Ar miesto centras – derama vieta kapinėms?

 Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sovietmečio palikimą kardinaliai vertinantis europarlamentaras Vytautas Landsbergis netikėtai iššovė Palangos valdžiai pasiūlęs iš kurorto centro iškelti Antrojo pasaulinio karo metu prie Palangos žuvusių ir čia palaidotų sovietinių karių kapines.

Nusistebėjęs, kad iki šiol tos kapinės neparūpo Palangos valdžiai, konservatorių patriarchu vadinamas politikas įdūrė ir miestą valdantiems konservatoriams. V.Landsbergio pastebėjimas jiems virto karšta bulve: rankose laikyti skauda, o išmesti taip pat nevalia – būtų paniekinta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininko nuomonė.

Nesusipratimu įvardinęs pačiame miesto centre priešais bažnyčią išlikusį monumentą sovietų kariams, žinomas politikas išsireiškė dar per švelniai. Priešais bažnyčią stovintis sovietine atributika išpuoštas paminklas yra iš Lietuvos ištremtų, per masines represijas nužudytų lietuvių ir jų artimųjų pažeminimas.

Dar didesnis akibrokštas yra tai, kad sovietų karių kapinės yra greta paminklo, pastatyto iš Palangos kilusiam lietuvių partizanų generolui Žemaičiui, kuris po karo mėgindamas išsaugoti nepriklausomos Lietuvos valstybės garbę, kovojo prieš sovietinius okupantus ir krito nuo jų rankos.

Išsakyta V.Landsbergio nuomonė dėl sovietų karių kapinių vietos dar garsiau suskamba būtent dabar, pažymint mūsų tautai tragišką birželio 14-osios dieną, kai 1940 metais iš Lietuvos link Sibiro pajudėjo pirmieji ešelonai su myriop išvežamais žmonėmis, kurie sudarė tautos žiedą.

Mintis neveikiančias kapines iškelti iš miesto centro Palangoje pradėjo klajoti vos tik Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tačiau tuomečiai kurorto vadovai tokiam politiniam sprendimui nesiryžo. Grupės palangiškių pasirašyto tokio pasiūlymo savivaldybė sulaukė ir pernai. Laiškas buvo persiųstas tarybos nariams, tačiau jie šiuo klausimu pabūgo net išsakyti savo nuomonę.

Prieš daugiau nei 20 metų Palangos miesto tarybos pirmininku buvęs ir dabar miesto valdžioje esantis Bronius Martinkus teigia, kad kapinių iškėlimui nebūdavo pritariama nenorint drumsti palaikų ramybę. „Tie rusų kareiviai juk nekalti, kad žuvo kare“, – mano B.Martinkus. Panašią mintį išsako ir miesto laikraštyje paskelbtą interviu su V.Landsbergiu komentuojantys negausūs palangiškiai.

Tačiau šių karių juk niekas ir nekaltina. Nei V.Landsbergis, nei tokią idėją keliantys palangiškiai nereikalauja šias kapines sunaikinti. Žuvusių karių palaikus siūloma perkelti ten, kur jiems ilsėtis ir pridera – į miesto kapines.

Palaikų iškėlimui prieštaraujantys palangiškiai teigia, kad tos kapinės niekam netrukdo. Per daugiau nei 60 metų su akmeniniu postamentu šioje vietoje susitaikė jau kelios Palangos gyventojų kartos. Jis gal ir iš tiesų niekam netrukdo, tačiau ši vieta liko tarsi ištrinta iš miesto žemėlapio. Greta esantis skveras, kur stovi paminklas Lietuvos partizanams, bent jau lankomas poilsiautojų. Prisiminkime, kada paskutinį kartą buvome prie sovietų armijos karių paminklo?

Kodėl nuolankiai taikstomės su kažkada sovietų valdžios kareivių kapinėms parinkta vieta? Ką sakytumėm, jei Lietuvą okupavusių kareivių palaikais būtų užlaidotas, pavyzdžiui, bažnyčios šventorius?

Senas palangiškis ir tremtinys Stasys Jasas įsitikinęs, kad vieta karių palaikams buvo specialiai parinkta prie pagrindinės sankryžos miesto centre priešais išlikusį pavergtos tautos simbolį – bažnyčią. Kad žuvusiems nugalėtojams skirtas paminklas su įrengta vieta amžinajai ugniai priverstinai būtų matomas visiems. Kaip pagarbos ženklas išvaduotojams. Pagarba mirusiųjų palaikams katalikams yra savaime aiškus dalykas. Tačiau ar turėtume gerbti pagarbos ženklą tokiems „išvaduotojams“, kurie penkiems dešimtmečiams pavergė visą tautą?

Kitas klausimas, ar miesto centre priešais bažnyčią dera sovietine atributika paženklintas paminklas? Dėkui Dievui, kad sovietai ant postamento Palangoje neužgriozdino kokio tanko, kaip Salantuose. Gal tuomet teisindamiesi, kad jis niekam netrukdo, o čia žuvę ir palaidoti rusų kariai yra niekuo nekalti, irgi būtume taikstęsi su sovietų militarizmo simboliu?

Tai, kad savo laiku šalies miestų aikštėse nuvertę sovietmečio simbolius pritrūkome ryžto iškelti ne vietoje palaidotų karių palaikus, yra buvusių mūsų miesto vadovų bei politikų bailumo pavyzdys. Vengdami suerzinti Rusiją, vis dar bijodami Lietuvoje gyvenančių rusakalbių reakcijos, per daugiau nei 20 Lietuvoje atkurtos Nepriklausomybės metų Palangos vadovai savo mieste nedrįso padaryti tai, kas priklauso – į bendrą duobę sumestus karių palaikus garbingai perlaidoti miesto kapinėse ir atsikratyti sovietinių karių garbei kurorto centre pastatyto paminklo.

Kai prieš 5 metus Talino centre stovėjęs bronzinio kario paminklas kartu su ten palaidotais palaikais buvo perkeltas į Estijos sostinės kapines, tuomečiui Palangos merui Remigijui Kirstukui tą patį siūliau padaryti ir mūsų mieste. Tačiau šį pasiūlymą išgirdęs miesto vadovas net išsigando tokios minties. Ypač po Taline nusiritusių rusų riaušių, kurias sukėlė ryžtingas Estijos valdžios sprendimas.

Rusijoje nemažai aistrų sukėlęs bronzinis karys jau seniai perkeltas į Talino kapines, kur perlaidoti ir sovietų kariai. Aistros nurimo ir visas civilizuotas pasaulis pripažino, kad Estijoje pasielgta teisingai. Kartu visiems buvo pasiųsta žinia, kad estai yra savo žemės šeimininkai, ir jie, o ne svetima valstybė, sprendžia, kur Estijoje dera laidoti mirusiuosius.

Ar išdrįs taip pasielgti turtingiems rusų turistams besimeldžiantys palangiškiai?