Trečdaliu pabrangusios dujos grasina didesnėmis šilumos kainomis

Linas JEGELEVIČIUS, 2011-09-14
Peržiūrėta
2044
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Trečdaliu pabrangusios dujos grasina didesnėmis šilumos kainomis

Niūrios prognozės, kad šį rudenį rusiškos dujos kainuos gerokai brangiau nei praėjusį, pildosi. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad šiuo metu dujos yra 37 procentais brangesnės nei buvo prieš metus. Maždaug trečdaliu brangesnės dujos šilumos kainą didins apie 17 procentų. „Darome viską, kad šilumos kainos Palangoje mažėtų“, - tikina Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

 

Biokuro katilinės statyba gali užtrukti

Praėjusią savaitę meras Š. Vaitkus lankėsi Ūkio ministerijoje, kur domėjosi galimybe Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis kurorte statyti antrąją biokuro katilinę. „Ministerijoje gavome paketą dokumentų, reikalingų paraiškai Europos Sąjungos struktūriniams fondams pateikti. Tai turėtų būti padaryta per du mėnesius“, - sakė meras.

Planuojamos Palangoje statyti biokuro katilinės galingumas – 10 megavatų. Europos Sąjunga projektą galėtų finansuoti iki 6 mln. litų, likusios dalies lėšų Savivaldybei tektų ieškoti. 

Ekspertų skaičiavimu, kurorte pastačius antrąją biokuro katilinę, galima tikėtis ženklaus  šilumos kainų kritimo mieste.

Akivaizdu, kad biokuro katilinę pastatyti reikėtų ne vienerių metų. Juolab, kad kol kas nėra net parengta jos projekto.

Kai kuriems valdančiosios koalicijos nariams atrodo, kad naujoji Taryba, vadovaujama Š. Vaitkaus, neskubėjo spręsti kurorto šilumos problemų. Kol kas tyliai mėgstantys kalbėti oponentai nurodo, kad, pavyzdžiui, „Litesko“ investicijų priežiūros komisija buvo sudaryta tik liepos viduryje, o auditas „Litesko“ veiklai įvykdyti buvo nupirktas tik vasaros pradžioje.

„Dar senoji Taryba turėjo užsakyti auditą. Apie biokuro katilinės statybą galvoju ne tik atėjus šildymo sezonui, bet visąlaik. Gal ne visi žino, kad laikinai buvo sustabdytas ES lėšų skyrimas biokuro katilinių statybai Lietuvoje. Man tai praėjusią savaitę lankantis Vilniuje pasakė pats energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Atnaujinus tokį finansavimą, savivaldybė sieks, kad antroji biokuro katilinė mieste būtų pastatyta kuo greičiau“, - „Palangos tiltui“ sakė meras.

Š. Vaitkus pasiryžęs imtis sprendimų, kai bus aiškūs Palangos „Litesko“ audito rezultatai.

„Man atrodo, kad kai kas norėtų „pūsti burbulą“, kalbant apie šilumos kainas Palangoje. Savivaldybė daro ir darys viską, kad jos kurorte mažėtų“, - teigė Š. Vaitkus.

Jis nesiėmė prognozuoti, kokios bus šilumos kainos kurorte šį šildymo sezoną.

Šiuo metu šilumos energijos kaina, kai šilumos kaina nediferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę, Palangoje yra 30,75 ct/kWh su PVM.

Šilumos energijos kaina, kai šiluma tiekiama iš individualių vartotojams priklausančių šilumos punktų, Palangoje yra 30,12 ct/kW su PVM.

 

Valdžiai trūksta apsisprendimo?

Romualdas Jablonskis teigia, kad šilumos kainų kilimas kurorte yra „neišvengiamas“, nes pasaulio rinkose didėja dujų kainos.

„Kaip gali šilumos kainos Palangoje mažėti, kai dujų kainos pasaulio rinkose išaugo apie 40 procentų. Tiek pat pabrango ir medienos „čipsai“, kuriais kūrenamas biokuro katilas. Man atrodo, kad ir miesto valdžia supranta, jog vien politikavimu kainų nesumažinsi. Šilumos kainas šią žiemą gali sumažinti tik santykinai šilta žiema“, - įsitikinęs R. Jablonskis.

