Čiuožinėjame ne ant pačiūžų, o ant pažadų

Per pastarąjį dešimtmetį mėnesiu į priekį pasislinkus metų laikams, tikroji žiema į Lietuvą atėjo tiksliai pagal naująjį grafiką – visiškai besibaigiant gruodžiui. Pajūryje ilgai užtrukusios darganos prislėgtus žmones iš pradžių atgaivino gerokai virš 10 laipsnių šoktelėjęs šaltukas, o netrukus žiemiškos nuotaikos suteikė iš dangaus užvirtęs sniegas.
Prasidėjusi žiema iš palėpių ir rūsių visus privertė traukti primirštas pačiūžas, rogutes, slides. Šalčio pramogų išsiilgę žmonės plūstelėjo ant ledo sukaustytų tvenkinių ir prisiminė net menkiausią, nušliuožti tinkamą bet kokį pabalusį kalnelį.
Nors tikrosios žiemos teturime vos porą savaičių, nieko nelaukę sujudo aplinkinių rajonų verslininkai ir savivaldybės. Palangos pašonėje, Žibininkų kaime verslininkai įrengė nusileidimo kalnelį, prie kurio savaitgaliais būriuojasi minios pramogautojų. Dirbtinės dangos futbolo aikštę čiuožykla pavertė Gargždai. Kad ir primityvios čiuožyklos jau išpiltos Skuode, Plungėje.
Tik Palangoje ramu, lyg mūsų miestas būtų visai kitoje klimatinėje juostoje. Didžiausias šalies kurortas, kurio valdžia ir verslininkai nuolat aimanuoja dėl sezoniškumo ir ne sezono metu trūkstamų pramogų, iki šiol nesugebėjo pasinaudoti gamtos dovana ir dabar tik svarsto, kaip poilsiautojus būtų galima privilioti žiemiškais džiaugsmais.
Lyg didžiausią paslaptį naujasis „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Vidas Misikonis žurnalistams atskleidžia: čiuožykla bus Taikos gatvėje aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais „Iki“ prekybos centrą. Bet kiek vėliau, tam sulaukus tinkamų orų.
Negi šiuo metu už lango spaudžiantis šaltukas nėra tinkamas čiuožyklai? Ne – sako iki valios prisikonsultavęs vyriausiasis komunalininkas: norint kokybiškai išpilti ledą, vandenį reikia stingdinti esant mažiausiai 10 laipsnių šalčio, o kad jis būtų be oro burbulų, ant asfalto dangos pilti karštą vandenį.
O kodėl tuomet vanduo nebuvo pilamas sausio pradžioje, kai beveik savaitę naktimis šaltis pasiekdavo beveik 20 laipsnių? „Tuomet dar nebuvo sniego“, – iš klumpių verčia V. Misikonio atsakymas.
„Kam norint išpilti ledą reikalingas sniegas?“ – paklausite jūs. Pasirodo, iš sniego komunalininkai formuoja būsimos čiuožyklos bortus. Dabar to sniego kaip ir užtektinai, tačiau ledo užšaldymui šiuo metu oro temperatūra nėra tinkama. Todėl iš pajūrio miestų bene vienintelėje Palangoje įrengtos čiuožyklos dar nėra.
Sinoptikai smarkesnį atšalimą prognozuoja už keletos dienų. Lyg ir bus galima lieti ledą, tačiau komunalininkų vadovas V. Misikonis suka galvą, iš kur reikės gauti karšto vandens. „Gal reiks tartis su „Litesko“, gal su miesto šilumos tinklais“, – svarsto direktorius. Įdomu, ar šį rebusą bus spėta išspręsti iki žadamo atšalimo. Kitaip, žiūrėk, sulauksime atlydžio ir vėl teks laukti sniego.
Kol Palanga bando derinti sniegą su šalčiu, gargždiškiai nuo praėjusio savaitgalio pačiūžomis braižo dirbtinės dangos futbolo aikštėje išpiltą ledą. Kaimyninio miesto valdžiai neprireikė iš sniego formuoti bortelių, nes aikštė yra su medine tvora. Tokias aikšteles turime ir Palangoje, ir Šventojoje, tačiau apsukrumu mūsų valdininkai gargždiškiams dar neprilgysta.
Apie žiemą kurortą galinčios atgaivinti čiuožyklos poreikį Palangoje kalbama kasmet. Beveik prieš 15 metų, Klaipėdai dar neturint „Akropolio“, Šernų soduose vos už milijoną litų seną fermos pastatą čiuožykla pavertęs vienas Klaipėdos verslininkas čia privertė važiuoti tokias minias žmonių, kad kitais metais žvyruotą sodų keliuką teko asfaltuoti.
Tuomet po 2 milijonus litų viršplaninių biudžeto pajamų kasmet užantyje laikiusi Palangos savivaldybė ne kartą buvo raginama statyti čiuožyklą. Tačiau dar tik šaligatvius trinkelėmis pradėjusiai kloti kurorto valdžiai tokio objekto statyba, matyt, prilygo skrydžiui į Mėnulį.
Ne kažin ką nuveikė ir prieš 5 metus prie miesto vairo stojusi bei įspūdingomis investicijomis garsėjanti naujoji miesto valdžia. Dar tuomet konservatoriai savo rinkiminiuose planuose stacionariai čiuožyklai vietą numatė Bangų gatvės mašinų stovėjimo aikštelėje. Tačiau iki šiol vargais negalais pavyko patvirtinti tik tokiai statybai neprieštaraujantį detalųjį planą. Toliau – nė iš vietos.
Menkai tikėtina, kad toks objektas kurorte nedomina nė vieno verslininko. Juo labiau, kad technologiškai modernios čuožyklos paprastai dubliuojamos su baseinu, kurio vanduo šildomas iš šaldomo ledo išspaudžiama šiluma. Regis, lankytojų srautas ir pajamos garantuotos ištisus metus. Vis dar neišmokome patraukliai pristatyti projektų, ar privataus verslo nesugebame sudominti kurorto galimybėmis?
Prieš 3 metus iniciatyvomis nuolat kunkuliavęs tuometis „Palangos komunalinio ūkio“ vadovas Konstantinas Skierus miesto valdžiai siūlė dirbtinai šaldomo ledo čiuožyklą įrengti šalia Sporto komplekso esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje. Anot K. Skieraus, reikalinga ledo šaldymo įranga su aptvėrimu ir net 40 porų pačiūžų komplektų tuomet kainavo apie 80 tūkst. litų – vos 23 tūkst. eurų. Vieta čiuožyklai ideali – apšviesta lygi aikštelė, greta – veikiantis tualetas. Šiuo sumanymu jau buvo susidomėję ir kurorto kavinių savininkai, kurie čia ketino prekiauti užkandžiais bei karštais gėrimais.
Tačiau puikus sumanymas kažkodėl užstrigo, nes jo nepalaimino valdžia. Negi kurortui, ar milijoninę apyvartą turinčiai komunalininkų bendrovei tokie pinigai pasirodė per dideli?
Dabar kalbama apie dirbtinio ledo čiuožyklos įrengimą senosios autobusų stoties aikštėje, nors joje ledą būtų galima išpilti ir šiemet. Duok Dieve, kad čia žadama čiuožykla atsirastų bent kitą žiemą. Tačiau kai palangiškiai mieste čiuožinėti vis dar negali dėl to, kad buvo laukiama sniego aikštelės bortams formuoti, abejonės dėl būsimos dirbtinio ledo čiuožyklos tik didėja.