Didžiausia žaizda – „Pajūrio rezidencija“ virtusi „Neringa“

Jeigu kalbėtume apie objektus, padariusius daugiausiai žalos Palangos miesto istorinei daliai, tai visų pirma derėtų išskirti „Pajūrio rezidenciją“ – buvusius poilsio namus „Neringa“ – S. Daukanto gatvėje.
„Reikia suvokti, kad Palangos istorinė dalis bei į jos teritoriją įeinanti Palangos senojo miesto vieta nėra vienalytė, – priminė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška. – Šiaurinė vadinamosios U2 teritorijos dalis mažiau vertinga, nes ten nedaug kas išliko po didžiojo 1938-ųjų metų gaisro. Tuo tarpu vertingiausia yra pietinė senosios Palangos dalis su savo pušynais bei mažo užstatymo tankumo sklypais. Ir čia dar sovietmečiu iškilęs didžiulis skaudulys dar labiau išbujojo – ir taip aukštas pagrindinis pastatas paaugo dar dviem aukštais, be to, ant S. Daukanto ir A. Mickevičiaus gatvių kampo atsirado trys fabriko korpusus primenantys statiniai“.
Beje, šį, vaizdžiai tariant, industrinį monstrą suprojektavo tuometinio Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Kęstučio Pempės vadovaujama architektų grupė.
Kaip žinia, pastaruoju metu aktyviai dirbama prie taikos sutarčių su penkių objektų Palangoje savininkais. Trys iš šių objektų patenka į istorinę Palangos dalį: buvę poilsio namai „Neringa“, „Eglė“ bei „Kastytis“, vienas objektas – į kultūros vertybės fizinės apsaugos zoną – buvęs baseinas „Jūratė“. Vyriausybės sudarytos darbo grupės siūlymuose numatyta, jog statytojai taikos sutartimis turėtų parengti statinių projektų pakeitimo pasiūlymus, kad būtų sumažinta žala kurorto istorinei daliai ir kraštovaizdžiui, taip pat jie turėtų įsipareigoti nereikšti pretenzijų valstybei ar Palangos savivaldybei.
„Dėl kiekvieno objekto yra kalbamasi atskirai, analizuojama, kokie pakeitimai galimi. Tačiau aš asmeniškai tikrai sunkiai įsivaizduoju, kokiu būdu būtų galima kompensuoti „Pajūrio rezidencijos“ padarytą žalą Palangos istorinei daliai“, – pasidalijo savo nuomone inspektorius.
Beje, šiuo metu jau yra pasirašytos taikos sutartys su buvusiųjų „Eglės“ ir „Jūratės“ baseino statytojais.

Kaip atsiranda
pažeidimai?
Tuo tarpu „Eglės“ atveju, kadangi buvusių poilsio namų vietoje dar nieko naujo neiškilo, galima projektą pakoreguoti taip, kad poveikis istorinei Palangos daliai būtų kuo mažesnis.
„Kaip apskritai galima padaryti tokius pažeidimus, kad paskui tenka eiti į teismus ir svarstyti galimą jau iškilusių pastatų griovimą? Kiekvienas atvejis skirtingas. Pavyzdžiui, „Eglės“ istorija. Naujojo pastato techniniam projektui KPD nebuvo pritaręs, o kai jis svarstytas Nuolatinėje statybos komisijoje, parašus padėjo tik Savivaldybės atstovai – kitos institucijos buvo „praignoruotos“. Tuo tarpu techninis projektas neatitiko tinkamai suderinto detaliojo plano sprendinių, kuriuose nebuvo numatyta „Eglę“ šluoti nuo žemės paviršiaus. Buvo planuojama ją rekonstruoti, išlaikant statinio konfigūraciją. Taigi, nesant tinkamai suderinto techninio projekto, buvo išduotas leidimas statybai – čia jau lenda akivaizdus Savivaldybės administracijos darbo brokas. Ir vis dėlto reikėtų nuspręsti, ar šiuo atveju būta tik formalaus procedūrų neatitikimo, ar esama esminio pažeidimo, kai tokiais sprendimais padaroma žala valstybei“, – sakė V. Juška.
Akivaizdi žala yra padaryta dėl dar vieno „derybų objekto“ – buvusių poilsio namų „Kastytis“ A. Mickevičiaus g. 8: padidintas maksimalus leistinas pastato aukštis, sklypo užstatymo tankumas padidėjo 11 proc.
