Europos Sąjungos iššūkius jus (jaučia) ir Palanga

Linas JEGELEVIČIUS, 2016-11-07
Peržiūrėta
1965
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nuotaikas neramiame pasaulyje gerai atskleidžia ir Palangos oro uostas.
Pakako sprogmenims driokstelėti Briuselyje, šūviams nuaidėti Paryžiuje, o bepročiui sunkiasvore mašina mirtinai sutrinti beveik šimtą nekaltų žmonių Nicoje, kad, pereinant saugumo patikrą Palangos oro uoste, jo akylūs saugumo patikros darbuotojai mandagiai, bet įsakmiai vėl paprašo (ar visų, nežinau) nusiauti batus.
Kai beveik po keturių valandų (skrendant į Briuselį per Kopenhagą, pastarojoje skrydžio į Europos Sąjungos sostinę tereikia laukti vos valandą) pasiekiau Briuselį, didmiestis pribloškė savo susirūpinimu saugumu.
Ne tik oro uoste, kuriame dabar kiekvienas privalo pereiti ne tik tradicinę saugumo patikrą viduje, bet ir prieš jį patenkant, dideliame angare – be jokių durų, kuriame prie įėjimo ir išėjimo stovi dvimetriniai belgų armijos kariai, ginkluoti iki dantų.
Kad miestas neseniai išgyveno didelę tragediją, per kurią žuvo daugiau kaip 30 vienuolikos tautybių žmonių, dar akivaizdžiau prie Europos Parlamento, prie kurio zuja ne tik civiliai saugumo agentai – vienas jų, matyt, įtarus dėl mano barzdos – pateikęs pažymėjimą prancūzų kalba, paprašė manęs parodyti mano asmens dokumentą bei nurodyti vizito į Europos Parlamentą priežastį, – bet apie naują saugumo padėtį byloja ir kamufliažinėmis spalvomis nudažyta karinė technika per šimtą metrų nuo įėjimo į Europos Parlamentą.
Dar griežtesnė patikra pačiame Parlamente.
Kad Europa taptų saugesnė, bala nematė, galiu palūkuriuoti ir ilgose patikros eilėse, bet kažin ar artimiausioje ateityje pavyks „išlaukti“ slogias Europos Sąjungos nuotaikas po „Brexit‘o“ ir kitų tikėtinų atsiskyrimų.
Paprastai Europos Parlamento prezidentas Martinas Šulcas (jis, beje, davė prieš kelis metus interviu ir „Palangos tiltui“) nestokoja optimizmo ir sąmojo kalbėdamas su marga žurnalistų iš visos Europos Sąjungos armija, bet pirmąkart stebėjau kitokį EP prezidentą – gan sumišusį, susimąsčiusį, perkratantį mintis, kodėl taip atsitiko, kad Europos Sąjungos vienybės ir stiprybės idėjai buvo suduotas stiprus smūgis.
Ir „Brexit“ – tik pradžia, nors Anglijos teismas ir pareikalavo, kad klausimas dėl Didžiosios Britanijos išėjimo iš Europos Sąjungos būtų pateiktas Anglijos Parlamentui.
Jau kitais metais prezidentą renka prancūzai – Prancūzijos radikalaus Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen kursto radikalias ultra-nacionalistines idėjas ir siekia „Frexit‘o“ – Prancūzijos išėjimo iš Europos Sąjungos; kitų metų kovą parlamentą rinks olandai – Olandijoje itin stiprios nacionalistinės ir anti-ES nuotaikos. Kitų metų rudenį prie balsadėžių eis ir vokiečiai federaliniuose rinkimuose – Andžel Merkel šansai būti perrinktai yra gan abejotini.
Galbūt kai kam Palangoje atrodo, kad, kas beįvyktų Europos Sąjungoje, poilsiautojai į Palangą vasarą plūs kaip plūdę, o Europos Sąjunga toliau dosniai atseikės finansavimą Lietuvai, toli gražu jau ne bloko naujokei (ne juokas, valstybės biudžeto trečdalis pajamų šiais metais, kaip ir ankstesniais, yra Europos Sąjungos!), ir Palangai.
Klaidingas savanaudiškas požiūris.
Šiandien akivaizdu, kad per Europos Sąjungą besiritanti nacionalistinių judėjimų banga gali tiesiog neatpažįstamai pakeisti Europos Sąjungą jau artimiausiu metu. Kalbant paprastai, jos gali tokios, kaip šiandien, ir nebelikti.
Vadinasi, smūgis gali būti suduotas ir Šengenui – kelionėms be vizų ir pasų jam priklausančiose valstybėse.
Palangos verslas jau pajuto „Brexit‘o“ pasekmes – vasarą dėl smukusios svaro vertės į Palangą atvyko kur kas mažiau, nei tikėtasi, svečių iš Anglijos, ypač tautiečių.
Europos Parlamente šiandien visi jau kalba apie būtinybę reformuoti Europos Sąjungą. Vadinasi, vėliau ar anksčiau bus peržiūrėti europinio finansavimo principai.
Didžioji Britanija, iki šiol buvusi didžiausia ES biudžeto mokėtoja, jau aiškiai pasakė – ji neprisidės savo pinigais prie ES biudžeto pasibaigus ES 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui.
Kad po nacionalistinių jėgų pergalių kitose ES valstybėse narėse ir jos užriš savo pinigines, abejoti neverta.
Įsivaizduokite, kokia šiandien būtų Palanga, jei ne Europos Sąjungos finansinė pagalba vykdant didžiausius kurorto projektus – statant Koncertų salę ar universalią sporto areną, apvažiavimą aplink Palangą?
Apie tai – ir šios dienos „Palangos tilto“ pagrindinis straipsnis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiemet švenčiame 105-ąjį Lietuvos šaulių sąjungos gimtadienį. LŠS įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. 


Rytoj Seimas svarstys lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nebėra laiko nuomonėms, debatams ir abejonėms – mūsų valstybė jau ilgai vėluoja užtikrinti tos pačios lyties porų lygiateisiškumą. 


Pirmadienį, lapkričio 9 d., posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija apsisprendė, kad lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ nuo lapkričio 10 d. iki lapkričio 23 d. įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Tai reiškia, kad nuo , antradienio, lapkričio 10 d., vaikų ugdymas šioje įstaigoje bus vykdomas nuotoliniu būdu.


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palangos senojoje gimnazijoje rugsėjo 18 ir 20 dienomis vyko Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šauliųPalangos 306 kuopos jaunųjų šaulių pristatymas su sportinėmis estafetėmis. Jį organizavo III klasės gimnazistai – būrio vadas Marius Gruzdys ir būrio vado pavaduotojas Dominykas Nuraševas. Jiems talkino kuopos jaunieji šauliai.


Palangos kultūros ir jaunimo centrui aštuonis mėnesius vadovavęs Artūras Butkus vasario 1-ąją baigė savo darbą Palangoje ir su šeima patraukė į Vilnių. Jau buvęs Kultūros ir jaunimo centro direktorius patikino, jog išvyksta dėl šeimos gerovės, tačiau jis neslėpė, kad kultūrininkų gyvenime Palangoje nebuvo viskas gerai. Jis atsakė į „Palangos tilto“...


Nuotaikas neramiame pasaulyje gerai atskleidžia ir Palangos oro uostas.


Prieš Kalėdas Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokyklų savivaldų informavimo centras surengė keletą renginių moksleiviams.


Spalio 12 d. Kauno sporto halėje iškilmingai paminėtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 25 metų jubiliejus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius