„Esi ugniagesys, nebijok aukščio, vandens, ugnies ir kraujo“

Jie gesina įsiplieskusius gaisrus, skuba į pagalbą po avarijos automobiliuose prispaustiems žmonėms, rūpinasi gaisrų prevencija ir netgi gali iškelti iš medžio išsigandusią katę. Visuomenės apklausos liudija, jog viena iš profesijų, kurių atstovais žmonės pasitiki labiausiai, yra ugniagesiai. Nuo praėjusių metų ugniagesių globėjo – šv. Florijono – diena, kuri nuo šiol bus minima gegužės 4 dieną, įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Ta proga su „Palangos tiltu“ sutiko pabendrauti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Vidmantas Jarulis. Jis džiaugiasi, kad per šių metų pirmą ketvirtį Palangoje užregistruota mažiau gaisrų palyginti su tuo pačiu metu praėjusiais metais.

Pasirinko ugniagesio kelią
V. Jarulis pasakojo, jog, baigęs mokslus vidurinėje mokykloje, svarstė du tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimus.
„Baigus vidurinę mokyklą tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1992 metais, Vilniaus Gedimino technikos universitete atsirado naujų specialybių, tokių kaip ugniagesių, aviatorių. Abi šios specialybės patiko, tačiau pasirinkau ugniagesių, – pasakojo pašnekovas. – Nesigailiu dėl tokio žingsnio. Sėkmingai baigiau mokslus, po jų gavau paskyrimą į Palangą. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigus priešgaisrinės saugos specialybę, man buvo suteiktas leitenanto laipsnis“.
Iš pradžių V. Jarulis dirbo Palangoje – tikrino miestą, kaip jis pats sako, išvaikščiojo visas kavines, kampelius. „Derinome projektus, statybas, kad jos atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus“, – pasakojo ugniagesių vadovas. Vėliau, pradėjus statyti Būtingės naftos terminalą, V. Jarulis buvo perkeltas į šį objektą. „Čia buvo visko: ir avarijose teko dalyvauti, visuose incidentuose su naftos išsiliejimu, ir tyrimuose, kaip pagerinti situaciją, teko būti. Dalyvavau likviduojant abu Smiltynės gaisrus, durpynų gaisrus. Iš pradžių sunku buvo, bet turėjau gerų mokytojų: ilgametis tarnybos viršininkas Romualdas Kuleševičius, priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Šleinius dalinosi su manimi patirtimi, padėjo turimas teorines žinias pritaikyti praktikoje. Baigę mokslus esame tik teoretikai, o praktika įgyjama darbe: tai ir gaisrų tyrimas, ir vadovavimas“, – kalbėjo ugniagesių vadovas.

Žūtis visada slegia
Po darbo Būtingėje V. Jarulis buvo paskirtas dirbti Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku. „Dirbant čia teko susidurti su rajoninių gaisrų specifika: turėjau užtikrinti priešgaisrinę saugą Rietave, Plungės rajone, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, jog čia labai svarbus buvo komandinis darbas. – Norint pasiekti bendrų tikslų, svarbu gerai sutarti. Rajonų gaisrai – specifiniai. Čia nemažai yra likę apleistų pastatų. Neretai socialiai remtinų šeimų būstuose pasitaikydavo netvarkinga krosnis, elektros instaliacija, namai mediniai, todėl tekdavo labai greitai reaguoti, kad nebūtų aukų. Pats tragiškiausias dalykas – kai gaisre žūsta žmogus. Galima pasidžiaugti, kad Palangoje jau treti metai iš eilės neturime nė vieno gaisre žuvusio žmogaus – tai ne tik mūsų, bet ir savivaldybės, civilinės saugos, policijos bei kitų, dirbančių su mumis, nuopelnas. Pernai Medvalakio gatvėje buvo išgelbėta moteris, kuri jau buvo apsinuodijusi dūmais, ir tik visai nedaug trūko, kad nelaimės išvengti nebūtų pavykę“. Pasak ugniagesio, išgelbėtieji dėkoti neskuba: „Padėkoja retai. Bet neteko ir su pretenzijomis susidurti“.

Gelbėja katinus
Ugniagesių vadas pasakojo, kad kartais tenka gelbėti ne tik žmones, bet ir iš medžio bijančius išlipti katinus. Tokioje situacijoje, prieš kviečiant ugniagesius, V. Jarulis ragino gerai pagalvoti, ar pagalbos tikrai reikia. „Būna, ateina vyrai ir sako: „Ką darome? Gyventojai skundžiasi – einame katino iš medžio traukti“. Tokioje situacijoje pirmiausia stengiamės nuraminti išsigandusius žmones – dar katino griaučių medyje niekas nėra matęs. Pagelbėjame, tačiau, mums betraukiant iš medžio katiną, kažkam gali prireikti rimtesnės pagalbos, todėl gali būti praleisti svarbesni įvykiai. Todėl kviesdami gaisrininkus žmonės turėtų gerai pagalvoti ar ta pagalba būtina. Tas pats yra su žolės deginimu: kartais žmonės pamato, kad dega visai nedidelis plotas, ir kviečia mus – šašlykinę žmonės juk moka užgesinti, todėl norėtųsi, kad ir degantį nedidelį plotelį užgesintų patys“, – sakė pašnekovas.
Nors apie melagingų iškvietimų žalą daug rašoma spaudoje, tačiau, pašnekovo teigimu, vis dar pasitaiko, kad gaisrininkai yra kviečiami visai be jokio reikalo. „Nors Klaipėdos bendrojo pagalbos skyriaus specialistai jau moka atskirti ir atfiltruoja melagingus pranešimus, tačiau tokių vis dar pasitaiko: atvykstame į vietą, o ten žmonės šašlykus kepa“, – apmaudo neslėpė ugniagesių vadas ir patikino, jog tokiu atveju žmonės tiesiog pamokomi saugiai elgtis su ugnimi, ir, jei jie yra blaivūs, palinkima saugaus poilsio.
Bėda ir melagingi skambučiai – jų pasitaiko. „Už melagingą iškvietimą gresia baudžiamoji atsakomybė“, – priminė pašnekovas.

Švenčia šv. Florijono dieną
Kad tokių skambučių būtų mažiau, ugniagesiai vykdo prevencinį darbą. „Pas mus nuolat lankosi mokyklų mokinių grupės – po kelis šimtus vaikų per metus. Atėję jie susipažįsta su mūsų profesija, prevencijos darbuotojai praveda paskaitas, pamoko saugiai elgtis su ugnimi. Praėjusiais metais švento Florijono dieną Seimas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Šią dieną organizuojame atvirų durų dieną, kviečiame mokinius susipažinti su mūsų profesija artimiau. Kasmet per savo profesinę dieną organizuojame šventę, kuri vyksta vis kitame mieste. 2012 metais ji vyko Palangoje, po to – Klaipėdoje, Skuode, o šiemet ugniagesių šventė vyks Kretingoje. Čia bus pristatoma visos apskrities technika: keltuvai, automobiliai, gelbėjimo technika, vyks narų pasirodymas, bus karpomas automobilis“, – pasakojo ugniagesių vadas. Lietuvoje švento Florijono diena buvo minima jau iki Antrojo pasaulinio karo. Atkūrus nepriklausomybę, ši diena vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.
V. Jaruliui ne kartą pačiam yra tekę dalyvauti karpant avarijoje sumaitotą automobilį. „Po avarijos, kai sumaitota keletas automobilių, yra prispaustų žmonių, juos reikia nuraminti, ištraukti ir perduoti medikams. Paprastai tokiais atvejais su mumis dirba ir policija, medikai – čia kiekvienas turi savo funkcijas. Dirbu jau beveik dvidešimt metų, per tą patirtį, dalyvavimą tokiuose incidentuose susiformavo gebėjimas ramiai reaguoti, nepulti į paniką“, – sakė pašnekovas.

Dėkingas savo kolegoms
Užgesinti gaisrą, be abejo, labai svarbi ir būtina ugniagesių funkcija, tačiau ne mažiau svarbus ir prevencinis darbas, siekiant, kad tų gaisrų kiltų kuo mažiau. „Esame prevencinis priešgaisrinės priežiūros poskyris, kuris moko visuomenę saugiai elgtis, tikrina visuomeninės paskirties objektus, tikrina statybų projektus, žiūri, kad pastatai atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus. Siekdami, kad būtų išvengta gaisrų, mes bendradarbiaujame su girininkais, policija, savivaldybe, civilinės saugos specialistais. Profesinės dienos proga norėtųsi padėkoti Raimondui Grabiui, Sandrai Vasiliauskaitei ir palinkėti toliau aktyviai darbuotis, nenuleisti rankų. Dėkoju ir ugniagesiams gelbėtojams, gesinantiems gaisrus“, – profesinės dienos išvakarėse kalbėjo vadovas ir pridūrė, jog darbe pasitaiko įvairių situacijų, todėl labai svarbu, kad kiekvienas sąžiningai atliktų savo funkcijas – tuomet bus išvengta rimtų bėdų.
Gaisrų prevencijoje daug kas priklauso ir nuo objektų vadovų. „Labai svarbu, kad jie būtų atsakingi už priešgaisrinę saugą, dėtų visas pastangas, kad objektas būtų saugus. Mūsų skyriaus darbuotojai stengiasi įtikinti pasirūpinti objekto saugumu, jei to padaryti nepavyksta – skiriamos baudos. Esu dėkingas pamainų vadams, ypač paminėtinas ilgametis darbuotojas Dainius Surblys, pas mus dirbantis jau 29 metus, – kalbėjo ugniagesių vadovas ir pridūrė, jog jo vadovaujama tarnyba kartais patikrina ir gyventojams priklausančius objektus. – Kartais patikriname ir gyventojų sodus – kai atvažiuojame su raudona mašina, žmonės kitaip reaguoja. Kokią močiutę paraginame atsikratyti visuose kampuose prikišto įvairaus šlamšto arba kitiems pasakome, kad jau reikia kaminą tinkuoti – na, sakome, sumokėsi šimtą litų, bet būsi saugus“. Pasiteiravus, ar gyventojai geranoriškai reaguoja į tokius pasiūlymus, ar vykdo ugniagesių nurodymus, V. Jarulis sakė: „Visaip būna: vieni paklauso, kiti – ne“.
Dirbant ugniagesiu, sako V. Jarulis, reikia mokėti ramiai reaguoti, nebijoti aukščio, vandens, ugnies, kraujo: „Svarbus žmogaus pasirengimas: kad ugniagesiai mokytųsi, treniruotųsi. Materialinių gėrybių suteikti negalime, premijų mūsų darbuotojai seniai nėra gavę, bet stengiamės motyvuoti nors geru žodžiu, sukurti geras darbo sąlygas, suteikti galimybę sportuoti – pas mus atvyksta net kolegos iš Klaipėdos pasportuoti. Yra surinktas ugniagesių būrelis, jaunimas treniruojasi“.

Laukia įstatymo pakeitimų
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet Palangoje kilo mažiau gaisrų. „Palangoje kasmet kyla apie šešiasdešimt gaisrų. Šiemet šis skaičius sumažėjo: pernai iki balandžio kurorte turėjome 28 gaisrus, šiemet per tą patį laikotarpį – 16. Mes su aplinkos apsaugos darbuotojais šiais metais labai aktyviai ėmėmės prevencinės akcijos dėl žolės deginimo – dėl šios priežasties kiekvieną pavasarį padaugėja gaisrų. Šiemet palangiškiai buvo labai tvarkingi, mes šios problemos neturėjome ir, tikiuosi, neturėsime. Visi prie to prisidėjo, gal ir Dievas mums padėjo – šiais metais žolė greitai sužaliavo, nebuvo ką deginti“, – teigė V. Jarulis.
Pašnekovas nudžiugino, jog netrukus ir gyventojai turės galimybę aktyviau prisidėti prie ugniagesių –tapti jų komandos dalimi. „Nuo 2016 m. sausio pirmos dienos įsigalios priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimai, ir kiekvienas gyventojas galės tapti savanoriu – talkinti ugniagesiams savanoriškais pagrindais. Jau dabar yra aktyvių žmonių, kurie nori talkinti ne tik gesinimo, bet ir švietimo veikloje. Tikiuosi, jog per keletą metų Lietuvoje pavyks atgaivinti savanorių ugniagesių veiklą. Čia reikės didelės paramos, nes savanorius reikės aprengti, apmokyti, apdrausti jų sveikatą, todėl teks bendradarbiauti su verslininkais, reikės ir savivaldybės pagalbos. Ypač aktualu, kad tie savanoriai burtųsi seniūnijose, kad galėtų kitiems padėti nelaimės atveju. Manau, tai ypač aktualu Šventojoje, kadangi ji yra nutolusi nuo mūsų centro“, – kalbėjo V. Jarulis.
Jis išreiškė viltį, kad verslininkai sutiks prisidėti prie savanorių veiklos skatinimo, kadangi pastarieji galės talkinti ugniagesiams ir pačių verslininkų objektuose.