Dailyraščio meistrė: „Tik brandos sulaukusi moteris yra moteriška“

Visos moterys – skirtingos, ir visos savotiškai žavios, puikios, nuostabios. Ne išimtis ir šiandieninė „Smiltės“ pašnekovė. Palangiškė Angelė Skurdauskienė – Nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom!” finalininkė. Iš 8 tūkst. konkurse dalyvavusių žmonių, sukūrusi vieną iš trijų, konkursų organizatorių nuomone, originaliausių darbų, trečiadienį vyks į Vilnių. „Palinkėkite man sėkmės ir laikykite kumščius. Jos man tikrai prireiks“, – nuoširdžiai paprašo Angelė.    Vaikai – gyvenimo džiaugsmas   Moterų pasaulis toks įvairus: jos kuria, rūpinasi namais ir šeima, atsakingai žiūri į darbą, būna ir rimtos, ir pašėlusios, ir išmintingos, ir kartais naivios. Angelė viena iš tų moterų, kurios su begaline meile augina savo vaikus, tačiau neužmiršta ir svetimų: „Jau 40 metų dirbu pedagoge, esu pradinių klasių mokytoja. Man patinka dirbti su vaikais, jie mane įkvėpia net kūrybai. Neužmirštu savo mokinių, pergyvenu dėl jų, kartais ir patarimų duodu. Mane labai liūdina šiandieninė jaunuolių emigracija. Pernai buvę mano auklėtiniai baigė 12 klasę. Pašnekinau juos ir apstulbau: daugelis jų ruošiasi palikti mūsų šalį ir emigruoti į užsienį. Bandžiau perkalbėti, tačiau tai jau ne mano jėgoms. Vaikai tariasi su tėvais, su kitais, galbūt svarbesniais žmonėmis. Tikrai labai liūdna, jog Lietuvoje jie net nebando stoti mokytis. Teisinasi lėšų studijoms trūkumu ir panašiai. Galbūt jie ir norėtų savo gyvenimą kurti Lietuvoje, tačiau neturi net už ko užsikabinti. Ką daryti, kad viskas pasikeistų? Politiką keisti. Daugiau dėmesio skirti švietimo problemoms, galbūt kaip nors kitaip nuteikti pačius vaikus. Ekonomiką stiprinti. Politikai tikrai turėtų kažką daryti“.    Streike nedalyvavo   Antradienį daugelyje šalies mokyklų dviejų pirmųjų pamokų nevedę mokytojai bandė atkreipti švietimo ministro dėmesį į šias problemas, tačiau Angelė streike dalyvauti nesiryžo dar ir dėl to, kad jos mokinukai tuomet atostogavo.  „Anksčiau buvau aktyvesnė. Galbūt dėl to, kad tai paskutiniai mano darbo metai, man nebesinori organizuoti streikų ar prie jų prisidėti. Į viską žiūriu kur kas ramiau. Tačiau kai kurių mokytojų situacija tikrai nepavydėtina. Tie, kurie turi pastovų darbo valandų skaičių uždirba neblogai, bet tų dalykų mokytojai, kurie tų valandėlių turi mažiau – susiduria su sunkumais. Taip pat manau, kad mūsų šalyje mokytojas yra nepakankamai vertinamas, valytojos daugiau uždirba. Liūdina ir pensinio amžiaus žmonių padėtis“, – su liūdesiu akyse pasakojo A. Skurdauskienė.  Patyrusi pedagogė sakė, kad ir mokiniai šiandien kitokie nei buvo prieš 40 metų: „Dabar vaikai judresni, komunikabilesni, šiek tiek drąsesni. Anksčiau daugiau dėmesio būdavo kreipiama į akademinį mokymą, žinias. O šiandien vaikai yra skatinami būti savarankiškesniais, patiems domėtis naujovėmis, dalyvauti konkursuose ar varžybose. Galbūt dėl to, kad jie tokie aktyvūs, taip matosi tas vaikų  amžiaus skirtumas. Taip pat vaikai dabar gerokai laisvesni. Su kokiais lengviau dirbti? Juos sudominti nesunku, kadangi būdami tokio amžiaus jiems viskas įdomu. Tiesiog dabar vaikams didesnės galimybės viskuo domėtis, viską patirti“.    Meniška prigimtis   Dailyraščio konkurse Angelė vienoje perlenkto popieriaus lapo pusėje nupiešė Europos žemėlapį ir iš jo iškirpo Lietuvos kontūrą, o kitoje pusėje dailyraščiu perrašė tekstą taip, kad jame esantis žodis Vilnius sutaptų su iškirptu šalies kontūru. Kūrybinga moteris sako, kad menas jai teikia begalinį džiaugsmą. „Nuo pat mažens aš esu linkusi į meną ir užsiimu įvairiais rankdarbiais. Ir su savo pradinukais daug „rankdarbiaujame“. Man tai labai patinka. Aš rašau, piešiu, konstruoju, lipdau. Darau viską, kas artima širdžiai. Rankdarbiai atpalaiduoja, nuramina ir suteikia jėgų naujiems darbams. Jeigu neprisėdu prie naujo darbelio, būnu liūdna, pavargusi, gal šiek tiek nervinga. Nuotaika pastebimai pasikeičia, kuomet į rankas paimu mezginį. Atsipalaiduoju ir vėl viskas gerai, nuplaukia visi rūpesčiai“.  Darbščiai moteriai kūrybinio įkvėpimo toli ieškoti nereikia. Tai jos prigimtyje. „Amžiną atilsį mano tėvelis buvo liaudies menininkas. Drožė, skaptavo, tekino. Ir brolis, ir sesuo taip pat buvo linkę į meną. Taigi, ne išimtis ir aš. Kūrybai įkvepia ir mano mokiniai. Ir dėl jų stengiuosi daug kuo domėtis, kad jiems mano pamokose būtų įdomu“, – kalbėjo pašnekovė.  Angelės darbas buvo pripažintas vienu iš trijų originaliausių.   Kūrybai įkvepia ne tik meilė   Tos kietos, nepalūžtančios žemaitės! Kur jau ten lygintis lepiam vilniečiui ar aukštaičiui? Ar gali būti, kad gimtasis regionas turi įtakos tam tikroms išskirtinėms žmogaus savybėms? Angelė prisipažįsta esanti grynakraujė palangiškė. „Palangoje gimiau, augau ir gyvenu. Dirbau  Klaipėdoje, vėliau įsidarbinau Kretingoje ir dabar čia tebedirbu. Nepasakyčiau, kad žemaičiai kažkuo išskirtiniai. Galbūt žemaičiai labiau užsispyrę, kovotojai už savo teises, norus. Pavyzdžiui, mūsų šeimoje ar giminėje yra ir vienokių ir kitokių. Tad nemanau, kad visi žemaičiai kovotojai. Kiekvieno regiono žmonės turi pakankamai ryžto per gyvenimą žengti drąsiai“, – įsitikinusi A. Skurdauskienė.  Ar tikite posakiu, kad visi geriausi dalykai nutinka iš meilės – meilės vyrui, profesijai, pomėgiams? „Nepasakyčiau. Man atrodo, kad kartais liūdesys, nusivylimas, vargas kaip tik paskatina kurti. Tačiau meilės tikrai neatmetu. Su meile auginau savo du sūnus. Gerų santykių šeimoje pagrindas – bendravimas. Tam, kad vaikas užaugtų doru, sąžiningu piliečiu, su juo reikia kalbėtis įvairiausiomis temomis, daug bendrauti ir nieko nebijoti su jais aptarti. Aš užauginau du sūnus, esu jais labai patenkinta. Didžiuojuosi jais. Ir jie labai prie namų prisirišę. Mes daug bendraudavome. Ne tiek tėtis šnekėdavo, kiek aš šnekėdavau su savo berniukais. Tai leido išsaugoti puikius santykius ir dabar. Mamai tai – ypatinga svarbu. Jie noriai mus aplanko. Ir per naujus metus atvyko pas mus su savo antrom pusėm. O juk naujus metus įprasta sutikti draugų kompanijoje. Dabar labai madinga viską suversti mokyklai. Kodėl vaikų neauklėja mokytojai, auklėtojai, kodėl nematėt mano rūkančio vaiko? Juk viskas prasideda nuo šeimos. Mokytojas gali tik kažkiek turėti įtakos, stengtis perauklėti vaiką. Tačiau svarbiausia – gyvas pavyzdys. Dėl vaikų gerovės reikia stengtis. Jeigu viena darysi, o kitą kalbėsi – vėlgi rezultato nebus“, – teigė pašnekovė.    Moteriškumui reikia brandos   „Švelnumas, tolerancija, nuolaidumas, prieraišumas. Moteriška moteris pirmiausia – šeimyniška moteris. Tik joje moteris atsiskleidžia bei pražysta. Nenuvertinu ir karjeros siekiančių moterų. Viskas savo laiku. Moteriškam žavesiui įtakos turi ir amžius. Jaunai merginai niekuomet nepasakyčiau, jog ji yra moteriška, kažkuo ypatinga moteris. Moteriškumui reikia brandos. Tikra moteris myli savo amžių. Tereikia susitaikyti su tuo, kad metai bėga ir pamilti save tokią, kokia esi. Moteriai taip pat reikia vienatvės. Tam, kad pabūti su savo mintimis, paklaidžioti pajūriu. Ypatingai vienatvės reikia kuriančiai moteriai. Ramybės, vienatvės reikia ir man. Gal dėl to, kad dirbu mokykloje ir pavargstu nuo triukšmo“, – atviravo Angelė.  Kuom vyras gali prisidėti prie to, kad moteris visuomet būtų žavi, besidžiaugianti gyvenimu? „Jis turi būti ir pagalbininkas, ir patarėjas. Vyras turi suprasti moters psichologiją, jeigu jis supranta, vadinasi šeimoj viskas gerai. Tačiau kartais jie nelabai nori „gilintis“. Jie nesupranta, kodėl moteris kartais būna pavargusi, pikta, ne nuotaikoj“, – juokėsi moteris. „Mielos palangiškės, būkite aktyvios, linksmos, nors oras mus ir nelabai lepina. Būkite mylimos ir suprastos. Taip pat noriu paraginti moteris dalyvauti konkursuose, ypač pradinių klasių mokytojas!” – palinkėjo palangiškė.