Vanduo – kiek vidutiniškai jo sunaudojame, o kur galėtume sutaupyti?

Palangos tiltas, 2021-12-28
Peržiūrėta
4150
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vanduo – kiek vidutiniškai jo sunaudojame, o kur galėtume sutaupyti?

Nors atrodo, kad vandens apie mus yra begalė – upės, ežerai, jūros – jo taupymas šiandien yra aktuali tema. Vanduo vartojamas itin dideliais kiekiais – vidutiniškai žmogus per dieną sunaudoja virš 300 litrų vandens. Kodėl svarbu taupyti vandenį ir kaip tai galima padaryti?

Kodėl tai aktuali tema?

Vandens poreikis viršija galimybes tiekti vandenį tokiu greičiu, kokiu reikia. Padėtis tik blogės, jei nekeisime situacijos jau dabar. Reikia sumažinti paklausą, nešvaistant to, kas dabar yra prieinama. 

Vanduo nėra nei gaunamas, nei prarandamas – jis nuolat perdirbamas. Tačiau mažiau nei 1% Žemės vandens yra tinkamas mums naudoti. Likusi vandens dalis yra sukaupta jūrose, užšaldyta ledynuose ir plūduriuoja atmosferoje. Iš nedidelio procento gėlo vandens, kurį gali naudoti žmonės, didžioji dalis skiriama maistui ir gyvuliams auginti. Todėl kitoms reikmėms galima naudoti tik ribotą kiekį gėlo vandens. 

Problema ta, kad vandens prieinamumas priklauso nuo to, kurioje vandens ciklo vietoje jis yra. Tai, kad vieną minutę jis buvo geriamasis vanduo, dar nereiškia, kad jis greitai grįš į tą stadiją. Vandens ciklas nevyksta tokiu tempu, kad galėtų patenkinti poreikius, kurie jam bus vis aukščiau keliami ateinančiais metais.

Klimato kaitos pavojus

Klimato kaita pasiekė kritinį lygį. Karštesnės vasaros reiškia didesnį vandens išgaravimą atgal į atmosferą. Dėl to planetoje lieka vis mažiau vandens, ypač sausros metu. Potvyniai, kylantys dėl padažnėjusių staigių liūčių, lemia rezervuarų išsiveržimą, kai netenkama būtino vandens. Dėl to paties nereguliaraus kritulių kiekio labai sunku planuoti vandens prieinamumą. Daug kas, bandydami kovoti su klimato kaita, užsiima medžių sodinimu ir tai yra pagirtina. Tačiau svarbu nepamiršti, kad medžiai taip pat reikalaus daug vandens, kad išgyventų. 

Energijos gamyba – pagrindinis vandens naudojimo būdas 

Prie problemos prisideda ir gyventojų skaičiaus augimas. Didėjant gyventojų skaičiui didėja ir išteklių poreikis. Tai ypač pasijaus energijos gamybos sektoriuje, kuris yra pagrindinis vandens naudojimo būdas. Tai, jei sunaudojame daugiau vandens negu iš tiesų reikia, atsiliepia ne tik brangiomis sąskaitomis. Taip sukuriama ir daugiau kenksmingo anglies dioksido. Tai galima kompensuoti naudojant ekologiškesnius energijos gamybos būdus, tačiau tai nėra greitas sprendimas. 

Vandens nutekėjimas ir nuostoliai

Dėl nuotėkio kasdien prarandama milijonai litrų vandens. Nutekėjęs vanduo galiausiai grįžta į vandens ciklą, tačiau dėl to didėja vandens gavybos spaudimas ir eikvojama energija jam išsiurbti, apdoroti bei išvalyti. Svarbu pažymėti, kad visiškai pašalinti nuotėkio neįmanoma. Kaip ir dauguma dalykų, vamzdžiai ilgainiui susidėvi ir gali nukentėti nuo išorinės aplinkos poveikio: grunto judėjimo, šalčio, labai sauso oro ar eismo keliuose. Pagirtina, jog vandens tiekimo įmonės vis labiau atsižvelgia į šią problemą ir pasiekia rezultatų. 

