Brangios studijos valdžiai mielesnės už nemokamus patarimus

 Ar Palangoje yra rūpinamasi dviratininkais? Atrodytų, toks klausimas yra mažų mažiausiai kvailas. Juk mūsų kurortas didžiuojasi dviem moderniais dviračių takais, kurie nuo Palangos centro vingiuoja iki Karklės pietuose ir į Šventąją šiaurinėje miesto dalyje.

Iš tiesų palei pajūrį nusidriekę patogūs dviračių takai yra tikra atgaiva pedalus minti mėgstantiems poilsiautojams ir į iškylas dviračiais išsiruošusiems palangiškiams. Tiesa, ir čia jie privalo išlikti budriais, nes dviračių taką neretai tenka užleisti netikėtai išnyrantiems automobiliams.

Tačiau kur yra dviratininkams saugūs takai pačioje Palangoje? Be J.Basanavičiaus gatvės, kurioje dviratininkams pažymėta juosta seniai yra praradusi savo reikšmę, daugiau dviratininkų takų kurorte kaip ir nebėra.

Pagrindine miesto arterija – Vytauto gatve dviračiais važiuojantys žmonės siaura važiuojamaja dalimi priversti dalintis su mašinomis, arba erzindami pėsčiuosius nardyti šaligatviuose tarp praeivių. Bet šaligatviais dviračiu važinėti yra draudžiama. Laimei, supratingi policininkai dar neskuba jų bausti už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Tačiau ir važiuoti Vytauto gatve vasarą dviratininkams yra pavojinga. Beveik du metrus gatvės užima vienoje gatvės pusėje paliktos mašinos. Kai šalia jų dar bando prasilenkti dvi transporto priemonės, pagal kelių eismo taisykles dviratininkams skirtame kelkraščio metre vietos nebelieka. O jei dar Vytauto gatve važiuoja maršrutinis autobusas, dviratininkui iš viso saugiau dingti iš kelio, nes tuomet gatvėje vietos nebelieka net mašinoms prasilenkti.

Negalima sakyti, kad dviratininkai miesto valdžiai visiškai nerūpi. Antai dar kovo mėnesį Saugaus eismo komisijos nariai buvo sumąstę vasarą Vytauto gatvėje uždrausti automobilių stovėjimą ir čia abejose pusėse pažymėti po 75 centimetrų pločio takus dviratininkams. Šis pasiūlymas išgyveno vos kelias dienas, nes Architektūros ir urbanistikos skyriuje idėjos autoriams buvo pasakyta, kad pagal kažkokius Statybos techninius reglamentus numatytiems dviračių takams ir dviems eismo juostoms nebeužtenka gatvės pločio.

Tada išeitų, kad Vytauto gatve dviratininkai iš viso negali važinėtis. Juk vienaip ar kitaip jie vis vien užima panašaus pločio gatvės ruožą. Dabar jie šia gatve važinėja čia net neuždraudus automobilių stovėjimo. Kaip tuomet gatvės pločio užtenka ir stovinčioms mašinoms, ir dviem eismo juostoms, ir dar vietos privalo likti dviratininkams? Ką savivaldybės biurokratams dėl to sako jų reglamentai?

Netrukus įpusės pirmasis vasaros mėnuo. Palangos gatvėse jau dabar jaučiamas automobilių pagausėjimas. Nereikia didelės vaizduotės prognozuojant, kas dėsis dar po mėnesio, kai kurortą užplūs nesibaigiančios mašinų voros, o nedidelio mūsų miesto gatvės primins didmiestį su visais jo atributais: automobilių spūstimis prie sankryžų, gatvėse sunkiai prasilenkiančių mašinų kolonomis. Tuo metu nėra saugu gatvę norintiems kirsti pėstiesiems, o ką jau bekalbėti apie dviratininkus, kurie bus priversti pavojingai nardyti tarp automobilių.

Eismo chaosą Palangoje patiriame kiekvieną vasarą. Kasmet girdime miesto valdžios pažadus tobulinti eismo schemą, kažką keisti pavojingiausiose vietose. Šiemet apie tai savivaldybės vadovai prakalbo gana anksti – dar žiemą. Saugaus eismo komisijos pirmininkas vicemeras Saulius Simė dar tada kalbėjo apie mistinį naujos eismo schemos planą. Atrodytų, tada laiko iki vasaros buvo pakankamai, tačiau viskas taip ir liko plepalais.

Nepavyko išspręsti net Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento sankryžos problemos, kai atvažiuojančios mašinos čia užstringa vien todėl, kad degant žaliam šviesoforo signalui eismą į miestą stabdo į kairę sukantis transportas.

Dabar miesto vadovai kalba apie eismo schemos studijos užsakymą. Pateiksime užsakymą kokiam nors institutui, sumokėsime nemažus pinigus, institutas į Palangą atvarys studentus, kurie gatvėse paskaičiuos transporto srautus ir mums pasakys, kaip mieste organizuoti eismą.

Kaip jį tobulinti, institutų nereikia. Ar gali Kaune ar Vilniuje sėdintys teoretikai nuspręsti, kokia tvarka Palangoje turėtų važiuoti automobiliai, kad vasarą nekiltų spūsčių ir būtų saugu pėstiesiems bei dviratininkams? Valdininkams užtektų pasikviesti kasdien kurorto gatvėmis ratus sukančius taksistus ir jie paaiškintų, ką mieste reiktų pakeisti.

Tačiau su eismo bėdomis kasdien susiduriantys palangiškiai miesto valdžiai – ne autoritetas. Savivaldybei paduok brangiai kainuojančius institutų mokslininkus ir jų patarimus, skambiai pavadintus studijomis.

Vieną, jau ne kartą išsakytą, bet miesto valdžios taip ir neišgirstą pasiūlymą noriu pakartoti dar kartą: Vytauto, Ganyklų, Vasario 16-osios ir Bangų gatvėmis būtų galima suformuoti vienos krypties eismo žiedą.

Tokia pertvarka duotų net keletą pliusų. Visų pirma, transportu labiausiai apkrautose Vytauto ir Ganyklų gatvėse sumažėtų avarinių situacijų. Vieną kelkraštį per visą šių gatvių ilgį būtų galima atiduoti mašinų stovėjimui ir taip padidinti stovėjimo vietų skaičių miesto centre. Kitame kelkraštyje liktų pakankamai vietos 1,5 metro pločio dviračių takui. Lengviau būtų išvažiuoti iš skersinių gatvių, nes tuomet vairuotojams tektų praleisti tik iš vienos pusės pravažiuojančias mašinas.

Kuo toks pasiūlymas yra blogas, savivaldybė taip ir nėra atsakiusi.

Netrukus Palangoje ir vėl prasidės eismo chaosas. Kai valdininkai su savo automobiliais miesto gatvėse užstrigs automobilių spūstyse, gal tuomet jie ims galvoti patys, o ne laukti užsakytų studijų.