„Esu laimingas suderinęs tėvystę su krepšininko darbu“

Tomas Delininkaitis - vienas iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narių, kovojantis dėl pagrindinės vietos rinktinėje, kuri leistų žaisti pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje. Rinktinės treneris dar nėra nusprendęs dėl pagrindinės sudėties, todėl kiekvienas iš krepšininkų stengiasi įrodyti, jog yra vertas žaisti už Lietuvą.

„Manau, kad visi esame vienodai lygūs, visi stengiamės žaisti kuo geriau ir užsitikrinti vietą dvyliktuke. Dar ir pats nesu tikras, ar papulsiu į dvyliktuką, nes jau kelis kartus teko būti tryliktam“, - pasakojo T. Delininkaitis. Tomas mano, kad praėjusiais metais buvo lengviau nuspręsti apie galutinę rinktinės sudėtį - trenerio sprendimo šiemet neįmanoma nuspėti taip lengvai.

Rinktinė  - nauja ir jauna

„Pernai į rinktinę žmonės iš šalies žiūrėjo galbūt rimčiau, nes buvo ne tiek daug naujų veidų, o šiais metais, nors esame ir atsinaujinusi rinktinė, manau, rezultatų sulauksime neblogų“, - svarstė krepšininkas.

Tomas į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę yra kviečiamas nuo 2004-ųjų metų. Per tuos metus krepšininkas dalyvavo pasaulio ir Europos čempionatuose.

 „Man yra garbė, jog esu kviečiamas į rinktinę, nes Lietuva -  krepšinio šalis, ir mes turime daug gerų žaidėjų.  Galėtume sudaryti ne vieną rinktinę. Todėl patekti į geriausiųjų sąrašą yra tikrai nelengva ir reikia įdėti daug darbo“, - kalbėjo krepšininkas.

Praėjęs sezonas T. Delininkaičiui buvo nelengvas. 2009 metais rugpjūčio 31 dieną jis pasirašė sutartį vieneriems metams su Mursijos „Murcia“ klubu Ispanijoje. Tačiau abipusiu susitarimu paliko komandą šių metų vasario mėnesį.

 „Iš Ispanijos grįžau pavargęs ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Treniruodavomės 6-7 valandas per dieną, laisvas buvo tik sekmadienis ir pusdienis pirmadienio. Net buvo tokių minčių nebežaisti krepšinio“, - pasakojo apie nesėkmingą kontraktą Ispanijoje Tomas.

Krepšininkas mano, kad fiziškai galima ir 24 valandas per parą žaisti krepšinį, tačiau jei jokio tikslo, tuomet geriau truputį mažiau treniruotis, bet naudingai ir sėkmingai. Psichologiškai buvo sunku, nes žaisti gaudavo mažai ir komanda buvo paskutinėje vietoje. Palikęs Ispaniją Tomas šiek tiek treniravosi savarankiškai Lietuvoje, Klaipėdoje.

Sugrįžimas į Lietuvą buvo sėkmingas

„Laisvu metu labai mėgdavau žvejybą, tačiau Ispanijoje net pamiršau kaip tinkamai pasiruošti žvejybai, tačiau mano tėtis su mielu noru man padėdavo ir drauge visuomet pažvejodavome. Tai - geriausias atsipalaidavimo būdas“, - pasakojo krepšininkas.

Sužinojęs, jog yra kandidatas į Lietuvos krepšinio rinktinę Tomas nusprendė šiek tiek rimčiau pasitreniruoti, todėl kelis mėnesius žaidė Graikijoje.

„Iš Graikijos grįžau gegužės mėnesį, tad iki liepos mėnesio treniravausi tik individualiai, todėl maniau, kad bus žymiai sunkiau įsivažiuoti. Nors Druskininkuose ir buvo nelengva, nauji kamuoliai slydo iš rankų, tačiau atvykus į Palangą, manau, „apsišlifavome““, - pasakojo krepšininkas.

Sugrįžimas į Lietuvą buvo dvejopai sėkmingas: jis buvo pakviestas į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę , o žmona Lijana birželio 11-ąją Tomui, atšventusiam savo 28-ąjį gimtadienį, po keturių dienų padovanojo nuostabią dovaną – dukrytę.

„Aš nemoku apsakyti žodžiais, kaip aš džiaugiuosi, kad turiu dukrelę. Druskininkų stovykloje mano šeimos nebuvo, tačiau dabar Palangoje esame visi drauge, tad esu laimingas galėdamas ją matyti kasdien“, - nesitvėrė džiaugsmu neseniai tapęs tėvu krepšininkas.