„Dėl šio objekto teisminiai procesai tęsiasi nuo 2005-ųjų, ir pabaigos jiems nematyti, o prasidėjo visa istorija labai įdomiai, – prisimena inspektorius. – Dabar nepasakysiu, kuriame laikraštyje perskaitėme publikaciją apie tai, kad nukasama palei J. Basanavičiaus gatvę natūraliai supustyta reliktinė kopa. Nuvykęs į Palangą pamačiau, kad kopa, galima sakyti, antraeilis dalykas: pasirodo, ten statomas didelis pastatas. Kai besidarbuojančių statybininkų paklausiau apie statybos leidimą, jie tiesiog išsibėgiojo – likau statybvietėje vienas stovėti“.
Žinoma, tokia darbininkų reakcija negalėjo nesukelti įtarimų. Patikrinus dokumentaciją, paaiškėjo, kad statinys kyla ne tik be KPD pritarimo – projekto korektūros nematė net Nuolatinė statybos komisija, o ir sąlygos minėtoms korektūroms nebuvo išduotos. Tuo tarpu pakoregavus projektą „Kastytis“ buvo ir paaukštintas, ir „pastambintas“, be to, perprojektuotame pastate buvo ne tik suplanuoti apartamentai, bet jau ir parduoti nieko apie tokius pažeidimus nežinantiems žmonėms – o tai labai apsunkina visą teismų procesą. Statybos leidimą vienasmeniškai išdavė tuometinė Palangos vyriausioji architektė nesant netgi sklypo detaliojo plano – vien šio fakto pakanka pripažinti, kad objekto savininkai vykdė savavališką statybą.
„Kol vyksta teismo procesas – štai jau ketveri metai laukiame sprendimo pirmos instancijos teisme – gavome 5-6 šio objekto projektinius pasiūlymus. Iš pradžių savininkai net nėjo į kalbas apie tūrio mažinimą, paskutiniuose poroje pasiūlymų jau žengta ta linkme – statytojai atsisakė apie 100 kv. m patalpų, tačiau KPD nuomone, toks mažinimas dar nėra pakankamas. Jei savininkai pasiryš realesniems veiksmams, taikos sutartis būtų įmanoma, kitu atveju procesas tęsis: nes akivaizdu, kad ir koks bus pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuri nors iš šalių jį skųs“, – sakė V. Juška.
Paskutinėmis žiniomis, prokuroro ieškinys dėl viešojo intereso gynimo A. Mickevičiaus g. 8, atmestas. Birželio 20 d., kai buvo rengiamas šis straipsnis spaudai, atmetimo motyvai dar nebuvo žinomi, nes KPD Klaipėdos teritorinio padalinio nebuvo pasiekęs teismo sprendimas.

Archeologiniai tyrimai – amžinas galvos
skausmas
Dar viena nuolat kylanti Palangos problema – archeologiniai tyrimai, kurie pastaruoju metu kelia daugiau galvos skausmo nei pirmoje vietoje buvusios bėdos dėl pastatų aukštingumo.
„Pajūrio ruožas, priklausantis Palangos savivaldybei – ne tik istorinėje miesto dalyje – yra itin gausus archeologinių paminklų, – pabrėžė inspektorius. – Čia esama keleto senųjų gyvenviečių, senųjų kapinynų. Ir jeigu vyksta bent kokie žemės darbai, privalu yra atlikti archeologinius tyrimus. Tačiau šių reikalavimų, net jeigu jie įrašyti į techninius projektus, kartais tiesiog piktybiškai nepaisoma. Neva atsipeikėjama tik tada, kai, tarkim, tiesiant gatvę jau antras asfalto dangos sluoksnis užpiltas“.
Naujausias pavyzdys: už poilsio namų „Tauras“ buvo rekonstruojama pirtis bei klojami tinklai, neatlikus privalomų archeologinių tyrimų. Už šį pažeidimą jau skirta bauda, tačiau ja „neišsipirkta“ – statybos užbaigimo procedūrose dalyvauja visos institucijos, kurios buvo pateikusios reikalavimus. Tad jeigu numatyti tyrimai nebus atlikti, nebus ir atitinkamų parašų ant darbų užbaigimo aktų.
Archeologinių tyrimų problema itin aktuali 600 ha plote plytėjusios Šventosios senosios gyvenvietės teritorijoje sklypus turintiems ar nuosavybę atkūrusiems savininkams. KPD sulaukė ne vieno priekaišto iš sklypų savininkų, tačiau čia, tarp Palangos ir Šventosios, esama paties didžiausio Pabaltijyje tokio archeologinio paveldo objekto, kurį tyrinėjo garsioji archeologė Rimutė Rimantienė.
„Mes tikrai norime suderinti privatų ir viešą interesą, tikrai neteigiame, kad čia negalima nieko statyti. Tačiau prašome gyventojų supratingumo: šioje teritorijoje archeologiniai tyrimai būtini“, – akcentavo V. Juška.
O dar kartą peržvelgiant istorinę Palangos dalį, anot inspektoriaus, yra ir kuo pasidžiaugti: rimtai rengiamasi restauruoti „Anapilį“, į KPD kreiptasi dėl vilų „Romeo“ ir „Džiuljeta“ fasadų restauracijos, daromi visi reikalingi tyrimai dėl vadinamosios vilos „Komoda“ – būtų gerai ją ir tvarkyti pradėti.
„Dabar šioje miesto dalyje vyrauja, jei galima taip pasakyti, smulkios problemos ir pertvarkymai: neaiškios tvoros, nelegalūs statinukai – beje, šiais dviem klausimais palangiškiai kaimynai vieni kitus aktyviai skundžia, – į paveldosauginius objektus „įmontuojami“ plastikiniai langai bei stoglangiai, tačiau ši bėda aktuali ne vien Palangai“, – suminėjo inspektorius.

Rengiamas naujas
specialusis planas
Jeigu grįžtume prie M. Ptašek parengtojo ir galiojančio specialiojo paveldosauginio plano: kaip jį vertina KPD?
„Vertiname jį kaip didžiulį pliusą Palangai: planas atliko išties teigiamą vaidmenį saugojant miesto centrinę dalį, ir jeigu ne jis, nežinia, kaip kurortas šiandien atrodytų, – teigė V. Juška. – Žinoma, kai kam atrodo, kad jis esąs per griežtas, kai kam – kad jau pasenęs. Tačiau reikia žiūrėti į visumą: iš principo tai pakankamai kokybiškai parengtas dokumentas. Didžiausias jo minusas – kad jis buvo pradėtas rengti dar 1990-aisiais, kai apie privačią nuosavybę supratimas buvo miglotas. Kai kuriuose sklypuose siūlyta mažinti užstatymo tankumą net palyginant su tuo, kas tuose sklypuose jau stovėjo. Tad būta situacijų, kai savininkas, įsigijęs sklypą, kuris jau užstatytas 20 proc., negali jame nieko daryti, nes pagal specialųjį planą ten numatytas 5 proc. užstatymo tankumas“.
Pasak inspektoriaus, būtų galima suprasti ir palaikyti tokius apribojimus, jeigu būtų paisoma vien istorinės perspektyvos: žaliajai Palangos daliai, į pietus nuo Ronžės, buvo būdingas mažas užstatymo tankumas, o patys sklypai buvo gausiai apželdinti. Tačiau atsirado konfliktas: valstybė nebuvo numačiusi kompensavimo galimybės savininkams, kuriems pagal specialiojo plano reikalavimus būtų tekę mažinti statinius. O jeigu ir būtų tas mechanizmas, vargu ar valstybė būtų buvusi įgali visiems tas kompensacijas išmokėti ar kitaip suteikti. Tad tokie konfliktai tęsiasi ir iki šiol.
„Šiuo metu KPD rengiamas naujas Palangos miesto istorinės dalies specialusis planas, ir viliamės, kad iki metų pabaigos planavimo darbai bus baigti, – sakė V. Juška. – KPD Klaipėdos teritorinis padalinys yra pritaręs teritorijos, kurios unikalusis kodas – 12613 (buvęs U2), riboms, kurios kiek koreguosis: tai, kas dabar turima šiaurinėje teritorijos dalyje, šiek tiek mažės. Tačiau kiek – dar anksti įvardinti, nes iš pradžių siūlomoms naujoms riboms turi pritarti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Ketinama mažinti ir kultūros vertybės apsaugos zonos pozonių – vizualinės ir fizinės apsaugos – ribas: jos gan didelės, ir gal kiek per daug buvo apsidrausta jas nustatant“.
Tad, pasak KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus V. Juškos, procesas vyksta, tik dar sunku tiksliai pasakyti, kada bus galima džiaugtis moderniu ir šių dienų realijas atitinkančiu specialiuoju paveldosauginiu planu.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.