Vygantas Rekašius: „Mūsų ateitis priklausys nuo mažo nematomo gyvūnėlio –koronaviruso“

Balandis –itin svarbus mėnuo Palangos orkestrui. Prieš 20 metų šio orkestro vadovu tapo Vygantas Rekašius. Nors oficiali Palangos miesto orkestro įkūrimo data yra 1953 metai, tačiau orkestras buvo atkurtas būtent 2000-ųjų balandžio 1 dieną. Muzikantai juokauja, kad ši data atkūrimui pasirinkta todėl, kad, nesėkmės atveju, tai būtų buvę „nurašyta“ kaip Melagių dienos pokštas. Tačiau jis tapo maloniu siurprizu – iki šiol tęsiamos gražios dvarų kultūros tradicijos, pelnytas pasaulinis pripažinimas.

Ramybėje ir susikaupime
„Orkestrui po atkūrimo vadovauju net 20 metų, o tai yra nemenka laiko atkarpa tiek žmogaus, o tuo pačiu ir orkestro gyvenime. Esu trečiasis šio orkestro dirigentas, vadovas. Labai daug prie sėkmingos šio orkestro raidos prisidėjo buvę jo vadovai – Augustas Juška bei Romualdas Petraitis“, – „Palangos tiltui“ sakė V. Rekašius, švenčiantis 20 metų vadovavimo Palangos orkestrui sukaktį.
Jis pasakojo, kad 2020- ųjų metų visa Palanga, o ypač orkestras laukė su nekantrumu, mat čia turėjo vykti neeilinis renginys – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas, kuriam ruoštasi buvo daugiau nei septynerius metus. Tam, kad šis renginys vyktų Palangoje daug darbo įdėjo Palangos savivaldybė ir Palangos orkestras, kuris buvo vienas iš pagrindinių šio čempionato Lietuvoje – Palangos mieste – organizatorių. Deja, dėl pasaulį sudrebinusio koronaviruso protrūkio grandiozinis renginys yra atšauktas..

Šventė muzikos gurmanams atšaukta
Pasak V. Rekašiaus, tokio masto renginiai paprastai sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Lietuvos vardas būtų kokybiškai reprezentuotas visoje Europoje.
„Lietuva būtų įrodžiusi galinti ir pajėgi rengti didžiulio masto tarptautinį renginį – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą, kuris būtų tapęs didžiule švente muzikos gurmanams. Lietuvos kompozitorių kūrinius turėjo groti geriausi Europos muzikantai,“ –apgailestavo V. Rekašius.
Dėl koronaviruso atšauktiį visi kiti su čempionatu turėjė vykti renginiai balandžio - gegužės mėnesiais.

Minėjo įspūdingą komandą
EBBA prezidentas Ulfas Rosenbergas dar kovo viduryje savo išplatintame oficialiame pranešime apgailestavo, kad atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą COVID-19 kaip pandemiją, didėjančius susibūrimų ir kelionių apribojimus, kuriuos taiko nacionalinės vyriausybės ir kitos agentūros, tad ilgai planuotas prestžiškiausias Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas 2020 metais Palangoje, tapo tiesiog neįmanomas. „Mūsų pagrindinis prioritetas yra tiek pučiamųjų orkestro, tiek platesnių bendruomenių sveikata ir sauga. Tai buvo svarbiausias veiksnys priimant šį labai skaudų sprendimą“, – akcentavo EBBA (European Brass Band Association) prezidentas.
U. Rosenbergas išreiškė padėką Palangos miesto savivaldai ir čempionato rengėjams, kurie pastaruosius metus nenuilstamai dirbo, pirmą kartą pristatydami Europos pučiamųjų orkestrų čempionatą Baltijos regione. Jis tikino, kad Lietuva parodė, kad yra labai įspūdinga komanda gebanti rengti aukšto lygio renginius. Jis užjautė ir čempionato dalyvius, bei žiūrovus, kurie ruošdamiesi aukojo savo laiką, užsisakinėjo skrydžius ir viešbučius ir, dėl atšaukto renginio, gali patirti finansinių padarinių.
EBBA skaičiavimais, čempionatas kasmet pritraukia apie 10 000 lankytojų. Paprastai čempionato apyvarta, pasak EBBA atstovų siekia apie 2,3 mln. eurų. Čempionatas labai prisideda prie orkestrų muzikos žanro populiarinimo.