Priežastys taupyti vandenį

Vandens taupymas sumažina sausros ir vandens trūkumo padarinius. Mažindami sunaudojamo vandens kiekį, galime geriau apsisaugoti nuo būsimų sausrų. Tuo pačiu saugome ir aplinką. Sumažinus vandens suvartojimą, sumažėja energijos, reikalingos vandeniui apdoroti ir transportuoti, poreikis. Tai padeda mažinti taršą ir taupyti kuro išteklius. 

Vandens taupymas apsaugo ir nuo didėjančių išlaidų bei politinių konfliktų. Nesugebėjimas taupyti vandenį ilgainiui gali lemti nepakankamą vandens tiekimą. To pasekmės būtų didėjančios išlaidos, sumažėjusios maisto atsargos, pavojus sveikatai ir politiniai konfliktai. 

Sutaupytas vanduo tampa prieinamas rekreacijos reikmėms. Kalbama ne tik apie baseinus ar SPA centrus. Didelė dalis gėlo vandens išteklių naudojama ir mūsų aplinkai gražinti: vejoms, medžiams, daržams ir gėlėms laistyti, automobiliams plauti, viešiesiems fontanams parkuose pripildyti. 

Taupant vandenį kuriamos ir saugios bei gražios bendruomenės. Ugniagesiai, ligoninės, degalinės, gatvių valytojai, sporto klubai, restoranai – visiems jiems reikia daug vandens, kad galėtų teikti paslaugas bendruomenei. 

Kaip sutaupyti vandens virtuvėje?

Neleiskite bėgti vandens čiaupui, kol plaunate vaisius ar daržoves. Vietoj to nuplaukite produktus dubenyje arba kriauklėje, pilnoje švaraus vandens. Tuomet likusį vandenį bus galima panaudoti augalams palaistyti. 

Pripildykite ąsotį vandens ir padėkite jį į šaldytuvą, kad bet kada galėtumėte atsigerti vėsaus gėrimo. Taip pamiršite įprotį vos ištroškus leisti vandenį iš čiaupo. 

Prieš naudodami indaplovę (arba skalbimo mašiną) palaukite, kol ji bus visiškai užpildyta. Jei indus plaunate rankomis, nepalikite tekančio vandens. 

Patarimai laukui

Vietoj purkštukų ar žarnos sode naudokite laistytuvą. Palikti veikiantys sodo purkštukai ar žarna per valandą gali sunaudoti 500-1000 litrų vandens. 

Kai laistote veją, laistykite ją pakankamai ilgai, kad vanduo prasiskverbtų iki pat šaknų. Greitas palaistymas, kuris lieka paviršiuje, paprasčiausiai išgaruoja ir nueina perniek. 

Sodinkite daugiau sausrai atsparių medžių ir augalų. Jie gražiai auga ir be dažno laistymo. 

Aplink medžius ir augalus patieskite mulčio sluoksnį. Jis lėtina drėgmės garavimą. 

Įvažiavimo kelius, šaligatvius ir laiptus valykite su šluota. 

Nuplaukite automobilį su kibiru muiluoto vandens. Žarną naudokite tik jam nuskalauti. 

Sudrausminkite vaikus, kad jie nežaistų po žarna ar purkštukais. 

Patikrinkite vamzdžių sandarumą. Nuotėkių už namo ribų lengva nepastebėti, tačiau jie gali būti dar labiau nuostolingi nei nutekėjimai viduje. Ypač, kai nutekėjimas įvyksta pagrindinėje vandentiekio linijoje. 

Pagalvokite apie galimybę įsirengti vandens rezervuarą lietaus vandeniui nuo stogo surinkti. Tokiose talpyklose dažniausiai telpa apie 200 litrų vandens. Lietaus vanduo ne tik geriau tinka augalams laistyti, bet ir padeda sumažinti sunaudojamo apdoroto vandens kiekį. 

Vandens taupymas vonios kambaryje

Valydamiesi dantis užsukite čiaupą. Bėgantis čiaupas per minutę sunaudoja iki 9 litrų vandens. 

Patikrinkite, ar tualete nėra nuotėkio. Į klozeto bakelį įlašinkite kelis lašelius maistinių dažų. Jei nenuleidus vandens tualete pradės atsirasti dažų, vadinasi, yra nuotėkis. 

Nenaudokite tualeto kaip peleninės ar šiukšliadėžės. 

