Tilteliui per Rąžę bus suteiktas poeto Josifo Brodskio vardas

Ketvirtadienį posėdžiavusi Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įamžinti mūsų mieste poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio atminimą. Pėsčiųjų tiltui per Rąžę rugpjūčio mėnesį bus suteiktas pavadinimas „Poeto Josifo Brodskio tiltas“.

Ryšiai su Lietuva
Pristatydamas sprendimo projektą dėl poeto J. Brodskio atminimo įamžinimo Palangoje Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Robertas Trautmanas sakė, jog kovo 6 d. buvo gautas kolektyvinis kreipimasis su pasiūlymu įamžinti mūsų mieste Nobelio premijos laureato atminimą. Pasiūlymo iniciatoriai – Lietuvos rašytojų sąjunga.
Josifas Brodskis – žymus žydų kilmės rusų poetas. Gimė 1940 m. Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade). 1987 metais Stokholme jam buvo įteikta Nobelio premija. Mirė poetas 1996 m. sausį, jo palaikai ilsisi Venecijoje, San Mikelės kapinėse.
Šių metų vasario pabaigoje vykusioje Vilniaus knygų mugėje visuomenei buvo pristatyta Ramūno Katiliaus sudaryta šviesios atminties poeto draugų ir bičiulių – lietuviškųjų ir kitų, kurių ryšio su poetu trečiasis dėmuo kadaise buvo Lietuva, – atsiminimų knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“. Dviejų dešimčių rašytojų, mokslininkų, muzikantų, režisierių ir kt. iš Vilniaus, Varšuvos, Peterburgo, Maskvos, Londono, Niu Heiveno, Naujojo Orleano rašiniuose atgyja poeto kūrybinė biografija ir drauge svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapas.
Kaip rašoma anotacijoje, „ši knyga – apie didįjį XX a. poetą, Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, jo ryšius su Lietuva, lietuviškąją tematiką jo kūryboje. Poetas ne kartą lankėsi Lietuvoje, turėjo čia artimų draugų ir, pasak prezidento Valdo Adamkaus, jautė „palankumą ir dėkingumą [Lietuvai], tikriausiai už tai, kad itin nepalankiais sau laikais, kai sovietinės sistemos buvo šmeižiamas ir teisiamas, Lietuvoje rado tam tikrą dvasinės ramybės salą. [...] jo meilė Lietuvai nuolat plėtėsi, nuo kelių artimų žmonių – Vilniaus miestui, Lietuvos pajūriui, tada – mūsų valstybei ir tautai, mūsų istorijai ir kultūrai“.

Dukart lankėsi Palangoje
Knygos pristatymo Vilniuje metu buvo pabrėžti poeto sentimentai Lietuvai ir ypač dviem jos miestams – Vilniui bei Palangai. Būtent pastarojoje sukurti įtaigiausi šio kūrybos tarpsnio posmai, kuriuose prasišviečia Palangos realijos, iš kurių nūdienos skaitytojas be vargo atpažįsta Baltijos pajūrį, Palangos kavinukes, skulptūras.
Pirmąjį kartą J. Brodskis Lietuvoje apsilankė 1966-ųjų rugpjūtį. Pasisvečiavęs Vilniuje, jis apie savaitę viešėjo Palangoje. Gyveno grafų Tiškevičių rūmų pusrūsyje, kur buvo įrengtas bendrabutis kuriamo Gintaro muziejaus darbuotojams.
Antrą kartą Palangoje poetas apsilankė 1968-ųjų sausį. Rusas lakūnas, kurį poetas tada matė žiemiškai tuščiame viešbučio „Pajūris“ restorane, vėliau apsigyveno vienoje iš jo elegijų.
Iš viso Lietuvoje poetas lankėsi septynis kartus. Tiesioginis meninis šių apsilankymų rezultatas – eilėraštis apie Palangą „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus...“ (1967 m.), eilių ciklas „Lietuviškas divertismentas“. Vienas iš septynių šio ciklo eilėraščių – apie Palangą. Su Palanga poetas susiejo dar du 1968 m. sukurtus eilėraščius: po galutiniais „Anno Domini“ ir „Elegijos“ variantais nurodyti metai ir vieta – Palanga.
Išnagrinėjus Lietuvos rašytojų sąjungos inicijuotą pasiūlymą, susipažinus su knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ bei Savivaldybės administracijos atstovams balandį susitikus su J. Brodskio atminimo įamžinimo iniciatoriais, nuspręsta jo vardu pavadinti pėsčiųjų tiltą per Rąžės upę – bevardis tiltas yra toje miesto dalyje, kurioje dažniausiai vaikštinėjo poetas.
Tarybos nariai pritarė šiam sprendimo projektui. Ir sakė manantys, jog poeto draugų, tarp kurių – žymūs literatai, muzikai, dailininkai, aktoriai, mokslininkai, – jo poezijos gerbėjų ir skaitytojų platus ratas aprėpia daugelį pasaulio šalių, tad Palanga praturtės dar vienu turistinės traukos tašku.