Taryba: sutartis su „Litesko“ bus nutraukta nuo 2016-ųjų, bet klausimų lieka

Praėjusį antradienį įvykęs savivaldybės Tarybos posėdis padėjo tašką mieste gyvoms spekuliacijoms dėl „Litesko“ ateities po 2016-ųjų, kuomet baigiasi su šia privačia bendrove Palangos sutartis dėl miesto šildymo. Taryba pakartojo apsisprendimą: sutartis su „Litesko“ nebus pratęsta, o palangiškius po 2016-ųjų šildys savivaldybės įmonė „Palangos šilumos tinklai“. Žinoma, konservatorių, didžiausių „Litesko“ priešininkų, kortas gali sujaukti ateinantys rinkimai. Kalbama, kad siekiantis likti Palangoje „Litesko“ jiems bandys daryti įtaką, vildamasis, kad naujoji valdančioji koalicija be konservatorių suteiks šansą „Litesko“.

Investuotojai paraginti laikytis įsipareigojimų

Tarybos posėdis prasidėjo Tarybos nario, konservatoriaus Vaido Šimaičio informacija: rengiamas Šventosios centrinės aikštės techninis projektas, rengėjai laukia pasiūlymų ir pastabų.

„Šventosios centrinė aikštė reikalinga, kad Šventoji neatsiliktų nuo Palangos“, – glaustai reziumavo V. Šimaitis.

O Tarybos narys, liberalsąjūdietis Vytautas Stalmokas visų ne be pašaipos klausė, ar „kelios baltos ant asfalto prie kylančios autobusų stoties linijos“ yra vienintelė investuotojų investicija į Palangos infrastruktūrą. „Kada ir kitas investuotojas, tai yra „Rimi“, tęsės savo įsipareigojimus – sutvarkyti aplinkines gatves?“ – klausė V. Stalmokas.

Meras, konservatorių lyderis Šarūnas Vaitkus informavo, kad jau yra rengiamas tokių darbų techninis projektas ir pažadai turėtų būti įvykdyti artimiausiu metu.

Vykdant Vyriausybės nutarimus dėl kultūros įstaigų vadovų atlyginimo didinimo – alga Palangos viešosios bibliotekos, krašto muziejaus ir kultūros centro direktoriams vidutiniškai padidės 243 litais – Taryba vienbalsiai balsavo už minėtų įstaigų vadovų darbo užmokesčio koeficientų padidinimą.

Litui keičiantis į eurus nuo Naujųjų, Taryba patvirtino kai kurių švietimo įstaigų ir Kultūros centro mokamų paslaugų tarifus.

Atsisakė IT tinklų priežiūros specialisto sporto arenoje

Taryba leido dirbti Sporto centro direktoriui Romaldui Kazlauskui pagal antrą darbo sutartį, bet svarstant klausimą dėl Sporto centro etatų, politikus sudomino, kiek kainuos universalios salės išlaikymas.

Sporto centro direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams etatas miesto biudžetui kainuos 21570 litų per metus, dar apie 15 tūkst. litų teks sumokėti – taip pat per metus – kiekvienam budėtojui-sargui.

Eimučiui Židanavičiui parūpo sužinoti, kiek bus pastarųjų. „Planuojame, kad 3-4 etatai“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė.

Bet meras Š. Vaitkus nesutiko, kad būtų numatytas ir kompiuterių tinklų priežiūros administratoriaus etatas, kuris iš miesto biudžeto kišenės būtų „atriekęs“ virš 18 tūkst. litų per metus. „Tokią paslaugą gali teikti ir mūsų savivaldybės kompiuterinių tinklų specialistai“, – pastebėjo meras.

Anot jo, iki šiol universalioji sporto arena „uždirbo“ 52 tūkstančius litų, už paslaugas ir darbo užmokesčiui teko atiduoti 56 tūkstančius litų.

„Audra“ kilo Tarybai svarstant klausimą dėl valstybinės žemės mokesčio tarifų nustatymo.

Taryba suteikė palangiškiams lengvatą

Vykdant Vyriausybės nutarimus, Taryba, kaip vėliau paaiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos regione, gali elgtis šiuo klausimu dvejopai: arba nustatyti žemės mokesčio tarifą, arba gyventojams suteikti lengvatą – atleisti juos nuo tokio mokesčio mokėjimo.

