Dūmų detektoriai vis dar baugina, bet padėtį keičia prevencija

Gegužės 1-ąją sueis metai, kai įsigaliojo naujos priešgaisrinės saugos taisyklės, pagal kurias dūmų detektorius privalu statyti visuose būstuose – butuose, gyvenamuosiuose namuose ir sodo nameliuose. Nors praėjo pakankamai laiko, Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Greta Narkienė ir Elvina Milkauskaitė pasakojo, kad vis dar kai kurie žmonės baiminasi, išvydę inspektorius, tačiau bijoti nėra ko, jų tikslas nėra bausti, o suteikti daugiau informacijos.

Daugelis jau įsirengę
„Būna, kad žmonės ateina pas mus į tarnybą, teiraujasi apie dūmų detektorius, kokius juos geriausiai pirkti, kaip įsirengti. Itin patogu sužinoti žmonėms daugiau informacijos ir prevencinių išvykų metu, žmonės tuo pasinaudoja. Šiuo metu važinėjame po gyventojų namus, kalbamės su žmonėmis ir matome, kad jau daug yra įsirengę dūmų detektorius arba jau ruošiasi pirkti“, – kalbėjo vyresnioji inspektorė G. Narkienė.
Inspektorė E. Milkauskaitė paantrino, jog tikrai jaučiama pažanga – žmonės nėra abejingi ir įvertina, jog dūmų detektoriai gali suteikti pagalbą itin būtinu atveju – kilus gaisrui.
Tai, kad dūmų detektoriai jau padėjo, esama pavyzdžių ir Palangoje. „Vasarą kilo vienuose namuose gaisras. Nieko nebuvo namuose. Tačiau suveikė dūmų detektorius, jį išgirdo kaimynai ir iškvietė gaisrinę pagalbą. Jeigu ne detektorius, tai būtų visas namas supleškėjęs. Paaiškėjo, jog močiutė paliko įjungtą viryklę su užkaistu puodu. Laimei, kad sūnus buvo pasirūpinęs mamos namais ir įrengęs dūmų detektorių, kuris, štai, tokiu atveju labai pagelbėjo. Ėjo kaimynas pro šalį ir išgirdo signalą“, – apie įvykį, galėjusį pasibaigti gerokai blogiau, jeigu ne dūmų detektorius, pasakojo pašnekovės.

Dovanotas detektorius pasitarnavo
Žinoma, esama skeptikų, kurie tikina, kad jokio dūmų detektoriaus jiems nereikia. „Žmonės yra mums sakę, kad jiems nereikia, nes visuomet būna namuose. Bet neįmanoma, kad žmogus visuomet būtų namuose. O kiek būna, kad namai užsidega nuo elektros instaliacijos, nuo šaldytuvo. Žmogus gali būti bejėgis tokiais atvejais, laiku nesureaguoti, ypač, jei nelaimė įvyksta naktį. Garsinis signalas yra puiki išeitis. Jeigu paties nėra namie, tai išgirs kaimynai, kurie tikrai iškvies pagalbą“, – kalbėjo inspektorės.
Šiemet gaisras įvyko viename Šventosios daugiabutyje. „Užsidegė namo rūsys ir per ventiliacijos angas perėjo į butus ir kaip tik viename bute mes senyvo amžiaus gyventojui Kalėdų proga buvome pakabinę dūmų detektorių ir būtent jį įspėjo, kad kilo gaisras. Dovana puikiai pasitarnavo“, – papasakojo apie sausio mėnesį kilusį gaisrą G. Narkienė.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai keletą dūmų detektorių padovanojo senyvo amžiaus žmonėms, tokią galimybę suteikė Savivaldybė.

