Vardan pelno – anarchija Palangoje?

Palanga skuba semti pinigus, saulėtos rugpjūčio dienos – aukso vertės. Verslininkai pelno siekia net nepaisydami teisinėje valstybėje nusistovėjusių taisyklių tai daryti tik gavus institucijų leidimus. Dėl Kurhauzo pašonėje staiga išdygusių atrakcionų dabar galvą suka savivaldybė, policija, antstolė, prokuratūra ir teismas.
Vietos architektai apstulbo
Vieną paskutiniųjų liepos dienų kurorte žmonės nustebo po nakties šalia Vytauto gatvės išvydę išdygusį batutų parką. Prie pat pagrindinės Palangos gatvės išaugo pilkas pripučiamas drakonas, visą kvartalą užėmė oru užpildytos pilys ir laipynės, mašinos, kurios užima visą kvartalą nuo Vytauto gatvės iki Tiškevičių alėjos. Virš įėjimo į šią teritoriją yra ryškus užrašas: „Kakės Makės batutų parkas.“ Šis margumynas atsirado šalia Palangos vizitine kortele vadinamo Kurhauzo, kuris yra Kultūros paveldo departamento saugomo objekto apsaugos zonoje.
Vietos architektai iškart dėl to kreipėsi į savivaldybę ir savo pasipiktinimą išreiškė raštu, įtardami, kad tokiai veiklai istorinio pastato pašonėje leidimą esą išdavė savivaldybės valdininkai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus prasitarė, kad apie per naktį išdygusį atrakcionų parką Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams pranešė gyventojai. Žmonės kalbėjo, kad įranga buvo atgabenta naktį, o ryte tvorele apribotame sklype jau pūpsojo pripučiami bokštai ir pabaisa. Tai padaryta saugomoje Palangos dalyje, o naujieji įrenginiai gožia Kurhauzą ir Tiškevičių alėją.

Pažeistas įstatymas?
Lyg tyčia rugpjūčio 1-ąją į Palangą buvo atvykę Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus darbuotojai. Paveldosaugininkai į Palangą tąkart važiavo pasižiūrėti, kaip aukcionas laikosi nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos taisyklių, tuo pat metu žvalgėsi, kaip atrodo sutvarkyti paveldo objektai.
„Tada ir pamatėme tą situaciją. Surašėme faktinių aplinkybių konstatavimą apie tai, kad atrakcionai pastatyti savavališkai, nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu. Nufotografavome esamą padėtį, įvertinome, kad atrakcionai yra aukšti, užstoja Kurhauzą ir šioje vietoje negali stovėti. Tai prieštarauja dar 2012 m. kultūros ministro parengtam specialiajam planui. Jame aiškiai pasakyta, kad tokie įrenginiai tokioje vietoje nerekomenduojami, – paaiškino KPD Klaipėdos skyriaus vadovė Audronė Puzonienė. – Įvertinome, kad jie yra aukštesni nei trys metrai. Konstatavome, kad pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis. Išsiaiškinome, kas yra sklypo savininkas, kur jis gyvena ir registruotu paštu išsiuntėme reikalavimą. Asmeniškai su sklypo savininku kol kas bendrauti neteko."

Išmontuoti iki kito pirmadienio
Įvertinę protingumo reikalavimus, paveldosaugininkai pareikalavo išmontuoti statinius nedelsiant, tam duotas terminas iki rugpjūčio 19 d.
Pasak įstatymo, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padarytas neigiamas poveikis, tokiems įrenginiams turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Paveldo saugotojai tikino, kad sklypo savininkams gresia nemažos baudos. Reikalavimai bus tęsiami, kol šie juos įvykdys. Dabartinę situaciją A.Puzonienė vadina savivale.
„Jei visi mūsų valstybės piliečiai taip elgtųsi, būtų ne kas. Būna žmonių, kurie ką nors neteisėto padaro, o visos oficialios institucijos turi įrodinėti, kad jis pasielgė neteisingai. Ką padarysi, tokia yra teisinės valstybės realybė. Kiek man žinoma, kažkada anksčiau jau yra buvę problemų su to sklypo savininkais", – kalbėjo A.Puzonienė.
Uždraudė konkrečią veiklą
Pasirodo, tai ne pirmas kartas, kai dėl palangiškės Rimos Valužienės sklype veikiančių atrakcionų kilo problemų. Prieš septynerius metus moteris prašė leidimo įrengti jos sklype, esančiame Vytauto g. 41, vaikų atrakcionus. Nors leidimo negavo, tų metų vasarą pagal panaudos sutartį leido savo sklype veikti įmonei, besiverčiančiai vaikiškų atrakcionų įrengimu ir naudojimu. Dėl to bylinėtasi, teismo procesas užtruko beveik metus, kol galiausiai buvo konstatuota, kad šiame sklype draudžiama vykdyti atrakcionų veiklą. Iki šiol galioja įsiteisėjęs, neskundžiamas 2013 m. paskelbtas teismo sprendimas dėl draudimo kultūros paveldo departamento saugomo objekto apsaugos zonoje statyti atrakcionus. Dokumentuose užfiksuota, kad toje vietoje galima tik atstatyti istorinę vilą „Ursus“. Penkerius metus teismo sprendimo buvo paisoma.

Pradėjo ikiteisminį tyrimą
Praėjus dienai po to, kai šią vasarą Vytauto g. 41 išdygo didžiuliai batutai, savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą. Taip nusispjauta į teisėsaugą, savivaldą, teismų sprendimus.
„Taip nusispjauta į teisėsaugą, savivaldą, teismų sprendimus, – piktinosi Palangos meras Š.Vaitkus. – Šitos baidyklės atsirado faktiškai prieš prokuratūros langus, žinant, kad yra teismo sprendimai, kad tai yra pati griežčiausia paminklosauginė miesto zona. Valstybė ir savivaldybė investuoja milijonus eurų į šią istorinę dalį. Kalbu apie Kurhauzo atstatymą, Tiškevičių alėjos sugrąžinimą Palangai, taip įamžinant šių grafų atminimą. Mes neleisime tyčiotis iš Palangos kultūros paveldo ir paties miesto."
Rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palangos) prokuroras Gintas Pikčiūnas raštu informavo kurorto savivaldybę apie tai, kad pagal liepos 31 d. pateiktą informaciją pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį pavesta atlikti Palangos policijos pareigūnams. Šie ėmėsi aiškintis, kodėl nevykdomas galiojantis teismo sprendimas. Toks veiksmas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek sklypo savininkams, tiek organizatoriams.
Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad tyrimas atliekamas, renkami dokumentai, apklausiami žmonės.
„Tai paprastas, elementarus tyrimas. Viską darome pagal mums suteiktas teises, išsiunčiame užklausas, laukiame atsakymo, kaip to reikalauja mūsų instrukcijos. Tai paprasta byla, negalime užtrukti ilgiau, nei numatyta", – patikino A.Budginas.
Pats prokuroras šiuo metu atostogauja, į darbą jis grįš rugsėjo pradžioje.

Apklausė policininkai
Aptvertoje teritorijoje prie vartų trečiadienį sėdėjo du vaikinai, ant kurių marškinėlių užrašyta: „Atrakcionai.lt". Bilietus lankytojams parduodantys vaikinai tikino, kad kalbėti reikėtų su organizatoriumi Karoliu. Jie neslėpė, kad savaitės pradžioje juos kalbino policijos pareigūnai, užsirašė jų asmens duomenis, daugiau bendravo su Karoliu. Šis asmuo yra palangiškis Karolis Simniškis, jis teigė dirbantis pagal verslo liudijimą. Pasak Palangos savivaldybės darbuotojų, vos po poros dienų nuo atrakcionų atsiradimo minėtoje vietoje K.Simniškis buvo pakviestas į savivaldybę. Valdininkai išaiškino, kodėl jo veikla šioje vietoje yra neteisėta. Jaunas vyras valdininkams teigė, jog čia organizuojantis renginį, ir išgirdo paaiškinimą, kad renginį rengti nedraudžiama, bet gožiančių Kurhauzą įrenginių statyti jis neturi teisės.

Savininkę kvies į teismą
Teismas išdavė skubų vykdomąjį raštą, kuris perduotas antstolei Vidai Daugirdienei vykdyti. Antstolė paaiškino, kad jos pareiga pažodžiui įvykdyti teismo sprendimą.
„Teismo sprendimu, sklypo savininkė yra įpareigota toje vietoje nevykdyti atrakcionų veiklos. Ketvirtadienį, rugpjūčio 8 d., mes nustatėme faktą, kad draudžiama veikla toje vietoje vykdoma, surašėme tam tikrus procesinius dokumentus ir atidavėme juos teismui. Teismas spręs, kaip pasielgti. Gal savininkė atras kažkokių pateisinamų priežasčių, dėl ko ji negali vykdyti sprendimo. Dažniausiai teismo procesas vyksta žodinio proceso tvarka, sklypo savininkę kvies į posėdį", – paaiškino antstolė. V.Daugirdienė patikino, kad nepriklausomai, ar 2013 m. R.Valužienė pasiėmė teismo sprendimą ar ne, skaitė jį ar ne, jis yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.
Antstolė pasakojo gaunanti laiškus iš žmogaus, kurį pavadino trečiuoju asmeniu, reikalaujančiu atstoti nuo sklypo savininkės, esą jis vykdo veiklą susitaręs su R.Valužiene. V.Daugirdienė paaiškino, kad šio asmens paaiškinimai jos nedomina, teismo sprendimas yra įpareigoti sklypo savininkę nutraukti veiklą, o ne ką kitą. Aiškintis, kodėl ji to nedaro, moteris galės teisme. Antstolei neteko bendrauti su pačia R.Valužiene. Nepavyko šiai palangiškei prisiskambinti ir „Klaipėdos“ korespondentams, kuriems jos telefono numerį davė Palangos tarybos narys Eugenijus Simutis.

Įžvelgė ryšį su politika
Palangiškiai vieni kitus gerai pažįsta ir kalba apie tai, kad K.Simniškis yra kažkaip susijęs su vietos politiku E.Simučiu. Ne vienas vietos žmogus matė juos drauge prie Rinkliavų centro. Kur kas vyresnis E.Simutis K.Simniškiui kažką karštai aiškino, plačiai gestikuliuodamas. Paklaustas, kokių interesų turi aptariamame atrakcionų parke, E.Simutis ilgokai kikeno ir galiausiai atsakė: „Jokių.“ Apie K.Simniškį jis girdėjęs, pažįsta iš matymo, nes maždaug prieš septynerius ar aštuonerius metus vaikinas norėjęs stoti į Liberalų centro sąjungos Palangos skyrių.
„Jaunas, galbūt ambicingas, bet reikalų su juo neturėjau", – tikino kurorto politikas. Panašiai apie pažintį su E.Simučiu kalbėjo K.Simniškis. Esą žinąs šį žmogų, kadangi yra palangiškis, pro šalį eidamas pakeliantis galvą, bet ne daugiau, politikas su juo nėra bendravęs ir jokiais klausimais nekonsultavęs.
„R.Valužienę pažįstu, ji man ne kartą skundėsi, kad savivaldybė jai nieko neleidžia daryti. R.Valužienė į mane kreipėsi todėl, kad esu opozicijoje. Bandau jai padėti, nes Kurhauzo specialiuoju planu jai panaikintas servitutinis įvažiavimas. Visuose miestuose, kur yra vienvaldystė, yra tas pats. Druskininkai niekuo nesiskiria nuo Palangos. Jeigu pakalbėtumėte su verslininkais, kurie turbūt nenorės savęs įvardinti ir nepriklauso politinei daugumai, neneša vėliavos nuo bažnyčios iki savivaldybės, iš jų išgirstumėte daug apie tai, kas Palangoje vyksta", – intrigavo E.Simutis.
Miesto politikas tikino, kad minimo sklypo savininkė ne kartą prašė leidimo savo sklype įrengti dviračių nuomos punktą, bet jai tai nebuvo leista. Ji esą negavo leidimo ir pardavinėti savo sklype ledus. Pasak, E.Simučio, savivaldybė iš moters tik reikalauja žemės mokesčio.

Atrakcionai – poilsiavietė?
K.Simniškis tikino esąs nusiteikęs pirkti R.Valužienės žemės sklypą Palangos centre ir ketinantis jame statyti apžvalgos bokštą. Dabar jis esą ketinąs sužinoti, kokius reikalavimus šiam sklypui kelia Kultūros paveldo departamentas ir miesto savivaldybė.
„Su sklypo savininke, o ne savivaldybe, susitariau dėl sklypo naudojimo trumpalaikiam renginiui, kuris vadinasi "Batuto festivalis". Pas mus atrakcionų net nėra nei juridiškai, nei fiziškai. Tokius batutus kiekvienas savo privačiame kieme turi, dokumentuose jie yra vaikų žaidimai. Apie kokį mes čia galime parką šnekėti? – argumentavo K.Simniškis, aiškinęs, kad nepažiūrėjęs į dokumentus negalįs pasakyti, kiek laiko šis festivalis vyks. – Leidimo šitam dalykui nereikia. Įėjimas yra mokamas, tai nėra savivaldybės žemė ir nevieša vieta, savivaldybė tai žino. Batutai yra poilsiavietė. Apie jokius ikiteisminius tyrimus nesu informuotas, nieko apie tai nežinau, jei būčiau su tuo susijęs, turėčiau žinoti. Policininkai prie manęs buvo priėję, jie kiekvieną dieną ateina, bet viso labo paklausė, kaip sekasi su savivaldybe."
Išgirdęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl teismo nutarties nevykdymo, jaunas vyras aiškino žinantis, kad savivaldybė tokiu keliu galėtų priversti ką nors vykdyti savininkę, bet ne jį.

Tikisi pastatyti bokštą
K.Simniškis pripažino, kad buvo nuvykęs į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių ir valdininkai bandė jam surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, bet teismo sprendimo, kuriuo remiasi, valdininkai neturėjo, todėl jis negalėjęs su juo susipažinti ir protokolo nepasirašė. Palangiškis pasakojo bendravęs su Kultūros paveldo departamento darbuotojais ir klausęs, ar galės statyti apžvalgos bokštą, bet atsakymo negavęs. Jis žinąs, kad paveldosaugininkai su sklypo savininke neturi susitarimo dėl paveldo vertybių saugojimo.
„Kadangi tai yra pirmos instancijos sprendimas, viešai jo rasti neišeina. Manau, antstolis tą teismo sprendimą pasitikrins, viską sužiūrės. Kad antstoliui perduota vykdyti byla, aš žinau, bet pats tų dokumentų nemačiau, nes jie surašyti ne mano atžvilgiu. Tai yra senos jų istorijos su savivaldybe, o ne mano reikalas. Antstolei nusiunčiau sutartį ir paprašiau ir mane įtraukti į vykdymą", – tvirtino K.Simniškis.
Aptardamas Kultūros vertybių apsaugos departamento pretenzijas, apie kurias tikino nieko nežinąs, K.Simniškis ėmėsi aiškinti, kad ši įstaiga renginių ir panašių laikinų pramogų zonų negali kontroliuoti. Jaunas vyras išreiškė manymą, kad paveldosaugininkai savivaliauja. Esą Klaipėdos piliavietėje Jūros šventės metu vyko visiškai analogiški dalykai. Ten paveldo saugotojai atrakcionų organizatoriams pretenzijų neturėjo, o Palangoje kažkodėl jos atsirado.
Tuo metu Palangos meras tikino neprisimenantis kito tokio atvejo, kai taip įžūliai nepaisoma neskundžiamos teismo nutarties. Būtent todėl prokuratūra ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. „Darome viską, ką galima daryti teisinėmis priemonėmis. Tikiu mūsų teisėsaugos institucijomis. Tikimės iš jų principingo požiūrio ir veiksmų", – tikino Š.Vaitkus.

„Klaipėda”

Vytauto Petriko nuotr.