2010 m. miesto biudžeto svarstymo peripetijos

Vasario 19 d. Palangos miesto taryba patvirtino 2010 m. miesto biudžetą, kurį parengti  buvo kaip niekada sudėtinga. Lyginant su praėjusiais metais, savivaldybės biudžeto apimtis sumažėjo apie 14 mln. litų, o išlaidos, dėl kurių paprastai daugiausia diskutuojama - nuo 52 mln. iki 40 mln. litų, kitaip tariant - daugiau kaip 20 proc. Kas blogiausia, kad realiai išlaidos mūsų kasdieninėms reikmėms bus dar mažesnės, nes šių metų biudžeto išlaidose numatyta į Valstybės biudžetą grąžinti net 3 mln. 600 tūkst. litų 2009 m. bendrosios dotacijos kompensacijos. Akivaizdu, kad šių lėšų grąžinimą reikėjo numatyti 2009 m. biudžete, atitinkamai - dar praėjusiais metais mažinant asignavimus kitoms sritims. Todėl, žinant šią aplinkybę, kiek keistai atrodo, kai meras spaudos puslapiuose džiaugėsi, kad 2009 m. biudžetas įvykdytas su 3 mln. 600 tūkst. litų skola, kurią šiais metais reikės grąžinti jau žymiai sunkesnėmis sąlygomis - kai asignavimai beveik visoms sritims sumažinti nuo 15 iki 25 proc.

Kiek man yra žinoma, Savivaldybės vadovai šiais metais baiminosi, kad man, opozicijos atstovui vadovaujant Ekonomikos ir finansų komitetui, bus sąmoningai daromos įvairios kliūtys dėl biudžeto projekto pateikimo. Net buvo bandoma biudžeto projekto svarstymo metu pakeisti komiteto sudėtį. Tačiau, noriu atkreipti visų dėmesį, kad komitetas visus pasiūlymus dėl 2010 m. savivaldybės biudžeto projekto svarstė labai atsakingai, realiai įvertindamas sunkią finansinę savivaldybės padėtį. Ekonomikos ir finansų komitetas biudžeto projektą ir parengtas programas svarstė net penkiuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo visi asignavimų valdytojai ir programų kuratoriai. Į programų svarstymą taip pat, atsižvelgiant į programų tematiką, buvo pakviesti ir aktyviai dalyvavo kitų komitetų nariai.

