Vidmantas Mitkus: „Moksleiviai turi ne tik teises, bet ir pareigas“

Lapkričio pradžioje į aštuntosios kadencijos Lietuvos mokinių parlamentą (LMP) nuo Palangos išrinktas Senosios gimnazijos III D klasės moksleivis Vidmantas Mitkus aktyviai pradeda du metus truksiantį darbą šioje visos šalies moksleivius jungiančioje ir vienijančioje institucijoje. Nuo 2000-ųjų veikiančiame LMP pakeitęs kadenciją baigusią Oną Labžentytę, V. Mitkus atstovaus ne vien Palangos, bet ir viso Klaipėdos regiono moksleiviams – jis pirmojoje sesijoje išrinktas ir šio regiono pirmininku.

Išrinktas nuo Palangos
Į LMP V. Mitkus pateko per kelis rinkimų turus. Visų pirma spalio pabaigoje jis buvo išrinktas kandidatu į Lietuvos moksleivius vienijančią instituciją nuo Senosios gimnazijos. Lapkričio 4-ąją Palangos moksleivių klube vykusiuose rinkimuose į aštuntąjį LMP gimnazistas, iki tol aktyviai dalyvavęs Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos moksleivių savivaldų informacijos centro veikloje, įveikė ,,Baltijos“ pagrindinės mokyklos dešimtokę Deimantę Užkuraitytę. O jau lapkričio 11-15 dienomis dalyvavo trijų dienų mokymuose Druskininkuose, po kurių Vilniuje Seimo rūmuose bei Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko pirmoji aštuntojo LMP sesija.
„Kas yra Lietuvos mokinių parlamentas? Tai – Lietuvos moksleivius jungianti ir vienijanti institucija, į kurią pirmieji visuotiniai moksleivių rinkimai įvyko 2000 metais. Atstovai į Lietuvos mokinių parlamentą yra renkami dvejų metų kadencijai. Beje, kadencija gali nutrūkti ir anksčiau, jei LMP narys dirba nepakankamai aktyviai. Praėjusią kadenciją Palangai LMP sėkmingai atstovavo Ona Labžentytė“, – į „Palangos tilto“ klausimą atsakė V. Mitkus.
Jis paminėjo, jog pagrindinės mokinių parlamento funkcijos yra atstovauti Lietuvos moksleivių interesus, analizuoti aktualius moksleiviams įstatymus, inicijuoti ir teikti LR Seimui įstatymų projektus ir galiojančių įstatymų pataisas bei svarstyti aktualias moksleivių problemas.

Pirmininkaus Klaipėdos regionui
LMP turi ir savo valdymo organus, ir komitetus bei darbo grupes. Prezidiumą sudaro LMP pirmininkas bei du pavaduotojai, taip pat renkama valdyba. V. Mitkus kandidatavo į visas šias pareigas. Pirmininko rinkimuose jis tik keliais balsais atsiliko nuo į šį postą balsų dauguma išrinktos Gabrielės Makarevičiūtės. Nedaug balsų pritrūko ir iki pavaduotojo posto. Tad į LMP valdybą V. Mitkus pateko tarp daugiausiai pasitikėjimo nusipelniusių kandidatų.
Kaip jau minėta, LMP sudaro šeši komitetai: Kultūros, Socialinių reikalų, Sveikatos apsaugos, Šveitimo ir mokslo, Užsienio reikalų bei Žmogaus teisių, – ir trys darbo grupės: psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės, Vaiko gerovės bei Viešųjų ryšių. V. Mitkus dirbs Žmogaus teisių komitete bei Vaiko gerovės darbo grupėse.
Taip pat LMP nariai dirba regionuose. Klaipėdos regionui, į kurį įeina Neringos, Palangos ir Klaipėdos miestai bei Klaipėdos, Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonai, atstovauja 11 LMP narių. V. Mitkus išrinktas ir šio regiono pirmininku.
„Esu ne tas pirmininkas, kuris „susidievina“, o tas, kuris veda komandą pirmyn ir nurodo kryptį, kuria žengti, kuria visi kartu dirbsime“, – apibendrina V. Mitkus, pridūręs, jog jau pasidalijo mintimis, sumanymais ir galimomis darbo gairėmis su komanda bei įvardijo pirmąsias užduotis. Šiuo metu kaip tik gaunami laiškai su regiono LMP narių pasiūlymais, kuriuos ketinama apibendrinti artimiausiame regiono susirinkime.
„Kreipiausi į visų regiono mokyklų savivaldas, kad šios apibrėžtų pagrindinių problemų ratą. Jau pradėjau gauti ataskaitas. Kaip problemų pavyzdį galiu paminėti visai Lietuvai aktualią vadinamųjų klipų, talpinamų „YouTube“ paskyroje, problemą – kai kuriose vaizdo medžiagose skamba labai daug necenzūrinių žodžių, galima išvysti kaip niekinami bei žeminami vaikai, pažeidžiamos jų žmogaus teisės. Tad spręsime, kaip su tuo kovoti“, – sakė V. Mitkus.

