Gripo epidemija Palangos dar nepasiekė, bet padėtis blogėja

Tradiciniame „Palangos tilto“ kavarytyje praėjusį antradienį su Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėju Remigijumi Kučiausku, sveikuoliais Dainiumi Kepeniu ir Regina Leliene diskutavome, kaip reikia sveikai gyventi, kad netaptumėme virusinių peršalimo ligų ar gripo aukomis, bet pokalbis aprėpė ir platesnes temas: ar Palanga skatina sveiką gyvenseną? Ar Lietuva turi sveikatos politiką?

Kada jau skelbiama gripo epidemija?
R. Kučiauskas sakė, kad gripas iki šios savaitės antradienio buvo apimantis vis didesnę dalį šalies – net šešiolikoje savivaldybių yra paskelbta gripo epidemija: „Jei žvalgytumėmės į kaimynus, tai epidemija paskelbta Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingos rajone, o Palanga, Skuodas, Šilutė ir Neringa vis dar kažkaip laikosi, ir situacija nėra bloga. Gripo epidemija skelbiama tuomet, kai sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis pasiekia 100 iš 10 tūkst. Tad jei iš 10 tūkst. jau serga daugiau nei 100, skelbiame toje vietovėje epidemiją, bet yra viena sąlyga – gripas turi sudaryti 30 proc. viso to sergamumo, nes dažnai žmonės linkę sunkesnės formos peršalimą jau vadinti gripu“.
R. Kučiauskas teigia, kad informacija yra atnaujinama kiekvieną savaitę. „Vykdomos registracijos, skaičiuojami rodikliai. Respublikos situacijoje gana keistokai atrodo Vilnius – aplink sostinę vien tik raudonos gripo epidemijos zonos, tačiau pačiame Vilniuje sergamumas nėra didelis ir epidemijos nėra“, – pastebėjo vedėjas.
Anot jo, didžiausias epidemijos proveržis Palangoje buvo fiksuotas 2013 metais, o šiandieninė situacija nėra tokia prasta: „Šiandien mes turime 17 gripo atvejų, iš jų du asmenys gydomi Vilniaus Santariškių klinikose. Didžiausias sergamumas šia liga dažniausiai būna sausio, vasario mėnesiais. Šiuo metu gripas tarp kitų ligų sudaro 15 proc., serga daugiau suaugę. Beje, suaugę gripu serga keturis kartus daugiau nei vaikai“.

Sveikuoliai nežino, kas yra gripas ar virusas
Sveiką gyvenseną pripažįstanti R. Lelienė, buvusi Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorė, prisipažino, kad tokiomis ligomis nėra tekę sirgti: „Turiu nusispjauti per kairį petį, bet nesu sirgusi net sloga ar viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Niekada nebuvau serganti, o jau vaikai negalėjo tuo pasigirti“.
R. Kučiauskas stebėjosi tokiu išskirtiniu atveju ir bandė įžvelgti, kas tai nulemia: „Manyčiau, kad tai lemia ir genetika, ir visos priemonės bei sąlygos, kurios padeda išlaikyti stiprų imunitetą. Pats dar atsimenu save mokyklinio amžiaus, kuomet labai dažnai sirgdavau, bet, kaip pats juokiuosi, turbūt išnaudojau sergamumo limitą ir nuo to laiko nebesergu. Gal pasikeitė gyvenimo būdas, tačiau vienareikšmiškai teigti, kas nulemia, kad kai kurie visiškai neserga, negalima“.

Gyvename dėkingoje sveikatai aplinkoje
„Palangos tilto“ redaktorius prisiminė, kad sovietmečiu šalies gyventojai su įmonių kelialapiais plūdo į Palangą „pakvėpuoti jodu“.
Šyptelėję redakcijos svečiai, tikino kad Palanga – tikrai dėkinga vieta norintiems gyventi sveikiau. „Reikėtų kalbėti apie konkrečius veiksmus. Neužtenka tik gero oro, reikia ir judėti, ir maistą atitinkamai pasirinkti, rasti dvasinę pusiausvyrą. Kada yra visa sistema, gyventi daug lengviau. Daugiausiai laimi tie, kuri turi visą sveikatinimo priemonių kompleksą. Tačiau Lietuvos vaikai nėra patys sveikiausi“, – pastebėjo Lietuvoje gerai žinomas sveiko gyvenimo propaguotojas D. Kepenis.
Kuomet jo paklausėme, kada paskutinį kartą negalavo, tai šis įvardijo vos porą priežasčių, kuomet teko apsilankyti pas gydytoją. „Paskutinį kartą pas gydytoją buvau dėl susižeidimo, nes užlipau ant vinies. Dar kartą teko lankytis dėl buitinės traumos. Kartais nueinu pas gydytojus profilaktiškai, tai pastarieji labai nustemba, skuba klausti, negi kas atsitiko. Sakau atėjau, kad neužsnūstumėt“, – šmaikštavo D. Kepenis.

Stresą valdyti sudėtinga, bet būtina išmokti
Anot specialistų, labai svarbu yra palaikyti ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichologinę. R. Lelienė, daug gyvenimo metų atidavusi darbui su ikimokyklinio amžiaus vaikais, pasakojo, kad užtikrinti vaiko psichologinę būseną vis sudėtingiau.
„Vaikai į darželius ateina paveikti ypatingos stresinės būsenos. Išeiti vaikui iš namų, palikti savo žaislus ir kambarį yra baisi situacija. Adaptacijos laikotarpis trunka įvairiai, tačiau dažniausiai – mėnesį. Tuo metu vaiko imunitetas silpsta, prasideda įvairios ligos. Darželyje vaikui be galo sunku užtikrinti ramybę. Prireikia daug laiko, kad jis jaustųsi saugus, mylimas. Bet šiandien jau požiūris į ikimokyklinio ugdymo vaiką yra pasikeitęs, tad darosi šiek tiek lengviau“, – kalbėjo moteris.
Tačiau, R. Lelienės duomenimis, tėvai šiandien elgiasi ne itin protingai: „Suprantu, kad daugeliu atvejų tai priklauso ne tik nuo tėvų, bet į ugdymo įstaigas vaikai dažniausiai grįžta ne iki galo pasveikę. Manau, kad čia yra tėvelių darbdavių įtakos, jie galbūt piktinasi dėl dažno neatėjimo į darbą. Tad viena iš didelio sergamumo priežasčių ir yra, kad grįžta nepasveikę, o tokiu būdu nešioja užkratą sveikiems vaikams ir darbuotojams“.
Buvusi darželio direktorė per daugelį metų pastebėjo tendenciją, kad vis daugėja vaikų su judesio sutrikimais: „Silpnas raumenynas, iškrypęs stuburas, plokščiapadystė ir pan. – vis dažnesni atvejai. Vaikų sveikatos rodikliai vis prastėja. Pastebiu, kad darželyje daug dėmesio skiriama judesiui, tačiau kuomet vaikas išeina į mokyklą, ten šie dalykai jau primirštami, labiau koncentruojamasi į mokymą“.

Į gydytojus visada verta kreiptis
Dažnas žmogus, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus – sloga, gerklės perštėjimas ir kt. – neskuba pas gydytoją ir renkasi gydymą namie, tačiau specialistai tikina, kad tai dažnai gali būti rizikinga ne tik paties susirgusiojo, bet ir aplinkinių atžvilgiu.
„Žinoma, vos vieną kartą sučiaudėjus nebūtina kreiptis į gydytoją, bet reikia suprasti, kad sloguojantis, kostintis ir čiaudintis žmogus, vis dar turintis kontaktą su aplinkiniais, labai lengvai gali užkrėsti ir kitus. Labai dažnai virusinėmis ligomis susirgę ir besikreipiantys į gydymo įstaigas palydimi kandžiomis replikomis, neva bėgi į polikliniką dėl menkiausios smulkmenos, bet tokių žmonių elgesys yra labai sąmoningas – jie apsaugo kitus, sveikuosius, esančius jų aplinkoje“, – kalbėjo pašnekovai. Neretai žmonės painioja gripą su peršalimu ir iškart griebiasi stiprių vaistų.
R. Kučiauskas perspėja, kad būtent gripas pasižymi staigia aukšta temperatūra: „38,5 kūno temperatūra ir daugiau, sloga, sausas kosulys, raumenų skausmas arba kitaip vadinamas sąnarių laužymas, stiprus galvos skausmas: tai pagrindiniai gripo simptomai. Bet kokiu atveju visada rekomenduoju kreiptis į šeimos gydytoją ir juo labiau iškart nesigriebti antibiotikų, nes jie viruso neveikia, o silpnina imunitetą. Stiprūs vaistai dažnai vartojami visai be priežasties. O dar baisiau, kai jie perkami turgavietėse, skolinami iš kaimynų ir pan.“

Gydytojų aplaidumas – didelė spraga
Neseniai šalyje nuvilnijo žinia, kad viena Skuodo mokytoja ne vienerius metus sirgo tuberkulioze, tačiau dirbo ugdymo įstaigoje. R. Kučiauskas įžvelgia didelę spragą: „Turėtume kalbėti apie įvairių priemonių kompleksą. Nuo ligonių išaiškinimo, jų gydymo iki pačių ligonių sąmoningumo kreiptis į medikus. Problema tame, kad dažnai sergantieji nesuvokia, kokią jie kelia riziką aplinkiniams – nebaigia gydymo kurso, slepia, kad serga ir pan. Tačiau grįžtant prie to atvejo, mesčiau akmenį ir į medikų daržą, nes kyla klausimas, kokiu būdu yra atliekamos medicininės patikros? Yra tam tikra žmonių grupė, kurie privalo kasmet tikrintis sveikatą. Tad kaip paskui gali atsirasti atvejai, kad žmogus sirgo, bet ir toliau dirbo. Aišku tik viena – medikų atsainumas ir medicininės pažymos išdavimas „užmerktomis akimis“. Nebeaiški gydymo kokybė“.
Tokias medikų klaidas pripažįsta ir R. Lelienė: „Tie patys pedagogai turi kasmet privalomai tikrintis, darytis plaučių rentgeną. Ir seniau tikrai visada be išlygų šviesdavo, ko tikrai nebėra dabar“.

Sveikatos sistemą dar tik reikia kurti
D. Kepenis teigia, kad Lietuvoje apskritai nėra sveikatos sistemos, kad ją dar reikia kurti: „Aš matau dvi atskiras, savarankiškas ir tarpusavyje nepriklausomas dalis. Tai medicininė dalis, kuri užsiima rimtais ligoniais, reikalaujančiais profesionalaus gydymo. Kita dalis yra žmonių, kuriems reikia mokytis sveikatos. Sveikai gyventi – nuolatinis, kasdienis darbas“. D. Kepenis, ne vienerius metus bandantis užimti poziciją Seime, per 25-erius metus nepastebėjo nei vienos sveikatos skatinimo sistemos.
„Reikia sukurti tvirtą sveikatos sistemą Lietuvoje. Ir tai įmanoma pradedant nuo šeimos. Būtent šeima yra ta ląstelė, kurioje pradedamas sveikas gyvenimo būdas. Iki šiol valstybė niekaip nesugeba pamatyti žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata, investuoja savo laiką ir beveik niekada neserga. Atsirastų papildomų lėšų gydymui, nes pastaruoju metu kaip tik rimta liga, taip ištisai dejuojama, kad reikia lėšų, jos renkamos. Kodėl? Todėl, kad daug lėšų bereikalingai iššvaistoma sveikatos imitacijai. Mes tą idėją nešiojame ne vienerius metus, o pasaulis jau priėmė. Kovo mėnesį Lietuvoje sulauksime rimtų sveikatos specialistų iš JAV, kurie inicijuos „Gyvenimo būdo medicinos“ programą. Nuo ateinančio rugsėjo Lietuvos sveikatos medicinos universitete jau turėtų atsirasti studijų programa, kurios metu būtų ruošiami gyvenimo būdo medikai“, – kalbėjo D. Kepenis.
Pasak jo, jei jam ir jo komandai pavyktų įgyvendinti daugelį metų brandintas idėjas, Lietuvoje atsirastų normali sveikatos sistema, o su ja – ir saugumo jausmas: „Kokia liga besirgtum, žmogus žinos, kad jis bus gydomas, nes visada tam reikalui bus lėšų. Aš pats esu dvylikos metų programos šalininkas. Ateitų vaikas į pirmą klasę ir išeitų po 12 metų visai kitokiu suvokimu apie sveikatą. Galėtume išleisti sveikuolių kartą. Šiuo metu situacija liūdna – iš 100 baigusiųjų mokyklą sveiki išeina vos 3. Suprasčiau, jei būtų priešingai, bet, deja. Mąstome, telkiame bendraminčių komandą, kad pasiektume šį tikslą“.