„Jau gerokai užsibuvau“
„Jau gerokai užsibuvau. Galbūt Palangos orkestro muzikantai per ilgai žiūri į vieną ir tą patį veidą net 20 metų, bet orkestro tradicijų tęstinumas man yra be galo svarbus“, – sakė V. Rekašius.
Anot jo būti orkestro vadovu – didžiulė atsakomybė, laimė ir garbė. Atsakomybė už ankstesnių kartų muzikantų bei vadovų nuveiktų darbų bei tradicijos tęstinumą, už tą pasitikėjimą, kurį vadovui suteikia orkestro muzikantai. Laimė turėti galimybę gyventi su muzika ir dirbti kuriant ją. Garbė atstovauti ir garsinti gražiausią Lietuvos miestą – Palangą.
„Su Palangos orkestru susijęs didžiulis būrys muzikantų, dabar grojančių įvairiausiuose Lietuvos orkestruose. Nėra Lietuvoje profesionalaus orkestro (ar tai būtų pučiamųjų, simfoninis, džiazo, operos) kur nebūtų muzikanto, grojusio „Palangos orkestre”. Visų indėlis ir nuopelnai labai svarbūs: tiek vyresniųjų patirtis, tiek ir jaunatviškas entuziazmas bei veržlumas. Džiaugiuosi, kad 20 metų jie groja su manimi, kurie manimi pasitiki, kartu būna, puoselėja gyvos muzikos tradicijas. Su kiekvieno orkestro vadovo karjeros pabaiga orkestro gyvavime atsirasdavo sąstingio laikas, o aš norėčiau, kad orkestras veiktų lyg vientisas, gyvas ir lankstus organizmas, nepaisant to, kas jam vadovauja“, – kalbėjo V. Rekašius.

Įspūdingiausi renginiai
Anot V. Rekašiaus, Palangos orkestras savo istoriją pradėjo skaičiuoti dar prieš Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę. Palangos sveikatingumo namų gydytojas Ignacas Šwietochowskis 1901 metais korespondencijoje „Nowiny lekarskie“ apie Palangą rašė, kad M. Oginskio orkestras rengia koncertus, yra gerai išmokytas, o instrumentai suderinti.
Tai iliustruoja, jog orkestrų tradicijos Palangoje skaičiuoja jau ne vienerius metus, orkestrų muzika parke – tai yra dvarų kultūros palikimas. Vieši pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai turi senas tradicijas Europoje. Orkestrus globojo kunigaikščiai, didikai, bažnyčios. Lietuvoje pučiamųjų instrumentų orkestrų raida susijusi su karyba ir dvarų kultūra. Tačiau iki XIX amžiaus antrosios pusės Lietuvos dvarų orkestruose grojo daugiausia Vakarų Europos muzikantai. XIX amžiaus antroje pusėje kunigaikščiai Oginskiai Rietave, vėliau Plungėje įkūrė muzikos mokyklas, kurios rengė dvarų muzikantus. Plungės mokyklos orkestras yra grojęs ir Palangoje. XX amžiaus pradžioje miestai garbės dalyku laikė turėti pučiamųjų instrumentų orkestrą. Per įvairias iškilmes: miestų šventes, laidotuves grojo kariniai, ugniagesių, mokyklų orkestrai. Dvarų parkuose orkestrai grojo atvirame lauke, šokių pramogų metu. Palangoje prigijo pučiamųjų instrumentų koncertų tradicija. Vasaros popietėmis ir vakarais pramoginė muzika žavėjo vaikščiojančius po parką poilsiautojus.

Pastatyta Palangos rotonda

Specialiai orkestrų koncertams 1927 metais buvo pastatyta Palangos Birutės parko rotonda. Palangos miesto pučiamųjų instrumentų orkestro gimtadieniu laikomi 1953-ieji, kai buvo pasirašyta darbo sutartis su pučiamųjų muzikos entuziastu Augustu Juška. Jau po poros metų kolektyvas pelnė pirmąjį pripažinimą. Nuo 1960-ųjų jis dalyvavo visose respublikinėse Dainų šventėse, iškovodavo jų konkursuose pirmąsias arba prizines vietas. Vadovaujant Jonui Mičiūnui, taupant lėšas, orkestro veikla buvo sustabdyta, muzikantai išsisklaidė dirbti kitų darbų.
Naujas puslapis Palangos orkestro istorijoje atverstas 1978 metais. Į Palangą, gavęs paskyrimą kaip Palangos pučiamųjų orkestro vadovas, atvyko dirbti Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų auklėtinis Romualdas Petraitis. 1980-ieji Palangos orkestrui svarbūs dar ir tuo, kad būtent tų metų vasarą jis pradėjo groti tuometiniame Botanikos parke. Koncertuota kartu su profesionaliu Klaipėdos kultūros ir poilsio parko orkestru „Bangpūtys“. Pergalių būta išties daug. R. Petraičio vadovaujamas orkestras 1980, 1983, 1985, 1987 metais respublikiniuose pučiamųjų orkestrų konkursuose įvairiose grupėse buvo pripažintas geriausiu. 1988 metais vykusiame pirmajame pučiamųjų orkestrų konkurse jis iškovojo laureato vardą. Aktyviai koncertuota ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje. Grota taip pat Vokietijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Estijoje. 1989 metais gegužės 25 dieną Palangos miesto Vykdomojo komiteto sprendimu kolektyvas vėl tapo profesionaliu pučiamųjų orkestru.

