Audronė Galvonaitė: keičiasi klimatas, keičiasi ir įpročiai

Meteorologė, fizinių mokslų daktarė, meteorologijos mokslo populiarintoja Audronė Galvonaitė, minint Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje Nacionalinę bibliotekų savaitę, palangiškiams suteikė daug naudingų žinių apie klimato ir orų įtaką žmonių sveikatai. Gausus būrys gyventojų nepraleido progos susitikti su legendine meteorologe ir su ja padiskutuoti įvairiais klausimais.

Orus iškreipia ir patys žmonės
Meteorologė paskaitą pradėjo nuo klausimo, kodėl keičiasi orai? „Vieną kartą reiškiniai būna labai pavojingi, kitą kartą – ne. Keturis kartus per dieną gali pasikeisti temperatūra, nes saulė nevienodai šildo žemę, vandenį ir taip toliau, susidaro temperatūros skirtumas. Žemė atiduoda šilumą į atmosferą. Susidaro temperatūros skirtumas, ir kuo didesni tie skirtumai, tuo greičiau viskas keičiasi ir tuo intensyvesni yra meteorologiniai reiškiniai. Taigi, visko pradžia yra saulė. Deja, orus galit iškreipti ir jūs patys. Kartą man vienas šiaulietis paskambino ir paklausė, kodėl ant jo daržo nebelyja. Iškart atsakiau, kad dėl to, jog sukeitė daržą su pieva. Skirtingos temperatūros eina į viršų ir formuojasi debesys. Ir todėl, jeigu, pavyzdžiui, dabar „mandras“ lietuvis statosi namą, neišmanydamas, gali prisidaryti skersvėjų. Žmonės dabar stato namus visai negalvodami“, – pastebėjo žinoma meteorologė.
Klimatas gali pasikeisti ir iškirtus medžius ar išsikasus kieme didelį tvenkinį, anot lektorės. „Vietinius debesis galit ir patys suformuoti, tad nepykit ant sinoptikų, kad jie nepateikė jums teisingos orų prognozės“, – perspėjo A. Galvonaitė.

Orai – geriausias gydytojas diagnostikas
Pasak klimatologės, Lietuvoje susiduriama su visais meteorologiniais reiškiniais, tik kartais visų jų žmogus neatpažįsta. „Kitas dalykas, kartais nežinome, kur žiūrėti, o jeigu pamatome, tai visada būna pasaulio pabaiga. Lietuviui dar vienas būdingas bruožas. Pas mus reiškiniai nebūna tokie ryškūs, nes visgi mes gyvename vidutinių platumų juostoje“, – sakė A. Galvonaitė.
Lektorė pabrėžė, jog nereikia painioti klimato ir orų. Klimato kaita yra ilgalaikis procesas. „Jeigu pasauliniu mastu klimatas pašyla puse laipsnių, tai yra nepaprastai daug, o šiuo metu klimatas yra pakitęs 1,2 laipsnio visame pasaulyje. Ši vidutinė temperatūra parodo, kad mūsų Žemė stipriai karščiuoja, o dėl to ji daro su mumis ką tik nori“, – suteikė žinių garsi klimatologė.
Kalbant apie orus, kurorto viešnia iškart pabrėžė, jog orai nesusargdina. „Orai yra geriausias gydytojas diagnostikas, kuris parodo jūsų problemas. Gydytojai jau su tuo sutinka ir nebekaltina dėl tam tikrų negalavimų orų. Žinoma, visi mes esame priklausomi nuo orų. Yra dvi žmonių rūšys: meteostabilūs ir meteolabilūs. Meteostabilus žmogus yra jaunas (apie 30-35 metus) ir vaikai nuo 10 metų. Absoliučiai sveiki žmonės orų permainų nejaučia. O meteolabilūs žmonės jaučia orų permainas ir parodo jos visas mūsų problemas“, – pasakojo A. Galvonaitė.

Karščio bangos ir rytmetinis pratimas
Klimato kaita iššaukia karščio bangas. Anksčiau Lietuvoje visuomet iškrisdavo pakankamai kritulių. „Bet 1992 metais šimtą parų Lietuvoje nebuvo lietaus. Neiškrito nei lašelio. Visa vakarų Europa tiesiog skendo, o pas mus buvo sausra. Tais metais pasireiškė karščio bangos ir laikėsi nenormaliai aukšta temperatūra“, – prisiminė A. Galvonaitė.
Ir prie karštų orų lietuviai nėra pripratę, jie nemoka tinkamai elgtis vyraujant karščiui. Klimatologė įspėjo, jog būtina nešiotis vandens buteliuką kartu su savimi. „Dar vienas dalykas. Kiekvieną rytą, dar prieš geriant vandenį, privalote padaryti vieną pratimą – nusišypsoti. Aš sakau rimtai – šis judesys suteikia impulsą, kad žmogus laimingas ir diena bus užprogramuota teigiamoms emocijoms. Ir visada pagalvokite, kad šiandien – man geriausia diena“, – patarė itin įtaigi lektorė.
Ji perspėjo, kad itin karštą dieną būtina nuolat gerti vandenį. „Daugelis sako, kad nemėgsta, negali išgerti dviejų litrų vandens. Žinoma, iškart neišgersi, juk žmogus – ne karvė. Bet visada patariu pastatyti vandens ąsotį aktyviausioje judėjimo zonoje ir kaskart praėjus atsigerti. Pamatysit, vandens dar ir pritrūksit. Dar vienas svarbus aspektas karštą dieną – nebūkit abejingi gatvėje gulinčiam žmogui. Pas mus žmonės greit susidaro nuomonę, kad narkomanas ar alkoholikas. Nepraeikit pro šalį, galit išgelbėti žmogui gyvybę. Pilkit ant jo vandenį“, – patarė lektorė.
Kokių daugiau klaidų karštą vasaros dieną daro lietuviai? Ogi, pasak A. Galvonaitės, deginasi nuo ryto iki vakaro nepajudėdami, o pagyvenusios moterys dar linkusios pačiu pavojingiausiu dienos metu ravėti daržus. Tai – labai pavojinga, geriau lauke nesirodyti, kai tvoskia karštis. Dar, žinoma, būtina nepamiršti dengti galvas, akis ir gerti daug vandens.

Daromos klaidos
Su karščio banga atsirado ir tropinės naktys. „Pas mus naktys būdavo pakankamai vėsios, o kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių šilumos, tuomet jau būna vadinamos tropinės naktys“, – papasakojo klimatologė.
Lektorė įvardino tėvelių daromą klaidą, kai Lietuvoje šalta, jie sugalvoja vykti į šiltus kraštus, kartu, žinoma, vežasi ir mažus vaikus. Per tokią kelionę žmogaus organizmas patiria tikrą uraganą. Temperatūrų skirtumas sukelia didžiulį stresą. „Labai greit išbalansuojamas, nualinamas organizmas. Paskui ir skundžiasi žmonės, kad savaitę ilsėjosi, bet jaučiasi tokie pavargę. Kaip gi žmogus nepavargs“, – stebėjosi A. Galvonaitė.
Dabar apskritai vaikai auginami, kaip įvardijo lektorė, šiltnamio sąlygomis. Seniau vaikai į šoną patrindavo morką ir valgydavo. Vaiko organizmas greit įgauna atsparumą, o dabartinis vaikas auginamas steriliomis sąlygomis. Todėl vaikams išsivysto įvairiausios alergijos.
Šiuolaikinės statybos žmogui taip pat nepadeda. Plastikiniai langai izoliuoja namus, jie nesivėdina. Tad ji patarė atidaryti langus, duris ir išeiti kuriam laikui, kad išsivėdintų namai.
Klimatologė pripažino, jog dažnai žmogus neišgirsta ir neįsimena nuobodžiai pasakojamų orų prognozių. Vos pasiklausęs, o pasiklausyti orus – būtiniausias dalykas, žmogus nieko nebepamena. Ji atskleidė keletą detalių, kurios padėtų orientuotis patiems. „Kai jums sako, kad artėja frontas, jūs vis tiek nesusigaudysite, kas tas frontas, bet jeigu šaltas, tai žinokit, kils vėjas. Yra didžiausia tikimybė, kad kils stiprus vėjas. Ir kai artėja ciklonas, reiškia staigų slėgio kritimą. Jeigu turit kraujagyslių, kraujospūdžio problemų, mąstykit ir elkitės atitinkamai tokiu laiku. Kai eina šiltas ciklonas – slėgis krenta. Keičiantis frontams slėgio kitimas yra labai staigus ir labai sureaguoja kraujagyslės. Jeigu artėja aukšto slėgio anticiklonas, tai nusistovės ilgesniam laikui aukštas slėgis. Tuomet nebūna vėjo, kai didelė tarša, visas taršos daleles mes sukvėpuojam“, – aiškino klimatologė.
Su klimato kaita siejamas ir škvalas – stiprus momentinis vėjo sustiprėjimas. Jis, pasak lektorės, labai pavojingas astmininkams, užima kvapą. Ji patarė nuolat stebėti debesis ir taip bus galima patiems nuspėti prognozes.
Palangiškiai mielai įsitraukė į diskusiją su visiems žinoma ir puikiai publiką valdančia klimatologe, turėjo galimybę sužinoti daug atsakymų į savo užduotus klausimus.