Vytenis Tomkus: „Palangiškiai vis dažniau renkasi Palangos kredito uniją“

Palangos verslas ir privatūs klientai rodo vis didesnį pasitikėjimą Palangos kredito unija (PKU) – vien šių metų birželį PKU klientų skaičius perkopė 1,7 tūkstančio, tai yra 15 procentų daugiau nei buvo tuo pačiu laiku praėjusiais metais. Unijos turtas pasiekė 32 milijonus litų, tai yra 7 procentais daugiau nei 2011 metais. Artimiausiu metu Palangos kredito unijos planuose – papildomos paslaugos ir... skatinti palangiškius atsakingai bei efektyviai valdyti savo pinigus.
PKU administracijos vadovas Vytenis Tomkus sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ redaktoriaus klausimus.

– Kas nulėmė tokį spartų Kredito unijų augimą Lietuvoje, ypač Palangoje?
– Kredito unijų indėlių, paskolų portfelio, narių skaičiaus nuoseklus augimas stebimas kasmet, stabilus augimas vyko net ir sunkmečiu. Vieni iš pagrindinių Kredito unijų augimą sąlygojančių veiksnių yra plačiausias Lietuvoje klientų aptarnavimo padalinių tinklas, lankstesnės paskolų teikimo sąlygos, patrauklios indėlių palūkanų normos, o šiais metais – ir komercinio banko pasitraukimas iš rinkos.
Teikdamos finansines paslaugas Kredito unijos pirmiausia siekia ne pelno, o patenkinti Kredito unijos narių, kurie yra kredito unijų bendrasavininkiai, poreikius. Todėl gali pasiūlyti patrauklesnes paslaugų sąlygas ir mažesnius komisinius mokesčius. Kalbant apie Palangos kredito unijos rezultatus, tai 2012 metų birželio mėn. Palangos kredito unijos narių skaičius perkopė 1,7 tūkst., tai yra 15 proc. daugiau nei buvo tuo pačiu laiku praėjusiais metais. Unijos turtas pasiekė 32 mln. litų, tai yra 7 proc. daugiau palyginti su 2011 metais. Per metus Palangos kredito unijos indėlių portfelis išaugo iki 27 mln. litų., o paskolų portfelis – 25 mln. litų. Tai taip pat rodo ir didėjantį žmonių pasitikėjimą savo bendruomenės kredito įstaiga.
– Koks augimas yra privačių ir juridinių sąskaitų segmentuose Palangoje?
– Nuosekliai augo tiek privačių asmenų, tiek juridinių asmenų skaičius. Palyginti su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, privačių asmenų skaičius išaugo net 12 proc. Tiek privatūs asmenys, tiek įmonės daugiausiai unijai patikėjo savo indėlius ir ėmė paskolas, taip pat nauji nariai aktyviai naudojasi pinigų pervedimo paslaugomis. Viso šiuo metu Kredito unijos nariais yra 1748 privatūs ir 28 juridiniai asmenys.
– Bet, regis, didelis Kredito unijų augimas kelia tam tikrą nerimą Lietuvos bankui? Kodėl ir kaip buvo sugriežtintos Kredito unijų priežiūros priemonės?
– Dauguma Kredito unijų yra dinamiškos ir lanksčios, dažnai paprastiems žmonėms, ypatingai rajonų gyventojams, gali pasiūlyti paslaugas patrauklesnėmis sąlygomis, todėl sparčiai auga.
Lietuvos bankas, kuris yra atsakingas už finansų sistemos stabilumą, siekia, kad augimas būtų ne tiktai greitas, bet ir tvarus. Kadangi pastaruoju metu kuriasi daug naujų Kredito unijų, siekiama, kad Kredito unijos būtų steigiamos bendruomenės finansiniams poreikiams tenkinti, o ne asmeniniams interesams ar pelnui siekti.
Lietuvos bankas patvirtino naujus reikalavimus Kredito unijų vadovams (tai yra administracijos vadovas, stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai, paskolų komiteto pirmininkas, vidaus audito tarnybos vadovas), kuriuose be kitų priemonių yra numatytas ir Kredito unijos vadovų egzaminavimas tais atvejais, jeigu vadovas neatitinka nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų ar kyla abejonių dėl jo kompetencijos.
Taip pat Lietuvos bankas pakeitė Kredito unijų didžiausios paskolos vienam skolininkui ir didelių paskolų apskaičiavimo taisykles ir panaikino didelių paskolų normatyvą. Nustatyta, kad nuo kitų metų pradžios į didžiausios paskolos sumą vienam skolininkui Kredito unijos turi įtraukti ir lėšas kredito įstaigose – bankuose ir kredito unijose. Šių lėšų iki šiol įtraukti nereikėjo. Planuojami likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklių pakeitimai.