Krepšininkas pasakojo, jog visi draugai, turintys vaikus sakė jam, kad nieko nėra geriau, kuomet matai, kaip auga tavo vaikas, nes reikia branginti kiekvieną akimirką, kurios jau nebesugrįš.

 „Dabar aš pats supratau, ką draugai turėjo omenyje. Džiaugiuosi, kad dabar galiu suderinti darbą su malonumu auginant vaiką, nes dabar yra tokia akimirka, kada svarbi kiekviena diena -  kiekviena diena yra išskirtinė“, - neslėpė savo laimės T. Delininkaitis.

Patinka maži miestai ir...butai

Tomas pasakojo, kad karštis treniruotis jam netrukdė, nes saulė jam suteikia gerų emocijų. Tai padėjo treniruojantis Ispanijoje. Tačiau, nors ir labai mėgstantis šilumą, Tomas savo ateitį sieja su Klaipėda.

„Man patinka maži miestai, maži automobiliai ir maži butai. Mes Klaipėdoje gyvename nedideliame bute, tačiau žmona jį yra sutvarkiusi labai jaukiai. Gal taip yra todėl, jog kitose šalyse išvažiavęs žaisti aš visuomet gyvendavau nedideliuose butuose“, - svarstė krepšininkas.

Paklaustas apie naująjį trenerį Kęstutį Kemzūrą, krepšininkas apie jį atsiliepė itin gerai:

„Kuomet žaidžiau Vilniaus „Lietuvos ryte“, mums teko dirbti drauge, todėl man nėra svetimas jo treniruočių braižas. Man atrodo, kad jis puikus specialistas. Man priimtini jo deriniai ir treniravimo taktika“,  - pasakojo T. Delininkaitis. Anot jo, K. Kemzūra didžiausią dėmesį skiria gynybai ir greitam puolimui.

„Savaime aišku, jei ginsimės gerai, vadinasi, bus didesnė galimybė atkovoti daugiau kamuolių. O greitis visuomet svarbus  - juo gali nuvarginti priešininkus“ – kalbėjo T. Delininkaitis.

Šiais metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė gerokai atjaunėjusi, tačiau Tomas mano, kad tai – tik į gera.

„Jaunesni žmonės ateina su didesniu entuziazmu, įneša į komandą „ugnelės“ ir užsidegimo - tai suteikia daugiau optimizmo“, - kalbėjo krepšininkas.

Rinktinės „etatinius“ pokštininkus pakeitė kiti

Jis mano, kad visi žaidėjai anksčiau ar vėliau bus įtraukti į rinktinės pagrindinę sudėtį, nes dauguma krepšinį žaidžia nuo mažens ir šį žaidimą išmano puikiai. „Nelabai jaučiasi skirtumas tarp naujokų ir seniau žaidžiančių krepšininkų. Kiekvienas turi savos patirties žaidime“, -kalbėjo krepšininkas.

Tomas pasakojo, jog per vieną mėnesį yra labai sunku sudaryti naują ir gerai žaidžiančią komandą, nes visi žaidė skirtinguose klubuose su visiškai kitais treneriais, kurių treniravimo strategija bei taktikos labai skiriasi.

„Per tą mėnesį reikia vienas prie kito priprasti, jog vienas kitą suprastumėm iš „pusės žodžio“, kas yra svarbu komandiniame žaidime“, - pažymėjo krepšininkas.

T. Delininkaitis neslėpė, jog iš senųjų žaidėjų jis labiausiai pasigenda brolių Lavrinovičių, nes jie visuomet praskaidrindavo visų komandos narių nuotaikas.

„Gali atsikelti pačios blogiausios nuotaikos, tačiau broliai visuomet prajuokindavo savo „nemirtingais“ juokeliais. Kuomet žaidi kituose kraštuose tavo juokus ne visi supranta, nes yra kita kultūra, kiti papročiai. Todėl daugelis laukia atvykimo į rinktinę, kad galėtų juokais „patraukti“ vienas kitą „per dantį“. Žinai, jog savi tikrai niekada neįsižeis ir supras tave“, - „Palangos tiltui“ pasakojo T. Delininkaitis.

Jis mano, jog nepakeičiamų žmonių nėra - atėję nauji žmonės į rinktinę taip pat linksmi - be juokų treniruočių ar laisvu metu neapsieinama.

Apie ateities planus Tomas šiandien nežino.

„Yra agentai, kurie rūpinasi, kokioje komandoje man žaisti, tačiau dabar pasiūlymų neturiu. Esu susitelkęs ties Lietuvos rinktine, nes dabartinis mano tikslas – patekti į dvyliktuką“, - atskleidė krepšininkas.