Jis sutinka, kad, nors ir brangstant biokurui, Palangai vertėtų turėti antrąjį biokuro katilą, tačiau, anot jo, „dabartinei miesto valdžiai trūksta apsisprendimo.“

„Norint pastatyti biokuro katilą, reikia Tarybos sprendimo, projekto, derinimo su kainų ir energetikos komisija, bet nė viena kryptimi dar nėra žengta nė žingsnio“, - sako „Palangos šiluma“ direktorius.

Anot jo, biokuras kurorte sudaro 40-42 procentus Palangoje naudojamo kuro.

R. Jablonskis teigia, kad šilumininkai yra paskaičiavę, kad pastačius 6,5 MW galingumo biokuro katilą, šilumos gamybos sąnaudos sumažėtų apie 2 centus vienam kilovatui.

Atkreipus dėmesį, kad Kretingos miesto daugiabučiai taip pat kūrenami ir dujomis, bet juose kaina esanti gerokai mažesnė nei didžiausiame šalies kurorte, „Palangos šilumos“ direktorius paaiškino, jog šiuos skirtumus lemiąs parduodamos šilumos kiekis – Kretinga turinti gerokai daugiau vartotojų nei Palanga.

Palangoje vykdomas šilumos trasų renovacijos projektas, remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir kurio vertė sudaro daugiau kaip 3 milijonus litų, direktorius sako, atnaujins ar pakeis daugiau kaip 3 kilometrus pasenusių šilumos trasų.

„Paklojus naujus, izoliuotus ir šilumai žymiai mažiau laidžius vamzdynus, šilumos nuostoliai rekonstruotoje atkarpoje per metus sumažės 66 procentais – nuo 799 iki 271 MWh“, - sakė R. Jablonskis, bet jis nesiryžo teigti, kad renovacija vartotojams sumažins šilumos kainas.

„Teigiama renovacijos įtaka kainai gali būti ilgoje perspektyvoje, bet kainas pirmiausia apsprendžia dujų kaina“, - pakartojo direktorius.

 „Litesko“ priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų prancūzų grupei „Dalkia“.

 

„Litesko“ siekia pratęsti sutartį

Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė „Palangos tiltui“ sakė, kad savivaldybei užtenka „apsisprendimo“ dėl antro biokuro katilo statybos, bet iškyla „kai kurių klausimų“.

„Yra paskaičiuota, kad tokio katilo pastatymas kainuotų apie 10 milijonų litų. Europos Sąjunga gali finansuoti maždaug pusę šios sumos. Vadinasi, savivaldybei, siekiančiai perimti šilumos ūkį į savo rankas, tektų prisidėti prie projekto apie 5 milijonus litų. Tai - dideli pinigai. Mes siūlome „Litesko“ prisidėti savo lėšomis prie investicijos, bet įmonė reikalauja, kad mes pratęstume sutartį su ja ir pasibaigus sutarties galiojimo terminui 2016 metais. Kitaip „Litesko“ nesutinka prisidėti prie katilo pastatymo darbų“, - sakė „Palangos tiltui“ A. Kilijonienė.

Anot jos, šiuo metu yra perkama „Litesko“ Palangos filialo įmonės audito paslauga.

„Vykdome apklausą. Ji buvo paskelbta tik prieš kelias savaites. Gal kam nors ir atrodo, kad audito paslauga yra perkama vėlai, bet man taip neatrodo, nes labai atidžiai sudarinėjome apklausos sąlygas, kad auditą tikrai atliktų nepriklausomi specialistai“, - sakė administracijos direktorė.

Ji teigia, kad auditas savivaldybei kainuos 100 tūkstančių litų.

 

Komisija „apsivertusi popieriais“

„Litesko“ investicijų Palangoje priežiūros komisijos pirmininkas Eimutis Židanavičius sako, kad komisija yra „apsivertusi popieriais iki ausų“, nagrinėdama „Litesko“ investicijas Palangoje.

„Kol kas kyla labai daug neaiškumų, kokios investicijos yra padarytos ir kurios turi būti užskaitytinos kaip tokios. Painiavos kelia ir komisijos, kuriai ankstesnėje kadencijoje vadovavo vicemeras R. Garolis, išvados, kad visos reikalingos investicijos į Palangos šilumos ūkį jau yra atliktos. Sprendžiant pagal paskutinius įmonės investicijų duomenis, rodančius, kad į šilumos trasų atnaujinimą buvo investuota daugiau kaip 3 milijonai litų, tokia palyginus ne itin didelė investicija neturėtų didinti kainos šilumos vartotojams Palangoje. Žinoma, viską lems, kokios bus dujų kainos. Bet manyčiau, kad šilumos kaina mieste turėtų būti panaši kaip ir pernai“, - sakė „Palangos tiltui‘ E. Židanavičius.