Ne baudos turi skatinti
Pašnekovės pabrėžė, kad labai svarbu, jog žmonės suprastų, jog inspektoriai užsuka į namus nusiteikę ne priešiškai, ne bausti, kaip daugelis iškart pagalvoja, o priešingai, patarti, suteikti informacijos.
„Mes ateiname kaip tik norėdami, kad nebūtų tų gaisrų, siekdami apsaugoti žmones. Taip suteikiame daugiau informacijos, galime pakonsultuoti“, – teigė E. Milkauskaitė.
Pasak inspektorių, sutinkama įvairių žmonių, bet dažniausiai visi būna labai geranoriški. „Pačioje pradžioje pas žmones prevenciniais tikslais vykdome su gaisrinės automobiliu, kartu su ugniagesiais. Atvažiuodavome į kiemą ir dažniausiai pajuokaudavome klausdami, ar kvietėte gaisrinę. Žmonės pažiūrėdavo išplėstomis akimis“, – nusijuokė pašnekovės.
Jos atkreipė dėmesį, kad labai svarbu palaikyti glaudų ryšį su gyventojais. „Kai buvo paskelbta, kad reiks visiems įsirengti dūmų detektorius, tuomet jautėsi neigiamas žiniasklaidos požiūris, nuolat buvo skelbiama, kad žmonės, neįsirengę dūmų detektorių, bus baudžiami. Bet to tikrai nedarome. Mums svarbiausia, kad žmonės suprastų, jog ne į tai reikia koncentruotis, ne baimė būti nubaustam turi būti paskatinimas, o pati sauga. Juk ne mums reikia tų dūmų detektorių, o gyventojams, dėl jų saugumo. Jie taip gali apsisaugoti save“, – sakė Elvina.

Būtina pasitikrinti
Inspektorės atkreipė dėmesį, kad, įsirengus dūmų detektorių, svarbu jį ir vis patikrinti. Kadangi gali nebeveikti baterija. Kai kuriems dūmų detektoriams kasmet reikia keisti baterijas, kitiems to daryti nereikia, – viskas priklauso nuo dūmų detektoriaus, kokį žmogus įsigijo. Dūmų detektorių kaina varijuoja nuo 5 iki 40 eurų.
„Kai kurie dūmų detektoriai ima skleisti tokį cypiantį garsą, kai baterija ima silpti, arba pradeda greitai mirksėti lemputė, bet ne visi dūmų detektoriai palaiko tokias funkcijas, tad būtina patiems pasitikrinti jo veikimą. Jeigu detektorius neveiks, tai tas pats, kaip jo ir nebūtų“, – perspėjo Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovės.
Jos taip pat perspėjo žmones, kad neverta dūmų detektorių rengtis virtuvėje, kur didesnė tikimybė, jog jis įsijungs ne dėl kilusio gaisro, o eilinio maisto gaminimo. Geriausiai juos rengtis kur nors atokiau nuo virtuvės – miegamajame ar koridoriuje. „Esame girdėję iš žmonių, kad nenori naudoti, nes nuolat kaukia, o kaukia dėl to, kad virtuvėje. Tad geriau vengti tokiems dalykams tokių patalpų“, – sakė inspektorės.

Vykdomos ir kitos akcijos
Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės taip pat papasakojo, jog visuomet vykdoma prevencinė akcija „Gyvenkime saugiai“, nuolat gyventojai yra konsultuojami įvairiais gaisriniais klausimais. Netrukus su aplinkosaugininkais leisis į kelią dėl žolės deginimo. Kol kas tokių atvejų dar nepasitaikė, tačiau kitose šalies vietovėse jau būta.
Artėjant vasaros sezonui, bus tikrinami ir poilsio nameliai, ar ten įrengti dūmų detektoriai, ar esama galiojančių gesintuvų. Vykdomos ir mokomosios evakuacijos švietimo įstaigose, tokie mokymai vyko ir Palangos miesto savivaldybėje.
„Pastebėta, jog vaikai gaisro atveju geriau sugeba nupasakoti visą situaciją, atsako į visus užduodamus klausimus, ko padaryti dėl stresinės situacijos negali suaugusieji. Gal dėl to, kad jie dar nesupranta, kokio masto nelaimė tai yra, kitaip yra suaugusiems, kurie dėl streso nesugeba suvaldyti savo emocijų. Toks atvejis buvo Vilniuje, kai vaikas, paskambinęs dėl kilusio gaisro, sugebėjo atsakyti per pusę minutės į visus užduotus klausimus ir dėl to buvo skubiai suteikta pagalba“, – atkreipė dėmesį G. Narkienė.