Ekonomikos ir finansų komitetas, pagal kurio išvadą rengiamas galutinis biudžeto projektas, iš esmės svarstė ir pritarė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymams, nes kitos frakcijos ar Tarybos komitetai pasiūlymų nepateikė. Pažymėtina, kad minėtos frakcijos siūlyme taip pat atsispindėjo l/d „Žilvinas“, Palangos pradinės, S.Vainiūno, Baltijos pagrindinės mokyklų, kultūros centro bei miesto viešosios bibliotekos prašymai skirti papildomus asignavimus. Komitetas pritarė siūlymams papildomai skirti šiuos asignavimus: 41,6 tūkst. litų l/d „Žilvinas“ stogo ir langų remontui, 13,5 tūkst. litų S.Vainiūno muzikos mokyklos stogo remontui, 11,5 tūkst. Pradinės mokyklos elektros instaliacijai sutvarkyti, langams pakeisti. Komiteto nuomone, šiuos darbus būtina atlikti neatidėliojant, nes ateityje, pavyzdžiui, nesutvarkius kiaurų stogų, patalpų remontui reikės skirti žymiai didesnes lėšas. Komitetas taip pat pritarė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui padidinti 20 tūkst. litų. asignavimus priemonei „Mokinių saviraiškos, socializacijos programų, olimpiadų, varžybų ir kitų renginių organizavimui“, kad šiomis lėšomis galėtų būti skatinami motyvuoti ir gabūs Palangos moksleiviai įvairių olimpiadų ir varžybų prizininkai, o taip pat ir jų mokytojai. Komitetas taip pat pritarė minėtos frakcijos siūlymui padidinti 100 tūkst. litų asignavimus kultūros ir meno renginių organizavimui bei 20 tūkst. litų sporto rėmimui ir renginių organizavimui. Ką tik praėjusi „Stintų“ šventė parodė, kad kultūros renginiai, deja, yra kol kas bene vienintelė priemonė galinti pritraukti į mūsų kurortą tūkstančius svečių, kurie ypač ne sezono metu užpildo mūsų merdinčius viešbučius. Sakau – deja, nes Palanga šiuo metu be kultūros ar sporto renginių negali pasiūlyti nieko patrauklaus. O jei norime būti objektyvūs, turime pirmiausia padėkoti iniciatyviems Palangos verslininkams ir menininkams, kurie generuoja tokias puikias idėjas, kurias regėjome praėjusį savaitgalį. Todėl šios papildomos lėšos kultūrai galėtų būti solidari Savivaldybės paskata  panašiems sumanymams. Taip pat, pažymėtina, kad komitetas pritarė opozicijos frakcijos pasiūlymui skirti papildomus 15 tūkst. litų finansavimą miesto viešajai bibliotekai, o tiksliau, joje nuolat vykstantiems kultūros ir meno renginiams. Manau, kad šioje įstaigoje jos pavaduotojos Audros Lukauskytės iniciatyva vykstantys renginiai yra visiems pakankamai žinomi, todėl komiteto siūlymas turėtų būti suprantamas. Komitetas, idant būtų labiau skatinama palangiškių visuomeninė veikla, taip pat pasiūlė padidinti 10 tūkst. litų asignavimus visuomeninių organizacijų rėmimui bei 5 tūkst. litų socialiniams projektams finansuoti. Priminsiu, kad šiomis lėšomis galėtų būti finansuojamos visuomeninės organizacijos „Lietuvai pagražinti“, „Bočiai“, ir kitos panašios organizacijos. Kalbant apie socialinės apsaugos programą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu į Savivaldybę kreipiasi tris kartus daugiau žmonių prašančių vienkartinės socialinės paramos. Tai galima pavadinti savotišku „bėdų turgumi“. Sunkmečiu ženkliai padaugėjo šeimų neišgalinčių ne tik susimokėti už komunalines paslaugas, bet tiesiog nusipirkti valgyti. Bėdos prispaudžia, net ir jaunas šeimas, kurių nariai yra netekę darbo, augina vaikus ir yra neviltyje, kai reikia mokėti ne tik mokesčius, bet ir bankų palūkanas už įkeistą būstą. Todėl komitetas numatė biudžeto projekte 60 tūkst. litų papildomus asignavimus vienkartinėms socialinėms išmokoms. Iš viso šiai priemonei biudžeto projekte buvo numatyta 90 tūkst. litų. Atsižvelgiant į tai, kad prieš keletą metų Savivaldybei buvo pateiktas prašymas, kurį pasirašė apie du tūkstančiai palangiškių finansuoti iš biudžeto medicininės reabilitacijos paslaugas, komitetas pasiūlė šiai priemonei skirti 60 tūkst. Litų.

Deja, Tarybos posėdžio metu, svarstant pateiktą 2010 m. biudžeto projektą Liberalų ir centro sąjungai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovaujančių Tarybos narių siūlymu šiems papildomiems asignavimams nebuvo pritarta. Matyt, nepritarė iš principo, nes šiuos papildomus asignavimus skirti siūlė opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Kam tokia peripetija [gr. Peripeteia – staigus pasikeitimas] buvo naudinga? Juk taip politinė Tarybos dauguma nubaudė ne opoziciją, bet l/d „Žilvinas“, Pradinės ir muzikos mokyklų bendruomenes, moksleivių olimpiadų dalyvius bei jų mokytojus, visuomenines organizacijas, galiausiai visą Palangos bendruomenę – tiesiog biudžeto projekto svarstymo Taryboje metu „nubraukė“ finansavimą, kultūrai, sportui, socialinėms išmokoms, sveikatinimo programai ir kitoms svarbioms reikmėms. Motyvas buvo tik vienas, kurį išdrįso pareikšti švietimą išmananti mero pavaduotoja: švietimo įstaigos šiuo metu kaip niekad gerai gyvena, todėl joms skirti papildomus asignavimus nebūtų prasminga.

Atvirai kalbant, toks politinės daugumos elgesys nenustebino, netgi tokio tikėjausi. Šiek tiek netikėta, kad iš esmės liko nepakeisti  komiteto siūlymai mažinti asignavimus kai kurioms neperspektyvioms priemonėms. Ekonomikos ir finansų komitetas pasiūlė neskirti 70 tūkst. litų  sudegusio Kurhauzo pastato konservavimui, nes Kurhauzo problemą reikia spręsti nekonservuojant nuodėgulius, bet reikia imtis ryžtingų veiksmų jį atstatyti. Kitas komiteto siūlymas atsisakyti priemonės „paplūdimių infrastruktūros gerinimas“, kuriai pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta 545 tūkst. litų. Manome, kad būtų neatsakinga numatyti tokias lėšas, kai šiandien neturime parengto konkretaus pliažo infrastruktūros techninio projekto, išskyrus gelbėjimo stoties pastato, kurio statybai yra numatytas finansavimas kitoje priemonėje.