Orkestro šokėjų būgnus keitė spalvingi bumbulai
Būtent R. Petraičio iniciatyva 1979 metais prie orkestro buvo suburta šokėjų-būgnininkių grupė, kurių sunkūs instrumentai ilgainiui buvo pakeisti bumbulais. Pasirinktas repertuaras pamažu tapo sėkmės pagrindu ir išskirtiniu orkestro bruožu. Palangos orkestras kartu su šokėjomis rengė 15–20 minučių koncertus lauke, kuriuose grodavo populiarių kūrinių aranžuotes, ko Lietuvoje iki tol niekas nedarė. „Palangos orkestras“ buvo daugelio naujovių pradininkas. Jis dirbo su tokiais aranžuotojais, kaip Rimantas Giedraitis, Kazimieras Daugėla, Tauras Adomavičius ir kitais, galima sakyti, kurdavusiais muziką būtent šiam kolektyvui. Paskutinį kartą R. Petraičio diriguojamas profesionalus Palangos orkestras koncertavo 1992 metais Stasio Vainiūno muzikos mokykloje sausio 13-osios minėjime. Tų metų balandžio 1 dieną išformavus kolektyvą, muzikantai pasklido dirbti įvairių kitų darbų. Dar kartą visi susirinko jau 1993 metų gegužės 8 dieną koncertui. Tądien švęstas Palangos orkestro 40-metis. Švęstas simboliškai, nes orkestro jau nebebuvo. Įdomu, kad net ir išformuotas, nebeegzistuojantis kolektyvas sugebėjo triskart su koncertais nukeliauti į Vokietiją ir ten pristatyti Palangą. Palangos orkestras yra užauginęs daugybę puikų muzikantų.
Viena svarbiausių šiandienos Palangos orkestro pareigų – tęsti Palangos grafų pradėtas tradicijas groti Birutės parko rotondoje. Palangos orkestras aplanko klausytojus ir per žiemos šventes. Su Kalėdinės muzikos programa iškeliauja į Palangos ir aplinkinių miestų bažnyčias. Nuo pat pradžių dalyvauja ir sakralinės muzikos festivalyje „Ave, Marija“, kuris vėliau pervadintas kitu pavadinimu –„Pasaulio balsai“. Jame Palangos orkestras sceną dalijosi su Asta Kriščiūnaite, Eduardu Kaniava, Tomu Povilioniu, Liudu Mikalausku, Virgilijumi Noreika, Eugenijumi Chrebtovu, Ieva Prudnikovaite.
Palangos orkestras kasmet surengia per 60 koncertų. Tačiau „Dūdų vasara“ – atskiras reiškinys, atskira tradicija. Su šiais koncertais užaugo klausytojų kartos. „Pajūrio dūdos“ šiuo metu išaugo į tarptautinį pučiamųjų muzikos festivalį „Amber Wind”. Palangos orkestras organizuoja tarptautines pučiamųjų žanrui skirtas konferencijas ir bendradarbiauja su Lietuvos bei Europos pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijomis. Visada smagiausia prisiminti pavykusius koncertus su scenos grandais, žymiais atlikėjais.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi Palangos orkestro ilgamete draugyste su Nacionalinės premijos laureate Asta Krikščiūnaite, labai smagus koncertas buvo ir su populiaria grupe „Biplan“, yra su Palangos orkestru koncertavęs ir Liudas Mikalauskas, Merūnas Vitulskis, Eduardas Kaniava, Eugenijos Chrebtovas ir kiti, visų tikrai neišvardinsi“, – pasakojo V. Rekašius.