Klozeto bake naudokite vandenį taupantį prietaisą. Tokį įtaisą galima pasidaryti pačiam. Į 1 litro talpos plastikinio butelio dugną įdėkite 1-2 cm smėlio ar akmenukų, kad butelis pasunkėtų. Likusią butelio dalį pripildykite vandeniu ir įdėkite jį į klozeto bakelį, saugiai atokiau nuo valdymo mechanizmo. Priklausomai nuo bakelio dydžio, kiekvieną kartą nuleisdami vandenį tualete galėsi sutaupyti 1-3 litrus vandens. 

Įrenkite vandenį taupančias dušo galvutes. Parduotuvėse yra nebrangių dušo galvučių, kurios gali sumažinti vandens srautą. 

Patikrinkite, ar maišytuvai ir vamzdžiai sandarūs. 

Jei įmanoma, vietoj vonios maudykitės duše. 5 minutes trunkančiam dušui sunaudojama apie 40 litrų vandens – tai perpus mažiau nei reikalingas vandens kiekis standartinei voniai. Stenkitės ir kuo trumpiau praustis po dušu. Efektyviai vandenį naudojančių dušo kabinų galima rasti https://www.adma.lt/55-duso-kabinos.

Vandens saugojimo problema dabar yra itin aktuali. Jei nesiimsime veiksmų, ateityje galime susidurti su vandens trūkumu. Geriausia, ko kiekvienas galime dabar imtis – tai stengtis kuo labiau taupyti vandenį kasdienėje buityje. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Delfi“ kaip ir kasmet sveikinasi iš pajūrio ir čia ne tik ieško naujų vietų, apžvelgia aktualijas, bet ir skaitytojams perduoda informaciją, kur bei kaip galima sutaupyti.


Daugelyje šalies regionų jau iškrito pirmasis sniegas, o šiltųjų kraštų gyventojams prognozuojama šaltesnė nei vidutiniškai žiema, todėl metas pradėti šiltai rengtis. 


Baltijos jūros vanduo ties Palanga atitinka visus vandens kokybės higienos normų reikalavimus ir yra saugus poilsiautojams, kurie mėgaujasi vandens pramogomis.


Šunų vedžiojimo aikštelėje jau tiekiamas vanduo, tad laiką leisti su keturkojais augintiniais šiems skirtoje zonoje tapo patogiau.


Trečiadienį palangiškius nustebino Rąžės upelio spalva – vanduo netikėtai pasidarė baltos spalvos ir taip įžiebė juokelius apie kurorte tekančias pieno upes. 


Remontuoti būstą ar patalpas gali tekti gan dažnai. Tačiau kas kiek laiko remontuoti – normalu, o kas kiek – per retai ar per dažnai? Aišku, vienareikšmiško atsakymo niekur tikrai nerasime, bet galime pasvarstyti apie tai, kokios tendencijos pasaulyje ir mūsų šalyje yra dažniausios bei kaip remontuoti būtų teisingiausia. Taigi, kas kiek laiko rekomenduojama atlikti remontą?


Nors atrodo, kad vandens apie mus yra begalė – upės, ežerai, jūros – jo taupymas šiandien yra aktuali tema. Vanduo vartojamas itin dideliais kiekiais – vidutiniškai žmogus per dieną sunaudoja virš 300 litrų vandens. Kodėl svarbu taupyti vandenį ir kaip tai galima padaryti?


Palangoje nuo vakcinavimo pradžios iš viso paskiepyta 10 811 gyventojų, kas sudaro  68,5 proc. visų vyresnių nei 12 metų miestiečių. Kaip rodo statistiniai duomenys, pastaruoju metu per dieną Palangoje vakcinuojama vidutiniškai 50 – 60 žmonių.


Siekiant suvaldyti COVID-19 ligos Delta atmainos plitimą Lietuvoje, nuo liepos 26 d. įsigalioja papildytas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.


Specialistai sako: Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo daugeliu atveju yra saugus, jį gerti galime be papildomo paruošimo. Visgi, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė, fasuotas vanduo – populiari prekė. Rinkos dėsniai teigia: pasiūlos nebūna be paklausos. Kokios priežastys skatina pirkti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius