Eilės į darželį? Ne Palangoje!

Darželiai didmiesčiuose dažniausiai perpildyti – Vilniuje virš tūkstančio tėvų turės sukti galvas, kur darbo metu palikti savo atžalas. Ne ką geresnė padėtis ir kituose Lietuvos miestuose, vaikai priversti laiką leisti perpildytose grupėse, dažnai ir antisanitarinėmis sąlygomis. Tačiau Palangoje viskas kitaip – iš pajūrio darželių pavyzdį turėtų imti visa Lietuva.

Palangoje – idealus darželių skaičius

Vaikų tėveliai, gyvenantys Palangoje, gali džiaugtis ir didžiuotis – čia jie turi išskirtines galimybes. Beveik nė viename Lietuvos mieste vaikams nėra sukurtos tokios geros sąlygos. Čia darželių vadovai ne tik kad neturi sukti galvos dėl to, jog nemažai vaikų „lieka už borto“, priešingai, čia jiems net reikia galvoti kaip pritraukti vaikus.
„Palangoje, palyginti su kitais miestais, darželių yra pakankamai, nėra tokios situacijos kaip Vilniuje ar Kaune“, – patvirtino Palangos lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorės pavaduotoja ugdymui Birutė Remeikienė.
Gali pasirodyti, kad darželių Palangoje yra per daug, juk gimstamumas Lietuvoje nuolat mažėja, o ypač mažesnių miestų gyventojai dažnai mąsto apie persikėlimą į didmiesčius arba emigraciją. Tačiau taip tikrai nėra. Penki čia esantys darželiai idealiai patenkina visų tėvų poreikius, visuose juose yra tik po vieną kitą laisvą vietą.
„Palangos darželiai tikrai nėra perpildyti, tai – nelabai aktuali problema. Darželių tikrai nėra per daug, jei jų būtų mažiau, mes nebepatenkintume tėvų poreikių“, – sakė darželio „Pasaka“ direktorė Dainora Šeižienė.
Grėsmės dėl mažėjančio vaikų skaičiaus nemato ir Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorė Regina Lelienė.
Pasak jos, vaikų skaičiaus mažėjimas tikrai nėra toks akivaizdus kaip mokyklose.
„Ar gi grėsmė, jei per metus sumažėja dviem-trim, galbūt keturiais vaikais. Tendencingo mažėjimo, kaip mokyklose, nėra“, – sakė R. Lelienė.
„Žilvino“ direktorė pridūrė, kad dabartinės higienos normos neatitinka realių poreikių. Grupėse turi būti iki 20 vaikų, perpildytuose kitų miestų darželiuose jų būna dar daugiau.
„Fiziškai pedagogas negali tinkamai aptarnauti 20 vaikų, kad jie visi būtų ugdomi ir prižiūrimi. Turėtų būti 12-15 vaikų 5-7 metų grupėse, kad būtų galima dirbti, įdomiai organizuoti veiklą“, –sakė R. Lelienė.

Dėkoti buvusiam Palangos merui?

Reginos Lelienės nuomone, tokia unikali situacija mieste susidarė tik Rimanto Mikalkėno dėka, pajūryje 1990-1995 metais dirbusio meru. Jos teigimu, tik didelėmis tuometinio mero pastangomis Palangoje buvo sustabdytas po nepriklausomybės atkūrimo vykdytas masinis darželių uždarymas. 
„Dėka buvusio mero R. Mikalkėno, Palangoje nė viena ikimokyklinė įstaiga nebuvo uždaryta. Pavyzdžiui, Šiaulių mieste nepriklausomybės pradžioje buvo 68 darželiai, dabar jų teliko vos 32.  Todėl Palangoje vaikams yra sukurtos išskirtinės sąlygos, nes darželiai nėra perpildyti. Tuo turėtume didžiuotis“, – sakė R. Lelienė. 
„Palangos tilto“ kalbintas R. Mikalkėnas prisiminė tada vykusį privatizavimo bumą, kai buvo bandoma privatizuoti viską ir visur. Pajūryje irgi buvo žmonių, kurie nematė vaikų darželių poreikio ir norėjo iš jų užsidirbti pinigų, tačiau laikas parodė, jog tuometinio mero pozicija buvo teisinga.
„Tada buvo privatizavimo vajus. Nori ar nenori, buvo surašyti visi valstybiniais objektai. Patyrėme didelį spaudimą iš centro, kad reikia privatizuoti kuo daugiau. Buvo balsų ir Palangoje, jog vaikų mažėja ir tų darželių nereiks. O kas jeigu prireiks to darželio? Darželį juk tada buvo lengva parduoti, visi viską pirko beatodairiškai. Bet ką paskui darysi? Naujo juk nepastatysi. Naikint darželį, kurio vėliau galbūt prireiks, buvo absurdas. Buvo tokio balsų, jog uždirbsim pinigų, tačiau aš labai tam priešinausi, juk jau buvo sukurta infrastruktūra vaikams“, – įvykius tada prisiminė buvęs Palangos meras.

Specialistų netrūksta

Prieš kelias savaites atliktas Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnybos tyrimas atskleidė, kad daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų labai trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Vienam specialiajam pedagogui 2011 metais vidutiniškai teko 447 vaikai.
„Ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta ir psichologų, ypač kaimo vietovėse. Galima sakyti, kad tokių specialistų nėra. Nors, kaip žinia, neretai pirmieji vaiko elgesio, emocijų ir psichikos sutrikimų požymiai atsiskleidžia dar ankstyvoje vaikystėje“, – rašoma tyrime pateiktoje medžiagoje.
Palanga šioje srityje ir vėl išsiskyrė – specialistų trūkumo pajūrio darželiuose nėra. Visų ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai patvirtino, jog jie turi logopedus.
Psichologų nėra nė viename Palangos darželyje, tačiau jų vadovai patikino, kad prireikus profesionalią pagalbą visada suteiks Palangos švietimo pagalbos tarnyba.
„Psichologo paslaugas teikia Švietimo pagalbos tarnyba, ten psichologai kvalifikuoti ir lankstūs, jų paslaugomis ir naudojasi darželiai“, – sakė R. Lelienė. 
Beje, užsiminus apie psichologus, didžioji dalis darželių direktorių pabrėžė, jog pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą pareigybių sąrašą, darželiai ir neprivalo turėti psichologo.

Konkurencija tarp darželių – naudinga vaikams

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, kur darželiai yra perpildyti, situacija tokia, jog nesvarbu, kokia yra teikiamų paslaugų kokybė – tėvai padarys viską, jog jų vaikas patektų kad ir į patį prasčiausią miesto darželį.
Tuo tarpu Palangoje tėvai gali beveik laisvai pasirinkti, į kurį iš penkių darželių pasiųs savo atžalą. Taigi, darželiai priversti konkuruoti dėl vaikų. O konkurencija labai paprasta, visi darželiai stengiasi užtikrinti kuo geresnes sąlygas vaikui tobulėti, prasmingai praleisti laiką. Taip nuolat didėja visų darželių paslaugų kokybė.
Didžioji dalis Palangos darželių vadovų teigė, jog į kitur nesižvalgo ir daro viską, kad pas juos būtų sukurtos pačios geriausios sąlygos.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".