„Grubusis“ teatras rengiasi „Moters be kūno“ premjerai

Kovo 27-ąją minima Tarptautinė teatro diena. Greitai bus dvidešimt metų, kai ją gali minėti ir palangiškiai: šiemet dvidešimtąjį savo gimtadienį švęsiantis Palangos „Grubusis“ teatras beveik kasmet šios dienos proga sukviečia Melpomenės globojamo meno gerbėjus į spektaklių premjeras. Premjera bus ir šiemet, tik – kiek vėliau, ne Tarptautinę teatro dieną.

Rengiasi premjerai
„Kas perkėlė širmą?“, „Ką čia dabar nešu: kėdę ar sofos galą?“, „Čia statyti ar kiek giliau scenoje?“, „Pažiūrėk, tiek apšvietimo užteks?“, „Ką čia atsinešei? O, tikros rentgeno nuotraukos?“, „Aš manau, kad tau reikėtų štai taip pasižiūrėti, o paskui gal atsitraukti...“, „Ar visi laidai sujungti?“
Tokie ir panašūs klausimai bei replikos skraidė kovo vakarais Senosios gimnazijos salėje. Čia Palangos „Grubiojo“ teatro aktoriai rinkosi repetuoti ir rengtis balandžio šeštąją įvyksiančiam premjeriniam spektakliui. Šį rudenį dvidešimtąjį gimtadienį švęsianti teatro trupė beveik kasmet Tarptautinės teatro dienos proga palangiškius ir miesto svečius džiugina premjeromis. Išimtis – porą metų, kai, kaip sako teatro įkūrėjas bei režisierius Virginijus Milinis, aktorių ir žiūrovų pageidavimu rengti improvizacijų spektakliai. O paskutinė kovo 27-ąją pristatyta premjera – 2011-aisiais, kai žiūrovai turėjo malonumo išvysti V. Milinio režisuotą Mariaus Macevičiaus pjesę „Goodbye, my love“.
Beje, šio spektaklio dėka šių metų šventė „Grubiajam“ teatrui ypatinga. Šiemet Alytuje, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos inicijuotoje respublikinėje mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“, kurios metu iškilmingai pagerbiami geriausi mėgėjų teatro kūrėjai, paskelbiami nominacijų nugalėtojai, įteikiami Kazimieros Kymantaitės vardo apdovanojimai skambės ir palangiškių trupės vardas. Nominacijai „Ryškiausia aktorė“ pristatyta Palangos „Grubiojo“ teatro aktorė Rita Milinienė už motinos Birutės vaidmenį spektaklyje Mariaus Macevičiaus „Goodbye, my love“ (režisierius V. Milinis).

Kroatų dramaturgo pjesė
Šiais metais „Grubusis“ teatras stato šiuolaikinio kroatų dramaturgo Matės Matišičiaus (Mate Matišić) pjesę „Moteris be kūno“, pasakojančią apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“.
Pats autorius apie savo kūrinį yra pasakojęs: „Pjesė neatsirado iš jokios koncepcijos, o iš vienos realios istorijos. Lankiausi savo gimtajame kaime, užėjau į barą ir pamačiau jaunuolius, kurie gėrė. Paklausiau, ką jie čia veikia. Jie atsakė, jog eina į paštą, o paskui visada ateina į barą. Aš paklausiau, kodėl einate į paštą. Jie eidavo pasiimti pensijos, nors nė vienam iš jų nebuvo 30 metų. Pamatęs tokį pasaulio veidą ir parašiau šią dramą“.
„Pasak M. Matišičiaus, nors po tiek rašymo metų jis jau turi profesionalių gebėjimų rašyti pjeses, kuriant šią pjesę to nereikėjo, nes istorija „kalba“ pati už save. Iš tiesų kalba – ir Lietuvos žiūrovams. Apie pasaulį, nuolat balansuojantį ant beprotybės ir prievartos slenksčio. Apie sunkų ir mirtinai pavojingą užsiėmimą – žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje. Ar mums, lietuviams, tai aktualu? Juk tai atsitiko ne mums, toli nuo mūsų, kažkur Balkanuose? Į tai geriausiai atsako pats M. Matišičius: „Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo“, – rašyta Klaipėdos dramos teatre statyto spektaklio anonse.

„Moteris be kūno“
Kodėl režisierius V. Milinis pasirinko būtent šį kūrinį?
„Pasirinkimą lėmė ir kūrinio idėja, ir puiki drama – kaip žanras, ir vaidmenų daugiaplaniškumas: labai įdomūs personažų charakteriai, labai įdomu juos kurti, – sakė V. Milinis. – Pati medžiaga mūsų teatre taip pat nauja, kaip ir viskas, ką mes statome: siekiame, kad nesikartotume, kad neįkyrėtume žiūrovams, kad nebristume patys ir nestumtume žiūrovo į tą pačią upę“.
Pjesėje – penki veikėjai. Pagrindinį Martino vaidmenį kuria „Grubiajame“ teatre debiutuojantis aktorius Stasys Stončius. Jo draugo Mladeno vaidmuo atiteko teatro senbuviui Ramūnui Dzimidui. Režisierių V. Milinį išvysime epizodiniame pagrindinio personažo draugo Pištos vaidmenyje.
Aktorei Ritai Milinienei, atliekančiai pagrindinį moters vaidmenį šioje pjesėje, teko netikėtas amplua – ji scenoje persikūnys į prostitutę Emą. Martino mamos vaidmeny – dar viena debiutuojanti aktorė Danutė Plonienė. Spektaklio scenografiją kūrė Ugnė Menkevičiūtė.
„Pati pjesė – rimtojo žanro, dramos kūrinys. Nenoriu jos vadinti „tragedija“, nes man šis žodis asocijuojasi su Antikos laikais ar V. Šekspyro kūryba. Tačiau „Moteryje be kūno“ – pakankamai ir skausmo, ir kančios“, – sakė režisierius.
Pasak jo, šioje dramoje pagrindinis personažas kartu su žmogumi, kurį pasikviečia į namus – Ema – atlieka savo sąžinės reviziją, bando suvesti sąskaitas ir išpirkti kaltes.
„Man, kaip katalikui, ši drama įdomi dar ir tuo, kad joje aiškėja: gali pasislėpti nuo aplinkinių, nuo bet ko, tik ne nuo savo sąžinės ir ne nuo Dievo. Kiekvienas mes patiriame išbandymų, kiekvienas priimame sprendimus, kaip su jais susidoroti. Bet jeigu tu padarei kažką ne taip, priėmei neteisingą sprendimą, jis, kaip bumerangas, grįžta atgal“, – įsitikinęs V. Milinis.
Visa ši drama vyksta kroatų ir serbų tarpusavio politinių santykių fone. Režisieriaus nuomone, gal šis kontekstas nelabai būtų suprantamas anglams ar prancūzams, tačiau pusę amžiaus Tarybų Sąjungos „globoje“ buvusiems lietuviams jis tikrai nėra svetimas.