Jis mano, kad „reali“ antrojo biokuro katilinės katilo statybos data yra kiti metai. „Tuomet, kai bus aiškūs šilumos ūkio audito rezultatai“, - sakė komisijos pirmininkas.

 

Kainos skaičiuojamos dviejų mėnesių atsilikimu

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) narys ir pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis sako, kad šio rugsėjo pradžioje lyginant su praėjusių metų rugsėju dujos yra 37 procentais brangesnės, o biokuro kaina yra padidėjusi maždaug 7 procentais. Prie Lietuvos sienos rugsėjį dujos kainuoja 1200 Lt už tūkstantį kubinių metrų.

„Prognozės, kurios buvo skelbtos anksčiau, pildosi. Lietuvos istorijoje už šią kainą didesnė buvo tik keturis mėnesius – 2008 m. rugpjūtį-lapkritį. Galima sakyti, kad dabartinė dujų kaina beveik muša istorijos rekordus. Tiesa, matyti, kad dujų kaina stabilizuojasi ir visus ateinančius metus iki 2012 metų gruodžio jos turėtų svyruoti 1 procento ribose, lyginant su šiandienine kaina“, – prognozavo jis.

Tačiau šiluma, anot jo, dar porą mėnesių turėtų brangti, nes dujos į šilumos kainą perkeliamos su dviejų mėnesių vėlavimu.

„Šilumos kainos yra skaičiuojamos su dviejų mėnesių atsilikimu. Yra dvi to priežastys: pirma, kad šilumos kainą gyventojams reikia pranešti iš anksto, o antra – Lietuvai parduodamų dujų kaina sužinoma tik pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui. Šiuo metu rugsėjo kainose yra įskaičiuoja liepos mėnesio dujų kaina. Todėl tikėtina, kad šilumos kaina dar porą mėnesių kops į viršų: spalį šiluma turėtų pabrangti 2,5 procentais, lapkritį – apie 1 procentą, o po to ji turėtų stabilizuotis“, – kalbėjo D. Janulionis.

VKEKK skaičiuoja, kad dėl tokio dujų kainos šuolio šį sezoną šildymas brangs apie 17 procentų, o kilovatvalandė šilumos kainuos vidutiniškai 25,5 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Įmonių, kurios šilumą gamina iš atsinaujinančių išteklių, šiluma kainuos 19-22 ct/kWh, o tų, kurios jai išgauti degina dujas – 25-28 ct/kWh be PVM.

„Kiek dujų brangimas persikels į šilumos kainą gyventojams, priklausys nuo konkrečios įmonės ir jos kuro struktūros. Jeigu jos kuro balanse yra daug gamtinių dujų, tai atsilieps labiau, jei balanse dujų nėra, jos įtakos neturės“, – teigia VKEKK narys.

Jis skaičiuoja, kad vidutiniam senos statybos 60 kvadratinių metrų buto savininkui šį rudenį šildymas kainuos 60-70 Lt per mėnesį daugiau nei pernai, jei šalyje nespustels neįprasti šalčiai.

Energetikos ministerija, anot jo, rengia priemonių planą, kuris turėtų palengvinti naštą gyventojams, tačiau kol kas neatskleidžiama, ką ketinama siūlyti.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas mano, kad vienintelė išeitis spręsti augančių dujų kainų problemą – pereiti prie biokuro.

„Dujų kainų suvaldyti niekas negali. O įmonėms, kurios kūrena biokurą, dujos jokios įtakos neturi“, - sakė jis.

Anot jo, svarbus yra ir šalies savivaldybių „politinis“ sprendimas.

 

Energetikos ministras mažesnių šildymo kainų nežada

Bet Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose.

„Yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą. Manau, klausimas yra labai svarbus, ir darysime viską, kad šiluma brangtų minimaliai, jeigu brangtų, arba bandyti kainą stabdyti“, - pirmadienį klausiamas, kiek turėtų brangti šildymas, po Vyriausybės pasitarimo sakė energetikos ministras.

