Folkloro kolektyvų Palangoje pažadintas Jurgis numetė raktus

„Ar atkreipėte dėmesį: vos tik į Palangą susirinkę folkloristai pradėjo dainuoti, kaip mat pažadino Jurgį ir šis numetė raktus: paleido rasą ir pradėjo auginti žolę“, – penktadienio vakarą Senosios gimnazijos salėje prieš prasidedant didžiajam folkloro kolektyvų koncertui kalbėjo jį vedusi etnologė Gražina Kadžytė.

Ir išties lietus nuo ankstyvo penktadienio ryto laistė Palangą, laikas nuo laiko sustodamas, lyg Jurgis būtų žinojęs, kad dvidešimt trečius metus Jurgines švenčiančioje šių metų Lietuvos kultūros sostinėje – Palangoje praėjusį savaitgalį į tarptautinį festivalį savo dvidešimt penktąjį gimtadienį švenčiančios „Mėguvos“ kvietimu susirinko apie pusė tūkstančio etnokultūros propaguotojų – folkloro kolektyvų narių iš visų Lietuos etnografinių regionų bei Latvijos, Estijos ir Prancūzijos.
„Dalyvauti Jurginių festivalyje buvo pakviesti užsienio miestų, su kuriais draugauja Palanga, folkloro kolektyvai. Deja, ne visų atstovai galėjo atvykti, tačiau džiaugiamės, kad Jurginių papročių festivalį praturtino Pernu (Estija) bei Liepojos (Latvija) liaudiški ansambliai. Taip pat į mūsų kvietimą noriai atsiliepė folkloro kolektyvas iš Prancūzijos, du kolektyvai iš Rucavos (Latvija) bei unikalus, senąsias latvių liaudies dainas atliekančių moterų iš Bartos kolektyvas“, – sakė Palangos kultūros centro etnologė Zita Baniulaitytė.
Lietuvai atstovavo geriausi visų šalies regionų liaudiški ansambliai – tiek palangiškiams jau žinomi, kasmet dalyvaujantys kurorto Jurginių šventėje, tiek pirmą kartą prisijungiantys prie šio renginio. Jurginių papročių festivalį praturtino ir Palangos folkloro kolektyvai – 25-metį švenčianti „Mėguva”, Moksleivių klubo folkloro ansamblis „Kikilis”, pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“ bei vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Banguolis“.
Jurginių renginiai Palangoje prasidėjo penktadienį edukacine folkloro ansamblių programa miesto mokyklose ir darželiuose „Pagal Jurgį ir kepurė“ – jauniesiems palangiškiams buvo pristatomi visų Lietuvos regionų, taip pat – įvairių šalių Jurginių papročiai.
Oficialiai šventė prasidėjo centrinėje miesto aikštėje, kur nuo 15 val. pradėjo šurmuliuoti „Jurginių turgelis“. Pažymėtina, jog tai nebuvo tradicinis kermošius – miesto centre savo išmonę demonstravo kulinarinio paveldo atstovai, prekiavę duonute ir sūriais, medum ir gėrimais, mėsos gaminiais ir žuvimi – beje, iš pastarųjų išsiskyrė stilingoji Baltijos kuršių vitingų asociacija, įspūdingame laive susirinkusiesiems stebint rūkiusi žuvį, – šventinę nuotaiką palaikė folkloro ansamblių pasirodymai, įtraukę į šokių ir žaidimų sūkurį žiūrovus.
Vakare Senosios gimnazijos salėn į koncertą, kurį pradėjo jauniausieji „Kikilio“ dainorėliai, gausiai susirinkę palangiškiai ir miesto svečiai žiūrėjo ir klausėsi festivalio dalyvių parengtos programos „Linksmą pavasarį mums pagrąžinki“.
Šeštadienio rytas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Jurgio koplyčioje ant Birutės kalno, kurias aukojo palangiškiams žinomas mūsų parapijoje dirbęs kunigas Mindaugas Šlaustas. Žodžiais nenusakomą aurą šioje šventoje vietoje padėjo kurti „Mėguvos“ bei jai talkinusių folkloro ansamblių giedotos giesmės, tarp kurių viena retai girdima – iš senų kantičkų sugiedota Šv. Jurgiui skirtoji.
Visą dieną įvairių regionų Jurginių papročiai buvo pristatomi miesto aikštėse bei skveruose, o centrinėje aikštėje sertifikuoti Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinio paveldo maisto produktų gamintojai surengė savąsias varžytuves, juos vertino kompetentinga komisija, sudaryta iš Žemės ūkio bei Kultūros ministerijų atstovų.
Pavakare į centrinę aikštę pradėjo rinktis visi festivalyje dalyvavę kolektyvai. 16 valandą raitelių vedama Vytauto gatve į Birutės parką pajudėjo spalvinga dainuojanti ir šokanti eisena, kurią aplodismentais lydėjo žiūrovai, vėliau ir patys įsijungę tiek į eiseną, tiek Birutės parke vykusius renginius. Čia kolektyvai ieškojo Šv. Jurgio raktų – beje, pirmieji raktą rado svečiai iš Prancūzijos, – vėliau įvairiose Birutės parko vietose skambėjo Jurginių dainos, skudučių, ragų, dūdmaišių, lumzdelių muzika, buvo sukami rateliai. O baigėsi šeštadienio koncertai ant Birutės kalno renginiu „Yra aukštas kalnas Biruta vadintas“.
Tačiau tai nebuvo paskutinysis šeštadienio renginys. Jau prieš 21 val. ant tilto į jūrą ir šalia jo pradėjo rinktis žiūrovai, panorę išvysti Šv. Jurgio kovą su slibinu, žemaičių vadinamu smaku. Dvylikos metrų ilgio ir keturių metrų aukščio šiaudinį smaką beveik tris savaites kūrė tautodailininkas Linas Žulkus su padėjėjais Tautvydu bei Justu. Jūros pakrantėje įsikūrusi pabaisa atrodė išties įspūdingai, dar didesnį įspūdį žiūrovams padarė iš smako pradėję virsti dūmai bei žiburiuojančios žiežirbos. Bet dar nespėjus visiems labai smarkiai nusigąsti, ant devynių žemaitukų atjoję Šv. Jurgio raiteliai pabaisą nukovė ir sudegino. Ugnies renginys buvo praturtintas pirotechnikos efektais, specialia muzika.
Sekmadienį iš už debesų pagaliau išlindusi saulė švietė pramogavusiems Skulptūrų parkelyje bei atsisveikinimo iki kitų Jurginių dainas ant jūros tilto dainavusiems kolektyvams ir jų klausiusiems šventės svečiams.