Ne tik teisės, ir pareigos
Tarp problemų, kurias įvardijo V. Mitkus ir savo rinkimų programoje, yra moksleivių kelionių visuomeniniu transportu kompensavimas.
„Ne paslaptis, kad ne miesto autobusais kelionės kompensuojamos tik kokiai 10 proc. moksleivių. Tuo tarpu studentai turi 50 proc. nuolaidas. Mums aiškinama, kad jie važinėjasi dažniau ir didesniais atstumais. Gal ir mes toliau važiuotume, jeigu mums būtų suteikiama bent 20 proc. lengvata. Juk tiek mes, tiek studentai pragyvenimui patys neužsidirbame“, – aiškino savo poziciją V. Mitkus.
Dar du jo keliami klausimai susiję su kūno kultūros bei tikybos pamokomis. „Visi žinome, kad toli gražu ne kiekvienas mokinys yra puikios sveikatos ir geros fizinės formos. O jeigu jam kūno kultūros pamokose rašomi vos vos ketvertai, tai labai sumažina bendrą pažymių vidurkį. Mano įsitikinimu, turi būti galimybė moksleiviui rinktis šio dalyko įskaitą. Kalbant apie tikybos pamokų turinį – Lietuvoje juk nėra valstybinės religijos, o per pamokas mums dėstoma tik krikščionybė. Manau, kad į tikybos pamokų programą turi būti įtraukti ir žinių pagrindai apie kitas konfesijas bei pasaulio religijas ir tikėjimus“, – sakė V. Mitkus.
Pokalbyje su Palangai atstovaujančiu ir Žmogaus teisų komitete bei vaiko gerovės darbo grupėje pradėjusiu dirbti V. Mitkumi palietėme ir moksleivių teisių bei pareigų klausimą – labai jau dažnai akcentuojamos būtent teisės ir kaunamasi dėl jų bei esamų ir nesamų jų pažeidimų, o kaip gi pareigos?
„Šiomis temomis kalbame ir mokinių parlamente. Nes juk išties ne vien teisės ir privilegijos yra, bet ir pareigos. Tarkim, pagrindinė moksleivio pareiga – mokytis. Tačiau kiekvienas pasirenka, mokysis jis ar ne. Jeigu ne – mokyklos administracija turi spręsti, ką su juo daryti. Jeigu tu nevykdai savo pareigų, tau turi būti taikomos atitinkamos sankcijos, o tai gali ir nepatikti. Tačiau čia jau tavo paties problemos – tu taip pasirinkai. Ir tavo teisės nėra pažeidžiamos – tu juk pats, kaip sakoma, prisidirbai, pareigų nevykdei, pažeidei mokyklos kodeksą, pažeidei vidaus taisykles. Tada jau neverk, kad tavo teisės pažeidžiamos, jei tave nusprendžia iš mokyklos pašalinti. Nevykdai pareigų – nebeapeliuok į savo teises. Ir nors kartais moksleiviai visai rimtai sako, kad taisyklės kuriamos tam, kad būtų laužomos, aš kategoriškai su tuo nesutinku“, – apibendrina V. Mitkus.