Tarybai balsavus už pirmąjį variantą, būtų paliesti ir daugiabučiuose namuose gyvenančių gyventojų interesai: per metus kiekvienam daugiabučio gyventojui reikėtų sumokėti papildomai 10-20 litų tokio mokesčio už naudojimąsi žeme „po namu“, o, anot klausimo pristatytojos, Biudžeto skyriaus vedėjos Reginos Garadauskienės, miesto biudžetas tokiu būdu pasipildytų apie 50 tūkstančių litų.

Kilus salėje erzeliui, įsiterpė Š. Vaitkus, primygtinai kalbėtojos teiravęsis, kas – Savivaldybė ar Vyriausybė – tokį mokestį „sugalvojo“.

V. Stalmokas kvietė „nebijoti“ ir įvardinti, kad darbo grupėje tokį pasiūlymą iškėlė savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. Iškviesta į tribūną, ji teisinosi, kad vykdė Vyriausybės sprendimą, o apsispręs dėl jo pati miesto Taryba.

Jausdamas, kad Tarybos sprendimas taip apmokestinti daugiabučių namų gyventojus sukels dalies miestelėnų nemažą nepasitenkinimą, meras užbėgo tolesnėms diskusijoms už akių: „Neleisime tokio mokesčio Palangoje. Suteiksime gyventojams lengvatą – nereikės mokėti tokio mokesčio“.

„Nė vienas iš Tarybos narių nedrįstų balsuoti kitaip“

Kitu klausimu – dėl sutarties su „Litesko“ nepratęsimo, Taryba vienbalsiai balsavo už tai. Iš konservatorės socialdemokrate šią vasarą virtusi Elena Kuznecova pastebėjo, kad „nė vienas Tarybos narys nedrįstų balsuoti kitaip“, bet konservatoriams teko patirti kandžių pastabų iš buvusio mero V. Stalmoko. „Praėjusią kadenciją pats rengiau tokį pat sprendimą, tad ačiū konservatoriams, kad pagaliau jam pritarėte“, – „dėkojo“ jis.

Dabartinis meras Š. Vaitkus neliko skolingas: „Taigi, taip pripažįstate, Vytautai, kad konservatoriai jums įtaką darė dar tada, kai buvo opozicijoje?“

Dainius Želvys linkėjo būti visiems koalicijoje su konservatoriais. „Tada ir jums seksis“, – šypsojosi jis.

Kai kurie Tarybos nariai nuogąstavo, kad tokio pareiškimo paskelbimas „paskatins“ kurorto šilumos tiekėją neprižiūrėti nuomojamo turto, trukdyti, atrodo, neišvengiamam perėmimo procesui ir galop ar nepadidins kainų šilumos vartotojams.

Projektą dėl sutarties su „Litesko“ nutraukimo pristatęs Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas sakė, kad apsisprendimas priklauso Tarybai. „Pagal Civilinį kodeksą šalys sutartis sudaro laisva valia. Niekas gi negali ką nors versti sudaryti sutartis, – sakė V. Korsakas. – Jeigu „Litesko“ netinkamai prižiūrėtų jam išnuomotą šildymo paslaugai teikti turtą, būtų sutarties laužymas“.

„Litesko“ nepalieka gyventojų lūpų

E. Kuznecova priminė, kad analogiškas nutarimas dėl sutarties nutraukimo ir komisijos suformavimo buvo priimtas dar 2010-ųjų rudenį. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šios kadencijos Taryba jau yra priėmusi sprendimą 2012 metais, jog „Litesko“ neinvestuotų 1,2 milijono litų į nuomotojo „Palangos šilumos tinklai“ ūkį ir sumokėtų virš 800 tūkst. litų turto nuomos mokestį.

„Ši nuomos mokesčio suma turi būti mokama palaipsniui iki 2015-ųjų, bet, mano žiniomis, tai atsisakius „Litesko“ padaryti, klausimas nebuvo pateiktas Tarybai?“ – retoriškai klausė E. Kuznecova.

Tarybos narei taip pat rūpėjo išsiaiškinti, kodėl būtent dabar pasirinktas laikas teikti tokiam sprendimo projektui, ir įtarė, kad jis susijęs su artėjančiais savivaldos Tarybų rinkimais.