Anot jo, šilumos kaina priklausys nuo naftos produktų kainų pasaulinėse rinkose.

Kadangi dujos, kaip žinoma, yra pagrindinė centrinio šildymo sistemos priemonė, šaltinis, ir priklausomai nuo naftos produktų brangimo ar pigimo, tai turės labai didelę įtaką ir šilumai,  teigė jis.

A. Sekmoko vertinimu, mažesnės šilumos kainos galėtų būti siejamos su Šilumos ūkio įstatymo pataisomis ir poįstatyminiais teisės aktais, susijusiais su šilumos ūkiu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui yra pateikusi Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis.

Taip pat siūloma, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės šilumos ūkio specifiką, jeigu jos teritorijoje yra vienintelis atestuotas pastato šilumos sistemos prižiūrėtojas, šių subjektų veiklai nustatyti pereinamąjį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip metus.

Šie įstatymų projektai turėtų pagerinti šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, padidinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) paslaugų teikimo skaidrumą ir skatinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

UAB "Palangos šilumos tinklai" informuoja, kad vykdant šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo darbus balandžio15-16 dienomis bus drenuojamos šilumos tiekimo trasos.


UAB "Palangos šilumos tinklai" informuoja, kad vykdant šilumos tiekimo tinklų atnaujinimo darbus (gegužės 8-12 dienomis) bus drenuojamos šilumos tiekimo trasos.


Vienas iš šilumos kainą apsprendžiančiųjų faktorių yra biokuro kaina, kurį perkame per BALTPOOL biržą. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) rugsėjo pradžioje savo tinklapy paskelbė, kad per metus biokuro kaina biržoje didėjo 19,8 procento. Ko tikėtis Palangos šilumos vartotojui? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktore Giedre Juršėne.


Pajūris NT kainomis perspjovė net Vilnių: butai čia brango trečdaliu. NT kainų augimas sostinėje jau beveik nebestebina, tačiau Lietuvoje yra miestų, kuriuose kainų šuolis dar didesnis nei Vilniuje. Tai – Palanga, kurioje butų kainos nuo 2020 metų pradžios išaugo net trečdaliu (33 proc.), rašo delfi.lt žurnalistė Justina Maciūnaitė. Butų kainos čia augo trečdaliu...


Kai lauke šaltis nosį žnybia, skubame į namų vidų ir čiupinėjame radiatorius – ar karšti? Daliai palangiškių suskubus sausį socialiniuose tinkluose diskutuoti dėl neva didelių šilumos kainų šiemet, Palangos šilumos tiekimo įmonės, UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė turi atsakymą: „Socialiniuose...


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos bazinę kainą naujam 3 metų reguliavimo periodui – 5,19 ct/kWh be PVM, t. y. 0,8 proc. didesnę, palyginus su šiuo metu taikoma (5,15 ct/kWh be PVM).


Niūrios prognozės, kad šį rudenį rusiškos dujos kainuos gerokai brangiau nei praėjusį, pildosi. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad šiuo metu dujos yra 37 procentais brangesnės nei buvo prieš metus. Maždaug trečdaliu brangesnės dujos šilumos kainą didins apie 17 procentų. „Darome viską, kad šilumos kainos...


Balandžio mėnesį prasidėjo miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Sodų g. bei Kretingos g. kvartaluose. „Darbai netrukus pasieks finišo tiesiąją“, - sako UAB „Litesko“ Palangos filialo „Palangos šiluma“ direktorius Romualdas Jablonskis.


„Litesko“ investicijos didins šilumos kainas

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 03 28 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį įvykusiame miesto Tarybos posėdyje valdančioji dauguma pritarė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ pateiktiems investiciniams planams į kurorto šilumos ūkį. Investicijų apimtis – per 8 mln. litų. Dalį minėtų lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.


Prieš nepatenkintuosius – ašarinės dujos, guminės kulkos

Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 01 17 | Rubrika: Miestas

Prie Seimo rūmų penktadienio vidurdienį prasidėjo mitingas, kuriame tūkstančiai piliečių iš visos Lietuvos protestavo prieš naujosios valdžios elgesį. Iš pradžių taiki protesto akcija vėliau peraugo į neramumus. Akcijoje dalyvavo apie 7 tūkstančius žmonių. Su įtūžusia minia nei Seimo, nei Vyriausybės vadovas susitikti nepanoro.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius