Vytauto g. 170: gairės sanatoriniam kompleksui yra - reikia pinigų

Ketvirtadienį kurorto politikai žengė didelį žingsnį link to, kad pagaliau Palangoje atsirastų modernus visus metus veikiantis sanatorinis kompleksas vietoj apleistųjų vadinamųjų purvo gydyklų Vytauto g. 170 - patvirtintas šio sklypo detalusis planas. Tačiau kiek laiko gali praeiti iki tos dienos, kai iškils ir poilsiautojus galės priimti naujas solidus kurorto, norinčio atsikratyti vien vasaros sostinės vardo, infrastruktūros objektas, niekas pasakyti negali.

Detalųjį planą rengė
1,5 metų
Kažkada per visą tuometinę Tarybų sąjungą garsėjusios vadinamosios purvo gydyklos Vytauto g. 170 tyliai numirė, kai „numirė“ ir poilsiautojais iš „plačiosios tėvynės“ jas aprūpindavusios profesinės sąjungos. Pastatą, kaip nereikalingą balastą, Palanga buvo atidavusi Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Vėliau apsičiupinėta, kad vis dėlto šis turtas kurortui reikalingas, ir jau nuo praėjusios Tarybos kadencijos, vėl susigrąžinus turtą Savivaldybės nuosavybėn, pradėta kurti planus, kas čia galėtų atsirasti.
2011-ųjų spalį Palangos miesto tarybos nariams buvo pristatyta ir vėliau patvirtinta žemės sklypo Vytauto g. 170, detaliojo plano koncepcija. Preliminarių investicijų į sanatorinių gydyklų kompleksą, kurį ketinta pavadinti „Sanitas per aqua“, viziją pristatė UAB „Minera“, kuri yra vienos iš Druskininkų sanatorijų bendrasavininkė bei dalies žemės sklypo Palangoje, besiribojančio su dabar jau apgriuvusiomis gydyklomis, savininkė, direktorius Donatas Jurevičius kartu su koncepciją rengusio projektavimo biuro „Vakarinis fasadas“ architektu Dariumi Jakubausku.
Platus sveikatinimo
paslaugų spektras
„Mineros“ vadovas sakė, jog užstatymas aprėptų 20 tūkst. kv. m, o gydyklų plotas užimtų apie 6 tūkst. kv. m, vandens procedūrų, sporto – per 3 tūkst. kv. m, maitinimo – 2,3 tūkst. kv. m, laisvalaikio patalpos – 7 tūkst. kv. m. Želdynams liktų apie 40 tūkst. kv. m. „Iš viso bendro ploto objekte pagal šį galimą projektą būtų skaičiuojama 53 tūkst. kv. m“, - skaičius vardijo verslininkas.
Pagal investuotojų ir projektuotojų viziją komplekse būtų numatyta 218 antžeminių automobilių stovėjimo vietų, o požeminių – iki 90.
Būsimajame sanatorinių gydyklų komplekse būtų įrengti mineralinio vandens gręžiniai, naudotini ir gydomosioms procedūroms, ir gerti tiesiai iš biuvečių. Investuotojai turi patirties ir šioje srityje, mat jiems priklauso Likėnų mineraliniai vandenys.
„O jei procedūroms pritrūktų purvo, mūsų valdoms priklauso ir už 7 km esantis Pryšmančių purvo karjeras“, - kalbėjo D.Jurevičius.
Verslininkas akcentavo, kad naujas objektas nekonkuruotų su jau esamais. „Jo teikiamomis paslaugomis galėtų naudotis ne tik gydyklų komplekse apsigyvenę klientai, bet ir kiti Palangos svečiai. Į baseinus bei gydomuosius korpusus patekti būtų galima tiek iš vidaus patalpų, tiek iš išorės“, - tvirtino bendrovės vadovas.