Atsakydamas V. Korsakas tvirtino, kad miesto gyventojai, ypač bendruomenių nariai „nuolat primygtinai“ kelia „Litesko“ klausimą, todėl užkertant kelią visiems gandams ir spekuliacijoms šia tema, Tarybai teikiamas pasiūlymas dar kartą miestelėnus patikinti, kad sutartis su „Litesko“ bus nutraukta.

Š. Vaitkus: „Žmonės yra klaidinami“

Meras Š. Vaitkus taip pat atkreipė dėmesį, kad daug „manipuliuojama“ „Litesko“ tema mieste. „Ne paslaptis, pakalbama, kad galbūt kokia nors kita politinė partija po rinkimų pratęs sutartį su „Litesko“, kad galbūt, girdi, vertėtų svarstyti ją pratęsti. Žmonės taip yra klaidinami. Dėl to mes ir parengėme tokį sprendimo projektą, kad kadencija aiškiai pasakytų žmonėms ir pasiųstų žinią naujos kadencijos Tarybai, kad mes sutarties su „Litesko“ nuo 2016-ųjų nepratęsime. O vėliau per kitus du metus nuo jų atliksime atitinkamus veiksmus“, – sakė Š. Vaitkus.

E. Židanavičiaus nuogąstavimus, kad „Litesko“, gavęs tokią aiškią žinią, neprižiūrės jam patikėto šilumos ūkio turto ar vienašališkai didins kainas, Š. Vaitkus vadino „keistais“. „O gal po tuo slypi noras pratęsti sutartį? Sutartis aiškiai nusako „Litesko“ pareigas miestui“, – teigė meras.

E. Židanavičius siūlė pasakius „a“ pasakyti ir „b“: sudaryti komisiją dėl turto iš „Litesko“ perėmimo. „Man dabar toks pareiškimas yra viso labo deklaracija“, – sakė politikas.

D. Želvys įgėlė E. Židanavičiui ir E. Kuznecovai, kad jie, kaip investicijų priežiūros komisijos nariai, patys „puikiai žiną atsakymus į savo klausimus“, bet vis tiek juos uždavinėją. Anot jo, nuomos mokestį „Litesko“ vis tiek turės sumokėti.

Meras Š. Vaitkus sakė, kad per du metus nebuvo kreiptasi į teismą dėl „Litesko“ nuomos mokesčio nemokėjimo dėl paprastos priežasties – kad nebūtų kaišiojami į ratus pagaliai, savivaldybei laimėjus projektus dėl biokuro katilų statymo Palangoje ir Šventojoje. „Jeigu būtume su jais įsivėlę į teismus, iš jų paprasčiausiai būtume nesulaukę suderinimų, būtinų statyti biokuro katilines, – sakė meras. – Dabar, kai turime visus suderinimus, kreipsimės į teismą ir dėl mokesčio“.

Taryba vienbalsiai balsavo už sutarties su „Litesko“ nutraukimą.

Taryba priėmė sprendimą, kad prekiauti alkoholiu galima ne arčiau nei 50 metrų atstumu iki miesto kultūros bei ugdymo įstaigų, policijos, maldos namų.

Šiuo metu Palangos gyventojams šilumą ir karštą vandenį teikia UAB „Litesko“. Sutartis su šia įmone, kuri buvo pasirašyta 2000 m. gruodžio pabaigoje, baigsis 2016 m. birželio 15 d. Savivaldybės taryba antradienį pritarė Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Korsako parengtam sprendimo projektui nebepratęsti minėtos sutarties.

Tikima, kad nebepratęsus sutarties su privačia įmone bei šilumos ūkį perdavus Savivaldybės įmonei „Palangos šilumos tinklai“, šilumos ir karšto vandens kainos Palangoje sumažėtų, o šilumos tiekimo infrastruktūra ir turtas būtų naudojami efektyviau bei skaidriau.

Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, šiandieninis Savivaldybės tarybos narių balsavimas palangiškiams labai aiškiai parodė vietos politikų poziciją dėl sutarties su „Litesko“. „Taryba priėmė ryžtingą sprendimą – visuomenei šiandien buvo aiškiai pasakyta, kad sutartis nebebus pratęsiama. Tad palangiškiai žino, jog jau po pusantrų metų visus su šilumos ūkiu susijusius klausimus galės kontroliuoti Savivaldybės įmonė“, – „Palangos tiltui“ sakė Š. Vaitkus.