Niekada nesirgai? Papildoma atostogų diena
R. Kučiauskas pastebi, kad pastaruoju metu visuomenė vis aktyvesnė ir smalsesnė: „Vis daugiau žmonių domisi sveika gyvensena, ieško informacijos, tačiau specialistai turi nuolat skatinti, kad į tai įsijungtų kuo daugiau besidominčių. Tačiau reikėtų skatinti ir tokius žmones, kurie sveiką gyvenimą propaguoja nuolat. Tarkim, žmogus pradirbo virš 30 metų ir niekada nesirgo arba sirgo labai mažai. Tokių žmonių mokesčiai sąžiningai sumokėti, tad gyventojui galėtų po šitiek metų kompensuoti šią sumą, nes jis į valstybės biudžetą įdėjo nemenką indėlį. Tarkim, skirti papildomų dienų atostogoms, skirti kelialapį į sveikatinimo ar SPA centrą ir pan. Parodyti dėmesį gyventojui už tai, kad jis nebuvo našta valstybei“.
D. Kepenis bandė imtis panašios R. Kučiausko minėtos iniciatyvos: „Lankiausi pas Palangos miesto savivaldybės gydytoją ir teiravausi, ar nebūtų įdomu surinkti palangiškius, kurie, tarkim, per penkerius metus niekada nesirgo. Pakviestume pas merą, kuris padėkotų – ir tai jau būtų graži pradžia, skatinanti kitus sekti tokiu pavyzdžiu. Tačiau tam nebuvo pritarta, neva kliudo duomenų viešinimas“.
Kalbant apie Palangą, klausėme, ar pastaruoju metu miestas judėjo sveikatos gerinimo kryptimi. „Merui pateikiau galimų Sveikatos namų Palangoje projektą. Pats keliaudamas po Lietuvą matau, kad jei mieste yra Sveikatos biuras ar namai, žmonių požiūris kardinaliai keičiasi. Aš siūliau trijų žingsnių programą – įvertinimo, mokymo, praktikos. Palanga galėtų būti pavyzdys, į kurį būtų nukreiptos visų akys, kad toks mažas miestas sugeba taip sveikai gyventi. Gal net taptume sveikatos sostine. Tačiau meras dar tebemąsto, jau kokį pusmetį“, – nusivylimo neslėpė D. Kepenis.
Jis nusistebėjo, kad žinomas sveikatos propoguotojas, toks kaip jis, nepateko ir į Palangos miesto savivaldybės Sveikatos tarybą, dėl kurios sudarymo kilo nemažai ginčų. Kaip pats sako, matyt, dėl to, kad nedrumstų nusistovėjusio vandens. „Atsirado rimtesnių žmonių. Reikia, kad būtų tylu ir ramu, o aš nuolat turiu idėjų, kurias keliu į paviršių. Kažkam tai neparanku“, – ieškojo atsakymo D. Kepenis.

Moskitų platinamas Zikos virusas Lietuvai negresia
Kavarytyje buvo prisiminta ir apie kitas visuomenės sveikatai grėsmes. Galimybės, kad į Lietuvą atkeliautų Pietų Amerikoje plintantis moskitų platinamas Zikos virusas, pasak R. Kučiausko, beveik nėra.
„Paprasčiausiai neturime tam gamtinių sąlygų. Šis uodas mūsų klimato sąlygomis neišgyventų. Žinoma, galima užsikrėsti keliaujant, bet tai irgi gana sudėtinga. Budrumas turėtų vis dėl to būti, jei planuojama keliauti į Braziliją ir netoli jos. Būtina ir pačiam saugotis, nepatikėti visko tik medikams. Šio viruso platintojai uodai yra įdomūs tuo, kad puola tik labai anksti ryte ir vėlai vakare, tad į tai apsisaugant irgi galima atsižvelgti“, – sakė sveikatos specialistas.