Asmeninė darbo patirtis Anglijoje privertė atsigręžti į save

Sveikata – ne visiems labiausiai rūpimas klausimas. Ypač tuomet, kai esame sveiki. Prieš metus vykdama į Londoną aplankyti sūnaus net nesusimąsčiau pasirūpinti visais sveikatos draudimais. Tuo nesirūpinau net ir tuomet, kai visai neplanuotai šis miestas virto naujais nuolatiniais namais. 

Vykau tik aplankyti ilgai nematyto sūnaus, bet taip ir pasilikau pas jį. Buvau jo pasiilgusi, Lietuvoje pernelyg niekas nelaikė, tad didelių kliūčių iš esmės keisti gyvenimą nebuvo. Lietuvoje buvau tik eilinė turgaus pardavėja, Vilniuje turėjau nedidelį gėlių kioską, bet pastaruoju metu itin sunkiai verčiausi, teko dirbti be laisvų dienų, viskas guldavo tik ant manęs. Išlaidos spaudė, atrodė, pluši, uždirbi, tik viskas atiduodama mokesčiams ir kitiems būtiniausiems reikalams.
Apsigyvenusi Anglijoje neišvengiamai patyriau nemažai streso: labai sudėtinga buvo priprasti prie maisto ar kultūros. Mokyklos laikais teko mokytis tik vokiečių kalbos, todėl  gana gąsdino, kad gerai nekalbu angliškai. Sūnus būdavo mano vertėjas. Jam padedant vienoje agentūroje pavyko rasti valytojos darbą. Praėjo gal tik pusmetis, kai pasijutau pramokusi daugelį Londono metro bei autobusų maršrutų. Juos atrodė būtina  mokėti, kadangi kartais darbuotis teko sostinės Rytuose, kitais atvejais – Vakaruose, keliaudavau iš vienos vietos į kitą. Darbavausi beveik nesustodama. Žinau, kad tiek be atvangos dirbti tikrai nėra gerai sveikatai, bet kai gali, tai dar eini. Galų gale ir sūnui teko padėti baigti studijas, ir butą sostinėje kažkaip išlaikyti.
 
Buvo toks laikas ir Londone, kai dirbau nepaprastai daug: tiek dienomis, tiek naktimis. Labai išsekinau organizmą. Kartais bėgi, skuodi, tad nesusimąstydavau, kad kažkas rimto gali nutikti. Valant vienos įmonės patalpas ant manęs užkrito sunki medinė spinta. Sužalojimų nepavyko išvengti. Pajutau stiprų skausmą nugaroje, vėliau skausmas persimetė ir į kojas. Galiausiai po kelių dienų prasidėjo kairės kojos uždegimas, beveik nepajėgiau pajudėti iš vietos. Varstydama Londono bendrosios praktikos gydytojų duris išgirsdavau pasiūlymų išgerti nuskausminamųjų. Žinoma, tai nė kiek negelbėjo.

Širdį sukaustė nerimas ir tarsi jutau, kad kažkas nėra gerai. Besilankant Lietuvoje artimi žmonės rekomendavo kreiptis į vieną iš Vilniuje dirbančių gydytojų. Jis konstatavo, jog problemos gana reikšmingos ir būtina skubi operacija, laiku to neatlikus, galėjo grėsti net kojos netekimas. Buvau nusiųsta operacijai jau po kelių dienų, todėl susitvarkyti visus trūkstamus dokumentus, pasirūpinti nedarbingumo pažymėjimu reikėjo itin greitai. Viskas pavyko sklandžiai, tik prireikė dar  netrumpos reabilitacijos. Laimė, bent jau ji man iš esmės padėjo. Vėliau atsitiktinai viename lietuvių leidžiamame laikraštyje pamačiau skelbimą, kuriame buvo siūloma galimybė padėti iš medikų prisiteisti kompensaciją. Ši žinia privertė susimąstyti, kad Anglijos medikų aplaidumas man galėjo kainuoti sveikatą ir jie turi atsakyti už savo klaidas.
Susisiekiau su šią pagalbą siūlančios įmonės “Insito Kompensacijos” atstovais. Paaiškėjo, kad esu teisi – turiu progą gauti kompensaciją iš bendrosios praktikos gydytojų. Nudžiugau išgirdusi, kad tokia pagalba pareiškėjams sėkmės atveju net nieko nekainuoja. Situacija sprendėsi pakankamai greitai. Reikėjo užpildyti tik vieną būtiną formą. Visiškai netrukdė net mano anglų kalbos žinios, nes įmonės “Insito Kompensacijos” atstovas su manimi bendravo švaria lietuvių kalba. Nespėjo praeiti nei dvi savaitės kai į namus atkeliavo raštiškas gydytojų atsiprašymas už sukeltus nepatogumus. Panašiu metu į mano banko sąskaitą įkrito ir man priklausiusi kompensacija. Šios pinigų sumos visiškai pakako padengti sanatorijos išlaidas ir nusipirkti lėktuvo bilietus skrydžiui pas dukrą.