Birutės parko diena pakvies prisiminti istoriją

Ruduo Palangoje įprastai prasideda žvilgsnį nukreipiant į Palangos Birutės parką – būtent čia, prasidėjus rudeniui, kasmet minima Birutės parko diena. Šiais metais parkas mini 120-ąsias įkūrimo metines ir kviečia kurorto gyventojus bei svečius jau rytoj, rugsėjo 2-ąją, drauge pasidžiaugti šia gražia sukaktimi.

Išskirtinai Palangai
Birutės parko diena – tradicinis, jau dvyliktasis renginys. Kasmet šio renginio metu, pasirinkus vis kitą temą, naujai atskleidžiamas Birutės parko grožis, o kartu lankytojai skatinami prisiminti kurorto istoriją, su Palanga susijusius literatūrinius ar kitokius įvykius ir tiesiog jaukiai praleisti laiką ramioje Birutės parko aplinkoje.
Kiekvienais metais Birutės parko dienos tema skiriama išskirtinai Palangai – pačiam parkui, čia esantiems lankytiniems objektams, kurorte gyvenusiems ar kūrusiems menininkams – teigė renginio režisierė Aušra Latonienė. Pernai Birutės parko dienos tema buvo laiškai, o šiemet atsigręžta į praeitį – bus minimas Birutės parko 120-osios metinės. „Tad ir šiųmetinę šventę bandėme sudėlioti pagal svarbiausius istorinius momentus“, – teigė A. Latonienė.
Šeštadienį Birutės parke numatoma daug įdomių veiklų, dvelkiančių kurorto istorija: 14 val. – Pasisveikinimas su laiku. Parkų įkūrėjas E. F. Andrė (Gintaro muziejus); 15.30 val. – alėjos „Birutės parko istorija“ atidarymas. Dalyvauja menininkai G. Ačas, J. Ir Č. Gudžiai (prie paminklo E. F. Andrė); 17 val. – Viešnagė parko įkūrėjų namuose (Gintaro muziejus); 18.30 val. – Palangos orkestro muzikos vakaras (Rotonda).

Kompozicijose – istorija
Pirmasis šventės akcentas – parko įkūrėjas Édouard François André (Eduardas Fransua Andrė) – prancūzų dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų, per savo gyvenimą suprojektavęs apie 100 privačių ir visuomeninių parkų visame pasaulyje, daugiausia Europoje. Lietuvoje yra 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje E. F. Andrė suprojektuoti peizažinio stiliaus parkai buvusiuose Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje, atspindintys jo brandžiąją kūrybą.
Šios misijos – priminti apie parko įkūrėją – ėmėsi Gintaro muziejaus kolektyvas, pakviesiantis visus „pasisveikinti su laiku“ ir pasikalbėti apie E. F. Andrė Gintaro muziejuje. Susirinkusieji turės galimybę pamatyti ir Vidmanto Bačiulio režisuotą filmą „Sveikas, pone Andrė“.
Birutės parko jubiliejui paminėti bus skirtas ir floristinės kompozicijos, kurias, kaip ir kasmet, kurs kūrybingi menininkai G. Ačas bei J. Ir Č. Gudžiai. Šiemet prie šių kūrėjų prisijungs ir jaunas palangiškis Gvidas Šedys. „Džiaugiamės, jog prie šventės organizavimo prisideda jaunų, kūrybingų žmonių, Gvidas labai praturtins šventę“, – kalbėjo A. Latonienė.
Iš viso planuojama Birutės parką papuošti 11 floristinių kompozicijų, kurios bus skirtos įvairiems niuansams paminėti, pavyzdžiui, parko įkūrėjui E. Andrė, paukščiams, kurių parke esama įvairių rūšių, taip pat – medžiams.
Beje, kaip priminė renginio režisierė, 1967 metais Palangą nusiaubė stiprus uraganas, tuomet nuo jo nukentėjo ir Birutės parkas. Per 1967-ųjų uraganą parke išlaužyta apie 3 tūkst. medžių. Po audros iš parko išvežta apie 4 tūkst. kubinių metrų vėjovartų, pašalinta apie 1500 stambių kelmų. Būtent šios stichijos padariniams skirtą floristinę kompoziciją kurs palangiškis G. Šedys.
Parkas ne kartą kentėjo ir dėl karų padarinių – jis ir mažėjo, ir plėtėsi. Apie įvairius istorinius momentus papasakos buvęs ilgametis parko vadovas Antanas Sebeckas.

Teatralizuoti pasirodymai ir orkestras
„Šventėje susirinkusiųjų lauks daug įvairių malonių staigmenų, teatralizuotų pasirodymų, kurie nudžiugins, maloniai nustebins. Na, o 17 val. visus pakviesime paviešėti parko įkūrėjų namuose – Gintaro muziejuje. Juk negalima pamiršti, jog parką įkurti sumanė grafai Tiškevičiai, pasistatę rūmus. Juose bus galima sutikti grafienę, rašančią laišką, taip pat lauks ir kitokių susitikimų“, – atskleidė A. Latonienė.
J. Tiškevičiaus sūnus Feliksas Palangoje nuolatinai apsigyveno po tėvo mirties. 1893 m. jis vedė A. Koržbek-Lack, kilusią iš Poznanės kunigaikštystės ir su savo jaunute žmona išvyko į kelionę po Europą. Tada buvo sumanyta statyti ir naujus rūmus Palangoje. Vokietijoje F. Tiškevičius susipažino su žymiu Vokietijos architektu Fr. Švechtenu ir susitarė, kad pastarasis jam parengs rūmų projektą. Aptarus vietos sąlygas, prieita prie išvados, kad rūmus reikia kurti naujoje vietoje, o aplink juos įkurti parką. Fr. Švechtenas greičiausiai F. Tiškevičių supažindino ir su būsimuoju parko autoriumi – E. F. Andrė. 1880 metais jie kartu jau buvo dirbę Poznanės kunigaikštystėje – rekonstravo Semoštrelio rūmus ir parką.
Kadangi Palangos šventės neįsivaizduojamos be Palangos orkestro, tad tradiciškai Palangos Birutės parko dieną užbaigs Palangos orkestro koncertas rotondoje. Tai bus ir paskutinis orkestro koncertas šią vasarą.

Gamtos apsuptyje
Birutės parko diena – renginys gamtos apsuptyje, kurio metu parko lankytojai gali ne tik pasigrožėti žaliąsias erdves puošiančiomis floristinėmis kompozicijomis, bet ir pasigėrėti menine programa, sužinoti ką nors nauja apie Birutės parką, Palangos kurortą bei kurorto istoriją. „Noriu pabrėžti, jog kiekviena Birutės parko diena yra skirta Palangos istorijai – prisimename, kaip viskas vyko anksčiau, žmones, mylėjusius Palangą, kurioje gimė gražiausi prisiminimai, kaip kūrėsi ir kuo galime džiaugtis dabar“, – akcentavo A. Latonienė.
Palangos Birutės parko diena kasmet minima pirmąjį rugsėjo savaitgalį. Šventę organizuoja Palangos Birutės parko kolektyvas.

Palangos miesto savivaldybės inf.