Siekiant subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas komitetas buvo priverstas siūlyti padidinti biudžeto pajamas, iš viso 3 mln. 561 tūkst. litų. Iš esmės tai buvo daroma dėl jau minėtos būtinybės grąžinti į Valstybės biudžetą 3 mln. 600 tūkst. litų 2009 m. bendrosios dotacijos kompensacijos. Konkretizuojant turiu pasakyti, kad, atsižvelgiant į praėjusių metų faktą, buvo padidintos šios pajamos: 1 mln. 700 tūkst. nekilnojamojo turto mokestis, 300 tūkst. žemės mokestis, 260 tūkst. žemės nuomos mokestis. Atkreiptina, kad papildomai 686 tūkst. padidintos vietinės rinkliavos, kurių surinkimas, kels didžiausią rūpestį. Komiteto nuomone, renkant vietines rinkliavas yra neišnaudojama daug rezervų. Akcentuotina, kad praėjusiais metais vietinė rinkliava už vizualinės reklamos eksponavimą buvo praktiškai nerenkama, nes surinkta tik apie 30 tūkst. litų, nors prieš du metus pasikeitęs Vietinių rinkliavų įstatymas numato galimybę savivaldybei rinkti šią rinkliavą už eksponuojamą reklamą ne tik viešosiose vietose, bet ir privačiose valdose. Reikėtų iš esmės pakeisti šios rinkliavos kontrolės organizavimo tvarką, pavyzdžiui, pavedant tai atlikti įsteigtai savivaldybės įmonei vietinių rinkliavų centrui. Suprantama, užsibrėžtą tikslą įgyvendinti nebus lengva, tačiau tai priklausys nuo savivaldybės administracijos veiklumo. Be to, visiškai neatsakingai elgiamasi nustatant vietinę rinkliavą už prekybos ir paslaugų teikimą viešosiose vietose. Kai kurios prekybos vietos skiriamos vertinant abstrakčias socialines ir laisvalaikio programas, o ne didžiausią pasiūlytą kainą. O yra ir dar blogesnių pavyzdžių, kai vietos skiriamos net ne konkurso tvarka, pavyzdžiui,  paveikslams ir suvenyrams pardavinėti už žymiai mažesnę kainą nei ankstesniais metais buvo siūloma konkurso metu. Kyla klausimas - kam, matyt - „saviems“. Tačiau, taip biudžetas praranda šimtus tūkstančių litų pajamų, o svarbiausia – sykiu pažeidžiamos žmonių teisės sąžiningai konkuruoti ir vykdyti savo veiklą.

Apibendrindamas biudžeto projektą norėčiau kai kuo ir pasidžiaugti. Pagaliau, po beveik keturių metų pertraukos pajudėjo kai kurie investiciniai projektai, kurie buvo pradėti rengti dar praėjusią Tarybos kadenciją. Išskirčiau Palangos botanikos kompleksinės renovacijos projektą, kuriam iš ES lėšų numatyta 2 mln. 100 tūkst. litų, dviračio takų plėtojimui – 2 mln. 300 tūkst. litų bei seniai pribrendusiam tikslui – 416 tūkst. litų ES lėšų naujo turizmo informacinio centro įrengimui. Kita vertus, liūdina tas faktas, kad su pavydu galime tik stebėti Druskininkų kurorto pažangą, kuriam per paskutinius keturis metus pavyko pritraukti į rekreacijos infrastruktūros objektus, tokius kaip SPA, sanatorijas ir panašius apie 150 mln. litų. Vertinant tai, galime tik konstatuoti, kad Palangos kurortas kol kas plaukia tik pasroviui. Gaila, tačiau, kaip parodo ir šiandien svarstomas biudžeto  projektas - stokojame ambicingų planų ir projektų, kurie netolimoje ateityje galėtų iš esmės pakeisti mūsų kurorto veidą. Vietoj ambicingų projektų tik nesaugomi, išdraskyti ir nuniokoti buvusių gydyklų pastatai, kurie vargiai skatina rimtą investuotoją pasitikėti Palangos savivaldybe.