ikroji Palangos orkestro misija
„Smagu atstovauti Palangai ir už Lietuvos ribų, nešti pasaulio žinią apie savo miestą. Tai yra miesto orkestro paskirtis, kuri be galo svarbi miesto įvaizdžio reprezentavimo, kultūros, muzikos istorijos dalis. Keliauti ir koncertuoti už Lietuvos ribų visada smagu, bet smagiausia groti vietoje, savo mieste po atviru dangumi. Tai yra be galo gražus tradicijų tęstinumas ir tikroji Palangos orkestro misija. Tikiuosi, kad publika mus myli, vertina, klauso. Džiugiausia, kuomet muzikantus pasitinka jau susiformavęs nuolatinių klausytojų ratas. Be galo brangu matyti į koncertus sugrįžtant pažįstamus veidus. Tačiau tradicijų tęstinumas neįmanomas be miesto savivaldos palaikymo. Vien entuziazmu – ilgai nevažiuosi. Orkestre groja 35 žmonės. Daugelis jų su aukštaisiais išsilavinimais, magistro laipsniu. Jie meistriškai įvaldę savo instrumentus, nepaisant to nuolat mokosi savo partijų, repetuoja. Gražiausiomis vasaros dienomis, kuomet visa Lietuva ilsisi, orkestro muzikantai, atsitraukę nuo savo šeimų, persirengę koncertinėmis uniformomis – groja. Muzika suteikia aplinkiniams džiaugsmo, o kiekvienam muzikantui tai yra darbas, repeticijos ir didžiulis įsipareigojimas. Tad sąlygas ir motyvacija turi užtikrinti miesto valdžia, šiuo atveju džiaugiamės Palangos savivaldos pastangomis, be kurių valios orkestro gal ir nebūtų “, – atviravo Palangos orkestro vadovas.

Nėra negrįžtamai atšauktas
Ir vėl V. Rekašiaus mintys – apie atšauktą Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą.
„Laimei renginys nėra negrįžtamai atšauktas, bet galutinį žodį turėtų tarti EBBA, į kuriuos metus jis bus perkeltas. Čempionato datą reikia derinti su 16 pasaulio šalių, o tai reikalauja laiko. Gaila, kad patyrėme didžiulius nuostolius: tai ir negautos pajamos, apie kurias mes net nekalbame, patirtos didžiulės išlaidos. Įvykę tarptautiniai susitikimai, sudarytos sutartys su atlikėjais, kompozitoriais, režisieriais. Pradėta daugybė darbų. Sukurti autoriniai kūriniai, kurie dabar muzikos rinkoje nepasirodys, mat juos sukūrę autoriai, visas teises perdavė EBBA organizacijai, kuri įpareigojo laukti įvyksiančio čempionato. Į koncertus buvo parduota daugybė bilietų, orkestrai buvo užsisakę skrydžius, viešbučius. Vis dar grąžiname bilietus, bet deja, prarandame komisinius. Į Palangą turėjo atvykti 25 orkestrai, kiekvienas jų po 40 žmonių bei jų lydinčiosios komandos. Į renginius bilietus pirko šveicarai, vokiečiai, olandai – visas pasaulis. Iki čempionato buvo likę vos pusantro mėnesio, kuomet jis buvo atšauktas. Visa Lietuvos organizacine komanda buvo patenkinti EBBA nariai, nors jų reikalavimai buvo gana griežti. Sugaišta daug laiko, atlikta daug darbų, pajungta daug žmogiškųjų resursų“, – apgailestavo V. Rekašius.

Ruošiamės vasarai
„Pirmąjį birželio savaitgalį turėtų įvykti Kurorto šventė. Norėtume sulaukti pirmojo viešo pokarantininio pasirodymo. O kaip viskas susidėlios – priklausys nuo mažo nematomo gyvūnėlio – viruso, nežinia, kiek ilgai jis mus kankins“, – atviravo Palangos orkestro vadovas V. Rekašius.
Jis vylėsi, kad karantinui pasibaigus, orkestro muzikantai galės pradėti kokybiškai repetuoti, nes gyva muzika ji turi skambėti, jai būtinas susigrojimas, susiklausymas. Dabar orkesto muzikantai repetuoja individualiai, kiekvienas mokosi savo partijos, bet jo vadovas su nekantrumu laukia to meto, kuomet Palanga vėl suskambės savo miesto orkestro garsais.

Dana LUKAUSKIENĖ