Visus šiuos pakeitimus iš esmės vertiname teigiamai ir manome, kad jie naudingi tiek pačioms Kredito unijoms, tiek visai finansų sistemai. Labai džiugu, kad rengiamus pakeitimus Lietuvos bankas derino su Lietuvos centrinės kredito unijos ir Kredito unijų atstovais. Žiūrint plačiau, reikalavimai Kredito unijoms griežtinami nuo pat jų įsikūrimo. O nuvilnijus pasaulinei finansų krizei, visame pasaulyje griežtinami reikalavimai bankų veiklai, todėl Kredito unijų veiklos reglamentavimo griežtinimas atitinką bendras tendencijas.
– Ar buvusio PKU valdybos nario ir pirmininko pavaduotojo E. Petrausko areštas turėjo laikinos įtakos PKU veiklai? Finansiniams rezultatams?
– Areštas esminės įtakos Kredito unijos veiklai nepadarė. Po šio arešto atsistatydinus buvusiam administracijos vadovui, buvusiems valdybos, stebėtojų tarybos, paskolų komiteto nariams, sausio mėn. buvo paskirtas naujas administracijos vadovas, išrinkti nauji valdymo organų nariai, kurie yra kompetentingi specialistai. Todėl Kredito unijos valdymas tik sustiprėjo ir rezultatai gerėja.
Taip pat reikėjo teikti papildomą informaciją Lietuvos bankui, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kas nėra įprastinė Kredito unijos veikla. Finansiniams rezultatams, ypatingai 2011 metų rezultatams, daugiau įtakos turėjo ne pats nurodyto asmens areštas, bet ankstesnė veikla ir ankstesni sprendimai. Nepaisant to, Kredito unija adekvačiai reagavo į situaciją ir siekiant palaikyti Kredito unijos likvidumą, buvo nuspręsta laikinai neteikti naujų paskolų, taip pat Kredito unija laikinai pasinaudojo Lietuvos centrinėje kredito unijoje Likvidumo rezervo fonde laikytomis lėšomis.
Šiuo metu paskolos teikiamos, tačiau labai atidžiai vertinama paskolų gavėjų būklė. Šiuo metu Kredito unijos likvidumo normatyvas siekia 38 proc., kai Lietuvos banko nustatytas minimalus normatyvo dydis yra 30 proc.
– Kokie artimiausi PKU planai? Kokias naujas paslaugas ketinate pasiūlyti palangiškiams?
– Artimiausi Palangos kredito unijos planai – pasiūlyti papildomas paslaugas Kredito unijos klientams, išlaikyti jų konkurencingas ir patrauklias kainas rinkoje, tuo pačiu skatinti atsakingą bei efektyvų finansų valdymą.
Vienas iš naujausių Kredito unijos veiklos plėtros žingsnių – palangiškiams suteikta galimybė be jokių papildomų komisinių mokesčių atsiskaityti už elektros, telekomunikacijos ir dujų tiekimo paslaugas unijos aptarnavimo padalinyje ir internetinėje bankininkystės sistemoje „i-Unija“.
Per rugsėjo – spalio mėn. planuojama sudaryti sąlygas Palangos kredito unijos nariams Kredito unijoje nemokamai atsiskaityti už visas Palangoje teikiamas komunalines paslaugas. Toliau bus tęsiamas intensyvus darbas su laikinų problemų turinčiais skolininkais ir tokiu būdu didinamas Kredito unijos pelningumas.
Svarbi naujiena yra ir ta, kad gavus Lietuvos banko leidimą, rugsėjo mėn. pradžioje Palangos kredito unijos administracijos vadovo pareigas pradės eiti Rolandas Jatulis, kuris šiuo metu dirba administracijos vadovo pavaduotojo pareigose. Rolandas yra sukaupęs nemažai darbo įvairiose srityse patirties ir turėtų sėkmingai tęsti pradėtus darbus. Mano darbas Palangoje buvo laikinas, todėl įvykdžius iškeltas užduotis, grįšiu į pareigas Lietuvos centrinėje kredito unijoje. Tačiau su Palangos kredito unija neatsisveikinu, nes ir toliau eisiu valdybos pirmininko pareigas.
– Esame rašę, kad dalį lėšų PKU prarado dėl nepagristų investicijų į Graikijos vertybinius popierius. Ar buvo atgauta nors dalis investicijų? Kokia dabar yra PKU investicijų politika?
– Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, susitarus visiems didiesiems Graikijos kreditoriams, šių metų balandžio mėn. visos Graikijos vyriausybės obligacijos ir už jas priskaičiuotos palūkanos buvo pakeistos į trumpalaikes Europos finansinio stabilumo fondo obligacijas ir ilgalaikius Graikijos vyriausybės vertybinius popierius.
