„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“
Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji – Emo judėjimo propaguotoja.
Emo – viena iš subkultūrų
Emo – tai viena labiausiai šiais laikais pasaulyje tarp paauglių paplitusių subkultūrų, paremta sunkiąja muzika – Hardcore Punk‘u ir Indie Rock‘u. Judėjimas susikūrė 9 dešimtmečio viduryje, Vašingtono Srityje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šį stilių propaguojantys jaunuoliai labiausiai išsiskiria savo išore: dėvi tik juodos, rožinės ar baltos spalvos drabužius, veliasi plaukus, nevengia ryškaus makiažo bei daug auskarų.
Dalį aksesuarų pasigamina pati
Ilgai ieškoti Emo palangiškės neteko. Senojoje gimnazijoje besimokanti Neringa Bukytė teigė, jog, kai pradėjo klausytis Hardcore punk ir jo subžanrų muzikos, norėjo, kad jos stilius atspindėtų mėgstamą muziką. Taip ji sužinojo apie Emo. Jai šis stilius labai patiko ir nutarė pamėginti atrodyti būtent taip. Supratusi, kad atrado save, laikui bėgant, ji pati kūrė save ir savo stilių Emo „rėmuose“. Mergina suprato, kad tai yra ne vien jos stilius, bet ir gyvenimo būdas. Tiesa, nors tėvai nuperka rūbus, batus, tačiau merginai tenka išleisti nemenką kišenpinigių dalį kosmetikai ir aksesuarams – dažniausiai apie 130 litų, o kartais išlaidos net siekia 300 per mėnesį. Norėdama dalį savo pinigų pataupyti kitoms reikmėms, daugelį aksesuarų mergina pasigamina pati.
Savęs neįsivaizduoja kitaip
Egzotiškai atrodanti mergina visiems krenta į akis, bet, kaip ji sako, lankydama gimines ar eidama į mokyklą, šiek tiek „prislopina“ stilių. „Jeigu dėmesys teigiamas, visada gera jo sulaukti“, - dalijasi mintimis Neringa. Tačiau jai tenka nusivilti, kad ne visi pritaria tokiai išvaizdai – pradedant nuo mokytojų mokykloje, baigiant bendraamžiais. „Iš pradžių buvo labai sunku priprasti, kai kiti ne žiūrėdavo, o tiesiog spoksodavo neatitraukdami akių, bet po kiek laiko prie to pripratau, o dabar iš viso to beveik nebepastebiu“, - prisimena Emo stilių pasirinkusi moksleivė. Pašnekovė teigia, jog šiuolaikinis jaunimas labai dažnai apie žmogų sprendžia pagal jo išvaizdą – net jo gerai nepažinęs, nesupratęs, kad gandai, apie dar palyginus Lietuvoje retoką stilių, yra klaidingi. Nors Neringa yra mačiusi keletą Emo bendraamžių ir mūsų mieste, tačiau, jos žiniomis, mieste nevyksta Emo susitikimų.
„Pastaruoju metu esu daugiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos. Dabar savęs neįsivaizduoju atrodančios kitaip“, - prisipažįsta ji.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pirmąją premjerą naujuose rūmuose, kuri sutraukė didžiulį žiūrovų, atvykusių iš Lietuvos ir Baltijos valstybių, būrį.
Po savaitgalio – svarstymai, kas įvyko tarp liberalų ir konservatorių: toks poelgis atrodo keistai
"Delfi", 2022 05 23 | Rubrika: Miestas
Savaitgalį vykęs Liberalų sąjūdžio suvažiavimas sukėlė klausimų, kokia juoda katė perbėgo tarp liberalų ir konservatorių. Liberalų renginyje nepasirodė nei vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, nors paprastai koalicijos partneriai vyksta pasveikinti kolegų suvažiavimų – tai laikoma mandagumo gestu.
Ukrainietė Alina: „Tikiu, kad visi karo vaikai greitai galės grįžti į savo gimtinę“
2022 04 01 | Rubrika: Miestas
Alina D. karo apimtą šalį paliko su penkiais vaikais. Iš Zaporižės į Lietuvą keliavo su pusantrų metų sūneliu Artūru, devynerių Kirilu bei savo trim nepilnamečiais broliais, kurių globėja tapo anksti mirus tėvams: Romanu (14 m.), Vladiku (15 m.) ir Aleksandru (16 m.). Svetingų raseiniškių namuose su gausia šeima prisiglaudusi 32-ejų metų moteris sako, kad nėra nieko geriau už ramų dangų...
Palanga pasitinka savo grąžinimo Lietuvai šimtmetį ir dabinasi miesto vėliavomis: visi palangiškiai kviečiami ją iškelti savo namuose
"Palangos tilto" informacija, 2021 03 23 | Rubrika: Miestas
Palanga dabinasi miesto vėliavomis ir lygiai po savaitės visus metus minėti ne tik kurortui, bet ir šaliai labai svarbią sukaktį – kovo 30 d. sukaks lygiai šimtas metų nuo dienos, kuomet Palanga Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Kurorto gyventojai taip pat kviečiami pažymėti šią visai šaliai svarbią sukaktį –...
Palangoje mokinių padidėjo beveik visose mokyklose, mažiau – tik Pradinėje mokykloje
2020 09 04 | Rubrika: Miestas
Skirtingai nei kitose šalies savivaldybėse, mokinių skaičius Palangoje, kuri pernai buvo viena iš penkių šalies savivaldybių su teigiamu gyventojų prieaugiu, naujais mokslo metais yra stabilus, o, pavyzdžiui, Palangos senojoje gimnazijoje net ženkiai išaugo: šiemet joje mokysis 459 gimnazistai, pernai – 431, užpernai – 420.
Palanga turės savo pajamomis labiau dalintis su kitais, tačiau ir pati jų sulauks daugiau
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 21 | Rubrika: Verslas pinigai
Kitąmet daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės.
Smurtą ir patyčias mokyklose turėtume mažinti visi
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 05 19 | Rubrika: Miestas
Praėjusią savaitę, gegužės 10 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skyrė nemažai dėmesio smurto ir patyčių mokyklose prevencijai. Kartu su psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, įvairių mokyklų vadovais siekė aptarti, kokiomis priemonėmis mažinti smurtą bei patyčias mokyklose ir kaip užtikrinti vaikų saugumą.
„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“
Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas
Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...
„Svarbiausia – išmokyti žmogų pasirūpinti savo širdimi“
Toma TRANIZAITĖ, 2010 09 27 | Rubrika: Miestas
1999 metais Pasaulinė širdies federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline širdies diena. Ši šventė švenčiama 90 – yje pasaulio šalių, jos metu vyksta įvairūs renginiai, akcijos, skatinantys žmones labiau rūpintis savo sveikata ir daugiau dėmesio skirti širdžiai. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto padalinyje Palangoje...
Šiais mokslo metais mokinių mažiau
„Palangos tilto“ informacija, 2009 09 02 | Rubrika: Miestas
Prasidėjus mokslo metams ir nuvilnijus per miestą Rugsėjo 1-osios šventės akordams, tenka mokiniams krautis kuprines ir užsirašyti pamokų tvarkaraščius. Vasara užleidusi rudeniui vietą, atnešė kartu ir naujų darbų sąrašą, vienas iš jų ir pats svarbiausias mokiniams – kasryt keltis ir lėkti į mokyklas. Šviečiantys mokytojų veidai laukia sugrįžtančių ar naujai atėjusių mažųjų ir be abejo...
