prisijungė giminės, draugai.

„Net nebekyla klausimų, ką man gimtadienio proga riekia padovanoti. Dabar kyla kitas klausimas – ar tokį šuniuką jau turime“, - pasakoja šunų muziejaus savininkas.

Muziejų puošia daugiau kaip 2000 šunų, šunelių ir šunyčių, kurie yra surinkti iš 38 šalių, pagaminti iš 22 skirtingų medžiagų.

V.Kuso žmona kiekvienam šuneliui yra padariusi tarsi jo pasą, kuriame yra įrašyta data, kada suvenyras pirktas ar padovanotas, šalis, iš kur jis parvežtas, šuns veislė, medžiaga, iš ko pagamintas, spalva, aukštis, poza ir istorija, kaip jis atsidūrė Kusų namuose. O istorijų būta daug.

Kadaise V.Kusas lankėsi vienoje Kauno bazėje, kur įsigijo šunį. Grįžęs į tą pačią vietą po kelerių metų jis pamatė vieną šuns statulą, kurią jau buvo matęs anksčiau, bet nenusipirko, nes nepakako pinigų įsigyti du šunelius iš karto.

 „Tas šuo stovėjo aukštai ant lentynos, o aš pardavėjai pasakiau, kad jis brokuotas. Pardavėja nustebusiu žvilgsniu pažiūrėjo į mane, iš kur aš taip žinau. Dar labiau ją pribloškė tai, jog aš nusipirkau tą šunį. Manau, kad tuos kelis metus jis laukė būtent manęs“, - pasakojo nuotaikingą istoriją šunų mylėtojas.

Muziejuje galima pamatyti įvairių šunų, netgi naudojamų su praktine paskirtimi. Didžiausias eksponatas muziejuje yra 80 centimetrų aukščio - rankų darbo medinis sėdintis šuo. Laikinai mažiausias eksponatas yra 5 milimetrų aukščio – sidabriniai šuns formos auskarai.

Tačiau kartą interviu ėmęs žurnalistas iš Vilniaus paskambino V. Kusui ir pasiteiravo jo adreso, pasakęs norintis atsiųsti jam šuniuką.

„Atėjo laiškas ir galvoju: o kur gi tas šuniukas? O jis buvo voke – vos 2 milimetrų aukščio šuniukas. Jis jau bus mažiausias muziejuje“, - pasakojo V. Kusas.

Kusų vaikai taip pat užaugo tarp šunų. „Vaikai žinojo, kad suvenyrus reikia saugoti ir nei vienas niekada nebuvo sudaužytas ar sulaužytas“, - didžiavosi savo vaikais menininkas.

Dabar šeima augina ir tikrą medžioklinį šunį, kuriam yra 5 metai. Tai geriausias ir ištikimiausias V. Kuso draugas. Paklaustas, kodėl taip myli šunis menininkas atsakė: „Ar esate girdėję istoriją, kur šuo būtų neištikimas draugas?“

V.Kusas labiausiai džiaugiasi muziejaus lankytojais, kurių jau sulaukė per 300.

„Man patinka stebėti žmonių veidus. Iš muziejaus jie išeina su šypsena, gera nuotaika. Tai man - didžiausias džiaugsmas“, - kalbėjo muziejaus savininkas.

Muziejus dirba antradieniais -  penktadieniais nuo 16 iki 18 valandos. „Būna, kad žmonės nori ateiti ir kitomis valandomis, tad pasiskambinę man visuomet susitariame“, - pasakojo V.Kusas.