Planavo investuoti apie 120 mln. Lt
Detaliojo plano koncepcijoje buvo numatyta, jog kompleksas turėtų 4 gyvenamuosius korpusus: palei Vytauto gatvę – 5 aukštų, statmenai pagrindinei kurorto gatvei – 7, palei Klaipėdos plentą – 5 ir sklypo centre – devynaukštį. Visos komplekso patalpos užimtų 7,3 tūkst. kv. m plotą.
Buvo paskaičiuota, sanatorinis kompleksas „Sanitas per aqua“ kainuos apie 120 mln. Lt.
Projektui skirtas žemės sklypas apimtų per 6 ha plotą. Savivaldybės valdoma dalis yra dukart didesnė nei „Mineros“ ir viršija 4 ha. „Minerai“ pastačius sanatorinį-pramoginį kompleksą Palangos savivaldybė ketino įsipareigoti sutvarkyti artimiausią pėsčiųjų taką iki jūros – vadinamąjį neįgaliųjų keliuką.
Nors besirūpinantieji Palangos ateitimi buvo tikrai „už“ kuo greitesnį gydyklų atgaivinimą, vis dėlto turėjo abejonių dėl „Sanitas per aqua“ planų, mat vizijoje buvo numatyta čia įrengti pastatų kompleksą su penkių, septynių ir galbūt net devynių aukštų gyvenamaisiais korpusais gydyklos klientams.
Tuometinis miesto vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas sakė, jog kliūva projektuotojų siūlomi aukšti pastatai, nors jie juos mato ten pat, kur ir dabar stovi buvusių gydyklų didysis korpusas.
„Bendrasis planas čia neleidžia tokio aukščio statinių. Tad norime, kad investuotojai ir projektuotojai parengtų urbanistinę analizę, kurią būtų galima teikti Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybai. Jeigu ji pritartų aukštybinių pastatų atsiradimui, turėtume rimtą pagrindą inicijuoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimą šioje teritorijoje“, - paaiškino S.Bradūnas.
Pats vyriausiasis architektas sakė nematąs kliūčių čia statyti iki 30 metrų sieksiančius statinius, juolab, kad tik per gatvę prasideda dar senuoju generaliniu kurorto planu apibrėžtoji galima aukštų pastatų zona, kur nuo senų laikų stovi ir Reabilitacijos ligoninė, ir „Linas“. Tačiau, kita vertus, sklypas esąs pakankamai didelis, ir jame išsitektų visi „kvadratiniai metrai“, nebūtinai keliant juos į aukštį.
Tad Tarybos sprendime dėl koncepcijos patvirtinimo buvo įrašyta pastaba: „Įpareigoti planavimo organizatorių išanalizuoti P5, P4, P3 ir P2 rajonų urbanistinį kontekstą ir pagrįsti koncepcijoje numatytą aukštingumą bei parengtą dokumentą teikti svarstyti Tarybai“.

Detalusis planas
patvirtintas
Ketvirtadienį Palangos miesto tarybos nariai balsavo už žemės sklypo Vytauto g. 170 detaliojo plano, kurio sprendiniai yra suderinti su visomis sąlygas išdavusiomis institucijomis, patvirtinimą.
Detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas.
„Visi pagrindiniai rodikliai bei užstatymo parametrai buvo aprobuoti koncepcijoje ir labai nuodugniai aptarti ir išanalizuoti Statybos ir miesto ūkio komitete, - „Palangos tiltui“ sakė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Danta. – Buvo atlikta ir numatytoji urbanistinė analizė, kurios išvados leido padidinti pastatų aukštį iki 30 metrų“.
Detaliuoju planu nustatytos trys aukštingumo zonos: prie Vytauto g. galės kilti iki 30 m aukščio sieksiantys pastatai, vidurinėje sklypo dalyje – iki 15 m. o arčiausiai Klaipėdos plento pastatų aukštis galės siekti 18 m.
„Šis detalusis planas numato dideles perspektyvas, ir jo įgyvendinimas gali dėliotis etapais, - pasakojo V. Danta. – Architektūrinių urbanistinių sprendinių detalusis planas nenumato tik zonavimo, tad kalbėti, kas čia iškils ir kaip atrodys pastatai dar tikrai anksti. Kaip ir kalbėti, kiek laiko viskas užtruks, nes tolesnė ateitis priklauso nuo pinigų“.

Galbūt skelbs konkursą
„Miesto Taryba, patvirtinusi žemės sklypo Vytauto g. 170 detalųjį planą, žengė labai svarbų žingsnį link to, kad Palangoje atsirastų moderni, visus metus veikianti gydykla, kurioje gydymo ir sveikatinimo tikslams būtų naudojamas purvas bei mineralinis vanduo, - sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, priminęs, kad naujas sanatorinis kompleksas senųjų gydyklų vietose yra įtrauktas ir į koalicinę sutartį. – Šio sprendimo tikrai laukėme. Patvirtinus detalųjį planą, bus galima rengti tolesnę dokumentaciją, kad Palangoje iškiltų objektas, savo funkcijomis panašus į Druskininkų sanatoriją „Eglė“.
Paklausus, kokie numatomi tolesni žingsniai, kad detaliojo plano sprendiniai iš popieriaus persikeltų į realybę, Š. Vaitkus sakė, jog dėl tolesnių žingsnių reikės tartis.
„Susėsime su mūsų teisininkais bei detaliojo plano rengimą finansavusiais dalies sklypo šeimininkais – „Minera“, – ir tarsimės dėl tolesnių planų. Neatmetame galimybės, jog galbūt skelbsime konkursą investuotojams parinkti, galbūt pasirašysime atitinkamas partnerystės sutartis“, – aiškino kurorto meras.