Auksinis ruduo Palangoje – be cigaretės dūmo?

Palanga rudenį – ne tik auksinių lapų, bet ir be cigaretės dūmelio kurortas. Ar tai įmanoma? Palangoje įsikūręs LSMU Elgesio medicinos institutas bei Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija, rengiantys projektą „Palanga – nerūkantis miestas”, siekia, kad tokio dūmelio kvapo Palangoje neliktų ar būtų kuo mažiau – norintys mesti rūkyti palangiškiai bei miesto svečiai yra kviečiami į 8 savaičių rūkymo metimo grupę. Ji skirta visiems norintiems ir bandantiems mesti rūkyti, ar nerūkantiems labai trumpą laiką. Apie projektą, rūkymo žalą bei prevenciją „Palangos tiltas” kalbino visuomenės sveikatos specialistę Vilmą Liaugaudaitę.
– Ar rūkymas yra aktuali problema? Savo aplinkoje pastebite daug rūkančių žmonių?
– Išties – taip. Rūkymas yra labai aktuali šių dienų problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 metais viena iš pagrindinių mirties priežasčių bus rūkymas. Apmaudu, jog nepaisant visų PSO prognozių, rūkymas vis didėja…
– Ar visuomenėje vyrauja tokia tendencija, jog dabar populiaru mesti rūkyti – regis, tą daryti atsisako ir vienas, ir kitas..? Ar galima būtų skirstyti rūkančiuosius į amžiaus, o galbūt lyčių kategorijas?
– Tokia tendencija juntama, tačiau populiaresnė ji išlieka tarp vyrų. 2014 metų statistika rodo, jog po truputį žmonių gyvenimo būdas kinta – daugelis jų pradeda gyventi sveikesnį gyvenimą, sportuoja ir mankštinasi, bėgioja, tačiau ta pati tendencija taip staiga nesivysto, kaip to norima. Bet taip greitai niekas nevyksta, kaip to norima, ir moterys (ypač jaunos) visgi lenkia vyriškius ir pradeda rūkyti labiau negu vyrai.
Rengiant rūkymo prevenciją, amžiaus grupių net nebūtų verta sudarinėti, nes žala bet kokio amžiaus grupėms yra vienoda. Galima sakyti, jog jaunesni žmonės nėra tokie priklausomi, nestipriai rūkantys. Tačiau žala, nepaisant fakto, ar tu esi pasyvus rūkorius, ar itin priklausomas nuo rūkymo – vienoda, neskirstant kiek surūkai ir kokio amžiaus esi.
– Rūkymo problema ir rūkančiųjų skaičius Lietuvoje gana didelis?
– Didelis. Jeigu žiūrėtume statistiškai, būtų nesunku pastebėti, jog daugelis mirtingumo priežasčių yra sąlygotos rūkymo – plaučių vėžys, širdies ligos. Ypatingai norėčiau pabrėžti, jog širdies ir kraujagyslių mirtingumas yra vienas didžiausių Lietuvoje, o didžiausias to rizikos veiksnys yra rūkymas, kuris turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, sergamumui, nulemia mirtingumą.
– Pakalbėkim apie liūdnąją šios temos pusę. Kas rūkančiam žmogui gali nutikti baisiausio?
– Tabako dūmuose esantis nikotinas, taip pat kaip ir narkotinės medžiagos, sukelia priklausomybę, o visa tai gali sukelti plaučių vėžį. Ypač neigiamas poveikis juntamas ne tik rūkančiajam, tačiau ir aplinkiniams. Būtent dėl šios priežasties yra tvirtinama, jog tai yra didelė visuomenės sveikatos problema. Rūkydami kenkiame ne tik sau, bet ir aplinkiniams, tad ne be reikalo yra vis dažniau girdima apie draudimus rūkyti mašinose ar kitose vietose. Didelį dėmesį reikėtų skirti vaikų apsaugojimui – jie labiausiai pažeidžiama žmonių grupė, tad išlieka didelė rizika susirgti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, neigiamai paveikti vystymosi sutrikimus, o kur dar širdies ligos… Kalbant apie rūkymo prevenciją, įdomu tai, jog rūkymas yra vienas iš išvengiamiausių rizikos veiksnių. Regis, žala išties didelė, tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog nededant daug pastangų tą įprotį labai lengva įveikti. Deja, taip nėra. Atsiranda psichologinė priklausomybė, su kuria kovoti rūkančiajam yra labai sunku.
– Vadinasi, psichologinė priklausomybė yra didžiausia kliūtis, trukdanti kovoti su rūkymu?
– Galima taip sakyti. Metančiajam rūkyti yra svarbiausia didelį dėmesį skirti siekiant įveikti psichologinę priklausomybę. Tyrimai rodo, jog daugelis rūkorių meta rūkyti, bando mesti ir kalba apie tai, kad norėtų neberūkyti, tačiau tie metimai neretai būna trumpalaikiai ir nesėkmingi – žmogus vėl pradeda rūkyti. Galima sakyti, jog juntama baimė kaip reikės gyventi be cigaretės, įvairūs patiriami stresai taip pat dažniausiai malšinami cigaretės dūmu. Yra ir socialinė priklausomybė, kuomet įtaką daro aplinkiniai – draugai kompanijose ir įvairiuose susibūrimuose, tai tarsi bendravimo būdas.
– Iš tiesų, tabako pramonė – labai pelningas verslas. Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima sumažinti rūkymą, kokie galėtų būti išvengimo būdai?
– Žvelgiant į kitas šalis, kurios taip pat kovoja su rūkymo problema, matomas ženklus kainų skirtumas. Lietuvoje tabako kainos taip pat kilo ir šiuo metu vis dažniau yra girdima apie ketinamus įvesti draudimus dėl įvairių skonių, plonų, kvapnių cigarečių platinimo. Tai turėtų būti uždrausta, tam, kad žmogus negalėtų rinktis. Daugelis jaunų žmonių, tų, kurie dar nėra taip stipriai priklausomi nuo nikotino, neretai renkasi gražesnį dizainą, skanesnį skonį ar malonesnį aromatą. Tad tiek kainų didinimas, tiek cigarečių pasirinkimo mažinimas – vieni iš būdų pristabdyti pelningą tabako pramonės verslą. Cigarečių ir tabako gaminių įvairovė – bandymas įtikti perkančiajam, sudominti pirkėją tam, kad jis pabandytų dar neragautą skonį ar nematytą dizainą. To turėtų būti siekiama vengti.
– Palanga – gražus ir sveikas kurortinis miestelis – netoliese jodu prisotinta banguojanti jūra, tyras oras, vingiuoti pušynų takeliai, tad gal palangiškiams projektas bus labai naudingas?
– Taip, išties, manau, kad palangiškiams projektas turėtų būti naudingas. Sezono metu mūsų kurortas pritraukia daugybę Lietuvos ir iš užsienio grįžusių poilsiautojų. Visgi, Palanga dažnam asocijuojasi su sveikatinimu, sveikata. Žmonės čia atvažiuoja pakvėpuoti grynu oru, tačiau dažnas sulaukia praeivio su cigarete, tad, manau, jog projektas bus tikrai įdomus ir reikalingas. Džiaugiamės, jog gavome Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos finansavimą ir žmonės galės nemokamai išbandyti rūkymo metimo užsiėmimus. Be abejonės, gaila, kad užsiėmimuose vietų skaičius ribotas – šiuo metu kursus galime pasiūlyti dvidešimčiai žmonių, tačiau ateityje, esant susidomėjimui, mes pagalvosime apie platesnę publiką. Jei mūsų projekto idėja sulauks didelės paklausos, palangiškiams ir miesto svečiai sulauks tęstinumo. Mūsų klinikoje dirbanti psichologė Alicija Juškienė pacientams teikia psichologinę pagalbą, padeda kovoti su sunkiai įveikiamomis priklausomybėmis, ji taip pat ves ir šio projekto užsiėmimus.
– Šis ruduo – nerūkančiųjų metų laikas…
– Tikrai galima taip pavadinti. Palangoje bus auksinis ruduo, ypatingas tuo, jog žmonės bus skatinami labiau rūpintis savo sveikata, kovoti su juos kamuojančiomis priklausomybėmis. Žinoma, yra begalė rengiamų prevencijų, tačiau dažnu atveju jos yra ne itin efektyvios. Įvairūs lankstinukai, reklamos, kurioms skiriama daug lėšų, tačiau reikėtų žinoti, jog itin svarbus yra ir artimųjų palaikymas, draugų supratimas, vienijantis bendras interesas. Grupėse tą daryti paprasčiau – visi dirbame kaip viena komanda, nėra pagundų, atsiranda didesnė motyvacija, tampame tarsi vienu branduoliu, kur vienas kitą palaikome, suprantame, padedame ir patariame – tad toks būdas lengvesnis ir efektyvesnis.
– Kas organizuoja jūsų projektą? Kas remia?
– Projektas yra remiamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos. Organizatoriai – Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elgesio medicinos institutu. Planuojama, jog užsiėmimai prasidės nuo rugsėjo 14 dienos. Dalyvavimui būtina išankstinė registracija. Dėl išsamesnės informacijos susisiekti galima elektroniniu paštu
[email protected]