Už modernų kurortą!

Šiandien mes pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius įstaigų ir įmonių vadovus.

1. Kokią Jūsų įgytą vadovavimo įstaigoms patirtį galima pritaikyti sprendžiant miesto problemas?

2. Ką reiktų daryti, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos turėtų pakankamą finansavimą ir nebūtų vien tik miesto biudžeto išlaikytinės?

3. Kaip įsivaizduojate Palangos savivaldybės paramą kurorte esančioms valstybinėms ir privačioms poilsinėms bei sveikatingumo centrams?

Antanas SEBECKAS

Palangos miesto Botanikos parko direktorius.

65 metai. 1980 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Nuo 1992 metų dirba ir pavyzdingai tvarko Palangos miesto Botanikos parką. Yra Lietuvos dendrologų draugijos narys ir Palangos Botanikos parko fondo pirmininkas.

1. Darbas Palangos Botanikos parke kaip specifiniame ir svarbiame miesto struktūros objekte išmokė ūkiškumo. Svarbu operatyviai spręsti iškilusias problemas ir planuoti darbus taip, kad tų problemų kiltų kuo mažiau. Visos kurortą aptarnaujančios įstaigos ar įmonės, o tai pat ir palangiškiai teikiantys kurorto paslaugas, turi rūpintis miesto įvaizdžiu, jo kultūra. Poilsiautojai, turistai ar miesto svečiai turi jausti šeimininko dėmesį ir rūpestį.

2. Manau, kad kiekviena įstaiga turi ieškoti rezervų ir būdų papildomoms lėšoms užsidirbti. Pavyzdžiui, Botanikos parkas šiuo metu pats uždirba apie 10% lėšų skaičiuojant nuo miesto biudžeto parko priežiūrai iš biudžeto skiriamų pinigų. Baigus Botanikos parko renovaciją galima būtų bent simboliniu mokesčiu apmokestinti įėjimą į parką. Spėju, kad tuomet surinktos lėšos padengtų parko priežiūros ir eksploatacijos kaštus ir šiai įstaigai iš miesto biudžeto skiriamų lėšų reiktų dar mažiau. Ar tikslinga apmokestinti parko lankymą, reikėtų diskutuoti atskirai.

3. Palangos sanatorijos, sveikatingumo centrai, sporto bazės ir poilsinės, manau, turi būti laikomi vienu iš kurorto prioritetų. Miesto savivaldybė turėtų skatinti šį verslą, pritraukdama investicijas, taikydama jam mokesčių lengvatas, reklamuodama  šių įmonių paslaugas.

Raimondas KARČIAUSKAS

Vį poilsio namai „Baltija“ direktorius.

45 metai. 1988 metais baigė Tarptautinį užsienio kalbų universitetą. Nuo 2008 m. iki 2009m. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyriaus viršininku, o nuo 2010 metų vadovauja poilsio namams „Baltija“.

1. Dirbdamas ne vienoje Lietuvos įmonėje, sukaupiau nemažą darbo patirtį turizmo ir su juo susijusiuose sektoriuose, susipažinau su įvairiais valdymo modeliais, kitų miestų patirtimi. Miestui, kaip ir bet kuriai įmonei, nepaprastai svarbi yra darni ir viską apimanti rinkodaros strategija, veiksmų planas, nustatant prioritetus, skaidrūs vidiniai valdymo procesai, visuomeniškumas, kai kiekvienas gyventojas gali išreikšti savo nuomonę ir žino, kad ta nuomonė bus išgirsta.

2. Savivaldybės biudžetinės įstaigos atspindi miesto klestėjimą ar nuosmukį. Menkstantys biudžetai, idėjų ir naujovių paieškų stygius – tokia dažniausiai biudžetinių įstaigų realybė. Manau, kad biudžetinės įmonės visų pirma turėtų keisti požiūrį į save, į savo tikslus ir savo misiją. Reikia nustoti žvelgti į save kaip į  išlaikytines, kurioms miestas, vistiek atseikės iš biudžeto. Šių įstaigų vadovai turi tapti idėjų generatoriais, aktyviai dalyvauti projektuose ir programose, gerinti paslaugų kokybę, ieškoti naujų veiklos sričių.

3. Valstybinės ir privačios poilsinės, sveikatingumo centrai yra labai svarbios Palangos rekreacinės sistemos sudedamosios dalys ir nuo jų bendradarbiavimo su savivaldybe priklauso tolimesnė kurorto plėtra ir vystymas. Miesto valdžia jas turi vertinti, ne kaip miesto teritorijoje esančias įstaigas, bet kaip Palangos miestui priklausančius rekreacijos objektus, kaip savivaldybės partnerius. Pasaulio turizmo erdvėse turėtų būti siūlomas bendras produktas – PALANGA, o apgyvendinimo įstaigos ir sveikatingumo centrai turėtų būti vieningi ir burtis po miesto vėliava.

Tatjana KERVIENĖ

Šventosios sveikatingumo centro „Energetikas“ direktorė.

56 metai. 1978 metais baigė Radiotechnikos institutą ir įgijo inžinierės - ekonomistės specialybę. Nuo 1984 metų dirba Šventosios sveikatingumo centre „Energetikas“.

1. Įgytas ekonomistės išsilavinimas ir ilgametė darbo pagal specialybę patirtis leistų prisidėti prie įvairių Palangos miesto problemų: abejotinų savivaldybės biudžeto išlaidų mažinimas, savivaldybės biudžetinių įstaigų darbo modernizavimas siekiant efektyvesnių rezultatų, miesto plėtrą užtikrinančių naujų projektų įgyvendinimas.

2. Abejoju, ar yra gerai, kai, užuot dirbę savo darbą, biudžetinių įstaigų vadovai priversti sukti galvas dėl papildomo įstaigos uždarbio. Jos turėtų gauti pakankamą finansavimą iš miesto biudžeto sumažinus savivaldybės administracijos išlaidas ir padidinus jos darbo efektyvumą. Daugiau dėmesio turi būti skiriama mokesčių į savivaldybės biudžetą surinkimui, taikant griežtesnius svertus tiems, kurie vengia juos mokėti. 

3. Palangos savivaldybė turėtų labiau remti ištisus metus veiklą vykdančias valstybines ir privačias poilsines, sveikatingumo centrus bei sanatorijas taikant įvairias mokestines lengvatas. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama atvykstamojo turizmo skatinimui, nes į mūsų kurortą atvykstančių svečių skaičius tiesiogiai įtakoja poilsio ir sveikatingumo centrų pajamų didėjimą, o tai lemia didesnį mokesčių surinkimą į savivaldybės biudžetą.