Erkės kimba į atlapus, o skiepai nuo jų drasko kišenę

Itin suaktyvėjusių erkių ataka prasidėjo – šilti ir sausi orai leidžia joms karaliauti ne tik miško tankmėse, bet ir miesto erdvėse, parkuose. Erkinis encefalitas arba net Laimo liga – skatinimas saugotis. Tačiau per šimtą litų kainuojantis skiepas, kai iš viso reikia trijų, – didelė abejonė daugeliui.

Erkės nesirenka aukos

Pasaulyje daug kuo gąsdinantis klimato šiltėjimas, grasina ir erkėmis. Erkėms veistis tai itin palanku. Jos mėgsta prieblandą, aukštą žolę, pamiškes, jų pasitaiko net paplūdimyje. Kuo anksčiau pavasarį sušyla, tuo didesnė tikimybė, jog vasarai įpusėjus jų bus apstu. Specialistai teigia, kad erkių populiacija plečiasi kasmet. Maždaug kas dešimta erkė nešioja erkinio encefalito virusą, o kas 12 – 14 Laimo ligą. Nuo 1990 iki 2008 m. sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje išaugo daugiau nei 60 kartų. Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos sveikatos priežiūros Stacionaro bei Ambulatorinio konsultacinio skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė sako, jog negalima netgi išskirti rizikos grupių – erkės vienodai pavojingos visiems, nepaisant amžiaus, lyties ar imuninės sistemos.

Insultas atskleidė rimtą ligą

Į medikus Palangoje šiemet jau kreipėsi žmonės, prašydami ištraukti įsikibusią erkę. „Vieni baiminasi traukti patys, prašo pagalbos ir priežiūros, kiti traukia jas patys ar net numoja ranka, esą jiems nieko blogo nenutiks. Viskas priklauso nuo asmeninės nuomonės. Juk ir realiai matyti – vieni žmonės dėmesingesni, rūpestingesni savo ir savo vaikų sveikatos klausimu, kiti - abejingesni“, - teigė L.Ežerinskienė. Šiltuoju metų laiku medikai kasdien sulaukia nukentėjusių nuo erkių žmonių, prašančių pagalbos. Prieš keletą metų gyventoja iš Šventosios pas medikus pateko dėl insulto ir tik ištyrus kraują atrasta, jog moteris užsikrėtė erkiniu encefalitu. Negydoma liga veda pražūtin, o trečdalis sirgusiųjų ligos pasekmes jaučia visą gyvenimą.

Ištraukti erkę galima ir patiems

Kiekvienam privalu žinoti, kaip elgtis įsisiurbus erkei: ją būtina kuo greičiau ištraukti. Jos negalima sukioti, deginti, tepti žibalu, aliejumi ar kitais skysčiais, vadinamais liaudiškais metodais – toks elgesys gali pastūmėti gyvį lįsti giliau, o dėl riebalinio skysčio (aliejaus) ji tiesiog ims dusti ir taip atpils turinį, juo užkrėsti. Erkės galvutę reikia tvirtai suimti pincetu ar pirštais kuo arčiau odos ir tvirtu judesiu ją ištraukti. Negalima traukti už erkės kūnelio – jos galvutė gali likti žmogaus odoje. Ištraukus erkę, įsisiurbimo vietą reikėtų patepti jodu arba nuplauti su vandeniu ir muilu.    

Viso gyvenimo pasekmės – trečdaliui

Žmogus, užkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius. Tokiais atvejais skubi medikų pagalba – būtina. Tik 30 procentų susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 procentų pasveiksta per 1–3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, visam gyvenimui išlieka galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai. 9 procentai sirgusiųjų tampa nedarbingi.

Laimo liga – išgydoma

Laimo ligos požymiai reiškiasi kiek kitaip. Erkės įkandimo vietoje dažniausiai atsiranda „klajojanti raudonė“ – į šonus plintanti rausva dėmė. Dėmės centras dažniausiai būna baltas, jame galima pastebėti įkandimo žymę. Migruojanti raudonė gali nesukelti jokių simptomų, tačiau neretai pasireiškia perštėjimas (ypač ant dėmės patekus vandens – prausiantis, sušlapus), skausmas. Kartu gali pasireikšti sąnarių, raumenų skausmas, patinimas aplink akis, parausta akys, žmogus ima karščiuoti, atsiranda galvos skausmas. Laiku pastebėta, Laimo liga išgydoma ir nepaliekanti tokių ilgalaikių pasekmių, kaip erkinis encefalitas.

Skiepų kaina šoktelėjo keleriopai

Tačiau bene didžiausią nerimą kelianti žinia – skiepų kaina. Nors Visuomenės sveikatos centro duomenimis Lietuvoje kasmet skiepijasi vis daugiau žmonių, šiemet situacija gali pasikeisti tragiška linkme. Per pastaruosius metus skiepai nuo erkinio encefalito (skiepų nuo Laimo ligos nėra) pabrango tris kartus. Tad prieš ketvertą metų skiepijęsi už 30 – 40 litų, šiemet už vieną skiepą žmonės bus paprašyti pakloti šimtinę ir daugiau. Farmacininkai ir skiepijimą organizuojančios įmonės teisinasi, jog kainą lemia ilgai trunkanti vakcinos gamyba, didėjanti paklausa bei padidėjęs PVM vaistams. Kainos didėjo palaipsniui, tačiau paskaičiavus, jog visam kursui prireiks net trijų skiepų, imama abejoti, ar Lietuvoje vis dar išliks toks pat – nemažas pasiskiepijusių skaičius. „Manau, jog šiuo sunkiu laikotarpiu tai itin didelė suma ir žmonės susimąstys ar gali sau tai leisti, - kalbėjo L.Ežerinskienė. – Juolab, kad skiepai – tai iššūkis, provokacija organizmui. Kai ką gali pykinti, atsirasti šalutinių skiepijimosi pasekmių. Šis sprendimas – skiepytis ar ne, absoliučiai asmeninis pasirinkimas“.