Diskusijos dėl Nidos ateities kirto Palangai

Užteko Neringos merui Dariui Jasaičiui viešai prasitarti apie šio kurorto plėtros planus, ir jis viešoje erdvėje beregint sulaukė planuojamais Nidos pokyčiais pasipiktinusių balsų lavinos.

Kad Nida, ir juo labiau likusios pusiasalio gyvenvietės, yra menkai civilizuota teritorija, greičiausiai yra aišku ir patiems Neringos kurorto gerbėjams. Kad ir kaip keliaklupsčiautume prieš unikalų Neringos gamtos grožį, reiktų sutikti, kad jam niekaip nepakenktų normalų prekių asortimentą siūlantys keli prekybos centrai, sveikatos centras su gydomosiomis ir vandens procedūromis, aukštesnės klasės viešbutis, kino teatras, elementarų užimtumą siūlanti pramogų vieta, kurioje poilsiautojai galėtų praleisti laisvalaikį.

Tokie objektai turėtų atsirasti ne vien tik Nidoje, bet ir kitose gyvenvietėse, nes bendras Neringos miesto ilgis siekia pusšimtį kilometrų.

Tačiau internetinėje žiniasklaidoje paskelbto Neringos mero interviu komentatoriai putojasi: nereikalingas Neringai sveikatos centras, nereikia didesnį poilsiautojų srautą galinčio pritraukti modernesnio Kuršių marių uosto, naujų viešbučių. Neringai nereikia nieko, palikite ją tokią, kokia ji buvo prieš 10, 20 metų ir, poilsiautojų užimtumo įvairovės prasme, nedaug kuo pasikeitė nuo sovietmečio.

Komentatoriai įrodinėja, kad poilsiautojams Nidoje pakanka vien tik gamtos grožio, erdvių paplūdimių, pasivaikščiojimų miško takeliais ir pasivažinėjimų dviračiais, kurių nuoma šeimai yra virtusi prabanga. Tačiau jie nutyli, kad užlijus kelioms dienoms, kurortas miršta, o atgal link Smiltynės perkėlos nutįsta automobilių kolonos. Neringą pamėgę poilsiautojai nekreipia dėmesio, kad pusiasalyje gyvena gyvi žmonės, kurie, anot D. Jasaičio, nėra eksponatai. Jiems reikia ir darbo vietų, ir civilizuotų patogumų, ir pramogų.

Pokyčių Neringoje nenorinčių ir taip, esą, už gamtos išsaugojimą pasisakančių žmonių poziciją galima suprasti ir kitaip. Ne paslaptis, kad dėl sudėtingesnio ir apmokestinto įvažiavimo Nida yra tapęs prabangos kurortu. Savotišku šalies elito rezervatu, kuriame gerokai išaugęs poilsiautojų srautas ir kito visuomenės sluoksnio atstovai yra nepageidaujami.

Kaip nebūtų keista, viešoje erdvėje kilusi diskusija dėl Neringos ateities tiesiogiai palietė ir Palangą. Pagrindinė Neringos mero idėjomis besipiktinančių komentatorių mintis – Nidoje nereikia antros Palangos, kurioje viešpatauja girtas jaunimas, per naktis plyšauja rusiška muzika ir gatvėse liejasi kraujas. Tie, kas Nidoje pageidauja pramogų, tevažiuoja į Palangą ir siaučia ten. Nelieskite mūsų Neringos, kurioje yra saugu, ramu ir gražu.

Deja, nors ir perlenkdami lazdą, plačiau atvertų vartų į Neringą prisibijantys poilsiautojai dėl Palangos yra teisūs. Iš tiesų, per daugelį metų mūsų kurortas ne be pagrindo pelnė triukšmo sostinės ir naktinės jaunimo girdyklos vardą. Nors paskutiniaisiais metais Palangos išorė ir kultūriniai prioritetai yra sparčiai keičiami, tačiau per daugelį metų suformuotą didžiausio šalies kurorto negatyvų įvaizdį ištrinti yra sunku. Kažkada nusivylę į Palangą iš principo nevažiuoja tūkstančiai mokių poilsiautojų, kuriems lieka vienintelė alternatyva – iš tiesų nuobodi Neringa, nors to ir nenorima pripažinti.

Tačiau miesto savivaldybė ir kurorto verslininkai patys neskuba panaikinti priežasčių, dėl kurių Palanga yra virtusi agresyvių lėbautojų ir aštrių nuotykių mėgėjų prieglobsčiu. Tai prieš pusketvirtų metų buvo supratusi ir naujoji Palangos valdžia. Miestą valdančių konservatorių rinkiminėje programoje buvo įrašytas siekis uždrausti alkoholio prekybą visoje Palangos miesto teritorijoje nuo 24 iki 9 valandos. Po keletos diskusijų su tokiu draudimu buvo sutikę net iš pradžių tam kategoriškai priešinęsi verslininkai. Buvo tik diskutuojama nuo kelintos valandos kurorto kavinės užrakins savo butelius.

Gera ir prastą Palangos įvaizdį turėjusi pakeisti idėja staiga buvo užgniaužta. Viešai buvo aiškinama, kad taip miestas apribosiąs kavinėse ilgiau norinčių pavakaroti poilsiautojų laisvę, nors iš tiesų buvo išsigąsta, kad sumažės verslininkų pajamos. Tačiau ar normalu, kai kavinių pelną lemia naktį parduodamo alkoholio kiekis?

Miesto valdžiai ir kurorto policijai gerai žinoma, kad tariamos „vakaronės“ kavinėse iš tiesų yra išgertuvės iki paryčių. Po to jos virsta į neblaivaus jaunimo naktinius siautėjimus mieste, muštynes, praeivių plėšikavimus ir miesto turto niokojimą. Gal ir ne kasdien bei tik tam tikrose kurorto vietose. Tačiau Nida tokių bėdų išties neturi ir poilsiautojai ten jaučiasi saugiau bei miega ramiau.

Palangos valdžios požiūrį į naktines girdyklas geriausiai iliustruoja liūdnai pagarsėjusios kavinės „Luiza“ pavyzdys. Dar vasario mėnesį greta esančio viešbučio administracija savivaldybei skundėsi iš šios kavinės iki paryčių sklindančiu nepakeliamu triukšmu ir naktinėmis muštynėmis po viešbučio langais. Valdžiai buvo persiųsti ir pačių poilsiautojų nusiskundimai. Apie „Luizos“ keliamas problemas savivaldybę ne kartą informavo ir policija.

Tačiau dėl alkoholio prekybos laiko apribojimo šioje kavinėje miesto taryba spręs tik liepos pradžioje vyksiančiame posėdyje. Po to, kai birželį prie „Luizos“ vos ne mirtinai buvo sumuštas žmogus.

Šis tarybos sprendimas taps geru lakmuso popierėliu, įrodančiu, ar Palanga iš tikro nori pakeisti naktinės girdyklos įvaizdį.