Visas naujai gautas Europos finansinio stabilumo fondo obligacijas Kredito unija sėkmingai ir pelningai pardavė, todėl dalis buvusių investicijų (apie 800 tūkst. Lt) sugrįžo. Kalbant apie Kredito unijos atgautas lėšas reikia paminėti ir tai, kad Kredito unija laimėjo bylinėjimosi teismuose procesą ir gegužės mėnesį iš draudimo bendrovės „Gjensidige” gavo draudimo išmoką (daugiau kaip 850 tūkst. Lt) už 2008 m. gruodžio mėn. iš Kredito unijos pavogtas lėšas ir dėl to patirtus nuostolius. Šiuo metu Kredito unijos investicijų politika, kaip ir dera kredito įstaigai, yra konservatyvi. Paskolos teikiamos tiktai nuodugniai įvertinus paskolos gavėjo būklę ir galimas rizikas, laisvos lėšos saugomos sąskaitose Lietuvos centrinėje kredito unijoje, o renkantis galimas investicijas svarstomi tiktai Lietuvos Respublikos vyriausybės ar aukščiausius reitingus turinčių valstybių obligacijų variantai.
– Ar jaučiate, kad verslas, ypač smulkusis, jau atsigavo Palangoje?
– Smulkusis verslas Palangoje jaučia didelę sezoniškumo įtaką, tik atskirose verslo srityse situacijos skiriasi. Tačiau iš esmės verslas sugeba išsilaikyti ir vykdyti įsipareigojimus, planuojamos ir naujos investicijos. Daug kas priklauso nuo pačių verslininkų sugebėjimų bei patirties, pavyzdžiui, vieniems pavyksta kambarius poilsiautojams visai vasarai išnuomoti iš anksto ir jie yra apgyvendinti bet kokiomis oro sąlygomis, o kitiems ir esant geram orui nelengva išnuomoti keletą kambarių. Taip pat vykdomi ir nauji nekilnojamojo turto vystymo projektai.
– Kodėl PKU neima administravimo mokesčio už komunalines paslaugas?
– Palangos kredito unija veikia bendruomenės, kooperatyvo pagrindais, kurios savininkai yra visi Kredito unijos nariai. Todėl Kredito unijos pagrindinis tikslas yra savo narių poreikių tenkinimas, teikiant jiems patogias finansines paslaugas, o ne pelno ar investicinės grąžos akcininkams siekimas.
Vienos paslaugos yra nemokamos, kitoms paslaugoms yra nustatyti nedideli ir daugiau simboliniai mokesčiai, pavyzdžiui, lėšų išgryninimo mokestis – jie yra mažesni nei komerciniuose bankuose. Visi Kredito unijų ir bankų taikomi paslaugų įkainiai skelbiami viešai Lietuvos banko interneto svetainėje, todėl juos galima lengvai palyginti.
– Kiek PKU veikla yra savarankiška, kokios funkcijos deleguotos Lietuvos centrinei kreditų unijai?
– Palangos kredito unija, kaip ir kitos kredito unijos, yra savarankiška kooperatinė bendrovė, turinti savo valdymo organus ir pati priimanti sprendimus visais veiklos klausimais bei teikianti finansines paslaugas savo nariams.
O Lietuvos centrinė kredito unija yra kredito unijų finansinių paslaugų teikimo ir priežiūros centras. Centrinės kredito unijos savininkės-narės yra 63 kredito unijos, todėl ji yra tarsi antro lygio kooperatyvas. Lietuvos centrinės kredito unijos ir pavienių kredito unijų veiklą reglamentuoja skirtingi įstatymai. Lietuvos centrinė kredito unija yra viena iš pagrindinių partnerių kredito unijų veikloje, kuri teikia kredito unijoms įvairias finansines paslaugas, pagalbą, mokymus bei priežiūrą, veiklos stebėseną, tikrinimą.
Be to, prie Centrinės kredito unijos yra įsteigti Likvidumo palaikymo rezervo ir Stabilizacijos fondai,
kuriuose Kredito unijos kaupia lėšas ir jas gali panaudoti esant neįprastoms aplinkybėms.
– Kas gali tapti Palangos kredito unijos nariu? Kaip tai padaryti?
– Palangos kredito unijos nariu privatus asmuo gali tapti, jeigu jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba arba mokosi Palangos miesto savivaldybėje, Kretingos rajone arba Klaipėdos rajone.
Tarp narių turime ir smulkaus verslo įmonių. Čia svarbu, kad įmonės buveinė būtų Palangos miesto savivaldybėje, Kretingos rajone arba Klaipėdos rajone.
Kredito unijos dalimi tampa ir pelno nesiekiančios įstaigos, kaip asociacijos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos, kooperatinės bendrovės.
Tad norint tapti Kredito unijos nariu būtina atitikti šias minimalias sąlygas. Tada norint gauti finansines paslaugas palankiomis sąlygomis, reikia įsigyti 200 litų vertės pajų. Pastarasis pajus suteikia teises ne tiktai naudotis Kredito unijos paslaugomis, bet ir dalyvauti Kredito unijos bendruomenėje bei priimant sprendimus. Išstojant iš Kredito unijos pajus yra grąžinamas, jeigu Kredito unija nebuvo patyrusi nuostolių.

Norinčius sužinoti daugiau informacijos, maloniai kviečiame apsilankyti Palangos kredito unijoje!