Turto areštų srityje prasčiausiai sezono metu sekėsi Palangos verslams

Dar ne taip seniai su mumis atsisveikinusi vasara palankiausia buvo Druskininkų ir ypač Neringos verslams, o štai Birštonui nesisekė labiausiai. Palangai taip pat gerokai labiau sekėsi, nei nesisekė. Tokias įžvalgas pranešime spaudai pateikia „Creditreform Lietuva“ specialistai“.

„Kurortuose dirbančių verslininkų atsiliepimai apie ką tik pasibaigusį sezoną (nemažai viešbučių„vasarines“ kainas laikė ir iki rugsėjo pabaigos) labai svyruoja, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – vieni džiaugėsi kone geriausia vasara per visus 20 metų, vadino ją auksine, o kiti skundėsi, kad besiilsintys lietuviai labai derėjosi, taupė, tad užsidirbti buvo labai sunku, ar liejo apmaudą dėl didelių karščių, gerokai apmažinusių poilsiautojų apetitą ir atitinkamai sąskaitas kavinėse. Tiesa, bent jau Palangos savivaldybė gyrėsi surinkusi rekordinę sumą už parkavimą ir sulaukusi daugiau turistų nei pernai. Neringa irgi džiaugėsi įspūdingais apgyvendinimo rodikliais.

Tik dėl vieno dalyko kurortų verslininkai buvo vieningi – didžiule problema tampa darbuotojai, kurių dėl neaiškios situacijos su karantinu poilsiamiesčių verslas pernai pradėjo ieškoti jau vėlokai, kai iki pandemijos naujo personalo žvalgyba paprastai buvo pradedama dar vasarį ar kovą.

Kaip ten bebūtų, tačiau liepos mėnesį, kai sezonas įkopia į savo aukščiausią fazę, šiemet visų keturių kurortų įmonėse dirbo 22 290 darbuotojų, tuo metu užpernai, kai buvo kur kas daugiau netikrumo dėl mus užpuolusio viruso, – 21 588 darbuotojai. Skirtumas itin nedidelis, o Druskininkuose dirbančiųjų pernai buvo netgi kiek mažiau nei šiemet.“

„Creditreform Lietuva“ specialistai, remdamiesi Sodra, VMI, Registrų centro duomenimis, pabandė pasižiūrėti, kaip vasara atsiliepė Lietuvos poilsiamiesčiuose registruotų įmonių sveikatai. Į tyrimą nebuvo įtraukti verslo subjektai, veikiantys kurortuose, tačiau registruoti kur nors kitur Lietuvoje.

Karantino metu „iš mados išėjo“ bankrotai ir turto areštai. Jų kiekiai sumažėjo drastiškai ir faktiškai visiškai nerodo verslo sveikatos. Tik dabar, kai visos nuo pandemijos nukentėjusio verslo paramos programos ir mechanizmai faktiškai jau yra pabaigti, bankrotai ir įmonių turto suvaržymai turėtų kopti aukštyn ir parodyti, kaip iš tikrųjų jaučiasi Lietuvos verslas ir kiek įmonių, pavadintų zombiais, realiai keliaus į kapus.

O kol kas nuo faktinės sezono pradžios gegužės 1 d. iki faktinės jo pabaigos spalio 1 d. tik dviejuose kurortuose turime po keletą bankrotų. Beje, siekdami palyginti skirtingus poilsiamiesčius, naudosimės santykiniais skaičiais, t.y., skaičiuosime bankrotų ar kitų verslo negandų skaičių konkrečiame kurorte sezono pradžioje veikusių įmonių kiekiui. Veikiančią įmonę apibrėšime kaip įmonę, gegužės 1 d. turėjusią bent vieną darbuotoją.

Kadangi Birštono verslo populiacija kur kas mažesnė nei Neringoje, būtent Birštonas užėmė pirmą vietą pagal bankrotų koncentraciją. O štai turto areštų srityje prasčiausiai sezono metu sekėsi Palangos verslams – turto valdymo apribojimus patyrė 2,2 proc. kurorte veikiančių įmonių, kai Neringoje tokių buvo 1,7 proc., o Birštone – tik 0,9 proc.

Vienas iš galimų paaiškinimų – Birštonas dar jaunas kurortas ir verslai čia tiesiog nebeturi turto, į kurį kreditorius nukreiptų išieškojimą, o Palangoje daug verslų disponuoja nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

Nors įmonės ir nebankrutuoja, tačiau tai nereiškia, kad jos dirba. Per šiųmetinį sezoną be darbuotojų liko 50 įmonių. Ištuštėjusiomis laikėme tas kompanijas, kurios gegužės pradžioje turėtą personalą išbarstė ir sezono pabaigą sutiko su nuliu darbuotojų. Vėlgi pirmoje vietoje turime Birštoną, kuriame 3,5 proc. sezono pradžioje veikusių įmonių nebeturi personalo. Antra su 3,1 proc. liko Palanga, trečia – su 2,5 proc. Neringa.

Visuose keturiuose kurortuose gerokai išaugo ir įmonių, skolingų Sodrai. Birštone jų daugiausia – 32,7 proc. visų verslų, veikusių sezono pradžioje. Palanga nuo Birštono atsilieka tik 0,3 procentinio punkto. Drastiškai išsiskiria Neringa, kur Sodros skolininkų yra tik apie penktadalį (19,5 proc.). Birštono įmonės pasižymėjo ir didžiausia vidutine (24 099 Eur), ir didžiausia atidėta skola Sodrai (23 593 Eur). Antroje vietoje liko Druskininkai su 16 611 Eur ir 15 829 Eur, o Neringa su 6 899 Eur ir 6 385 Eur liko paskutinė arba mažiausiai įsiskolinusi Sodrai.

Daugiausiai veikiančių įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos vedamą nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą pateko Druskininkuose (99,5 proc.), Birštone (98,2 proc.), o Neringoje šis procentas buvo 76,7 proc.

Užsidarančias ar ištuštėjusias įmones kurortuose keitė nauji verslai. Džiugu, kad daugiausiai naujokių išvydo dienos šviesą labiausia krizės talžytame Birštone. Čia šimtui gegužės pradžioje veikusių verslų gimė 7 naujos įmonės, antra buvo Palanga (4,7 naujos įmonės), trečia – Neringa (4). Druskininkuose šis rodiklis siekė 2,4 proc.

Įdomu, kaip kurortų įmonėms pavyks pergyventi tarpusezonį, nes, kaip rodo pateikti duomenys, ne vienas verslas į „liesą“ laikotarpį neria su nemaža skolų kupra, o ir galimybė užsidirbti per didžiausias metų šventes vis gausėjančių užsikrėtimų fone kol kas atrodo problematiška.