Švietimo reformos traukinio gale – kaimynų savivaldybės

Pagrindiniai švietimo sistemos reformos darbai Palangoje baigiasi. Nuo šio rugsėjo kurorte nebeliks vidurinių mokyklų, turėsime vieną gimnaziją, dar neaiškus Smilčių pradinės likimas... Ar viskas čia gerai, ar nebuvo padaryta klaidų, ir apskritai, kaip ši reforma atrodo žiūrint „iš aukščiau“? Apie tai „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Petru Navicku.

-Kaip vertinate švietimo sistemos reformą mūsų mieste?

- Iš esmės visa tai vertinu labai teigiamai. Aš koordinuoju Klaipėdos ir Telšių apskričių švietimo veiklą. Sėkmingi pokyčiai vyksta Klaipėdos ir Šilutės savivaldybėse. Ten jau pertvarkytas mokyklų tinklas. Džiugu, kad prie perspektyvios reformos prisijungė ir Palanga. Tačiau tai, kas jau praeita čia, dar teks pakartoti Kretingos, Gargždų ir Skuodo savivaldybėms. Manau, kad švietimo reforma buvo neišvengiama, siekiant sukurti efektyvesnę, kokybiškesnę ir tobulesnę mokymo sistemą. Man patinka, kaip dirba naujoji Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė. Joje įžvelgiu švietimo reformos tęstinumo užtikrinimą.

- Tačiau iki šiol daugeliui tėvų nepatinka vykstanti reforma. Kaip manote, kodėl?

- Man su mokinių tėvais bendrauti neteko, tačiau su jais turėjo kalbėtis mokyklų vadovai. Galbūt kai kas iš jų nebuvo linkę tęsti reformos arba nesugebėjo tinkamai paaiškinti pokyčių esmės. Juk logiškai mąstant, Palangoje tikrai nereikėjo trijų vidurinių mokyklų. Tai jau praeitis, su savo ydinga ir nekokybiška mokymo sistema. Aš Palangoje nežinau nė vieno šiuo metu itin iškilaus pedagogo, kaip gero profesionalo ir asmenybės, į kurią turėtų lygiuotis mokiniai. Tik dabartinė sistema gali išugdyti tokius mokytojus. Be to, kam, pavyzdžiui, reikalingi trys chemijos kabinetai atskirose mokykose, jei galima įrengti vieną, bet kokybišką, kurio iki šiol nebuvo nė vienoje mokykloje? Taip pavyks sutaupyti ir miesto biudžeto lėšų. Be to, įsivaizduokime mokytoją, kuris dirba keliose mokyklose ir dar su skirtingų klasių mokiniais. Jis, tarkim, baigė pamoką vienoje mokykloje, kurioje ką tik dėstė vienuoliktokams, bendravo su jais aukštesniame intelekto lygmenyje, o po keliolikos minučių jo laukia ketvirtokai. Kaip toks mokytojas gali taip greitai persiorentuoti, „atsijungti“ nuo aukštesnio lygio bendravimo su vyresniojo amžiaus moksleiviais ir pradėti lyg niekur nieko vesti pamoką ketvirtokams? Arba dar blogiau, jei būtų atvirkščiai. Aišku, kad šiuo atveju nukenčia mokytojo profesionalumas ir mokinių paruošimo kokybė.  Todėl ir stengiamės vienoje mokykloje sukoncentruoti pačią efektyviausią mokymo sistemą. Šiuolaikinės švietimo sistemos reformos modelis yra toks: 4+4+4. Tai reiškia, kad pradinė mokykla turi pirmąsias keturias pradinio ugdymo klases, antrasis ketvirtukas reiškia pagrindinio ugdymo pirmosios dalies (nuo 5 iki 8) klases, o paskutinis ketvirtukas – gimnazijos klasės. Tai pagrindinio ugdymo antrosios dalies 1 – 4 gimnazijos klaės (buvusios vidurinėse mokyklose 9 – 12 klasės).

-          Kaip vertinate Smilčių pradinės mokyklos reorganizavimą?

Mokinių tėvai jau senokai kalba, kad netolimoje ateityje šis pastatas gali  būti privatizuotas ir jo vietoje iškils, pavyzdžiui, viešbutis. Tėvai ne kartą guodėsi, kad mokyklos vadovė jaučia tam tikrų intitucijų spaudimą nekomplektuoti papildomų klasių.

- Kol kas negalėčiau vienareikšmiškai komentuoti tokių faktų. Deja, neteko bendrauti ir su mokinų tėvais. Jeigu taip atsitiks, kad nebeliks mokinių ir pastatas stovės tuščias, jo ateitį nulemti gali tik miesto savivaldybė.Tačiau manau, kad ne tėvai turi nurodinėti mokyklos vadovui, kada ir kokį vaiką priimti mokytis. Švietimo reforma vyksta todėl, kad norima pasiekti kuo aukštesnės mokymo kokybės. Tėveliai savo vaikus gali leisti ir į kitą mokyklą. Svarbu ne mokyklos vieta, bet jos pasiekta ugdymo kokybė. Kam šiandieną reikalingi du pradinių mokyklų direktoriai, juo labiau, kad Smilčių pradinėje sukomplektuotos ne visos pilnos klasės? Tai tik be reikalo švaistomi pinigai. Ministeriją pasiekė žinia, kad šią mokyklą ketinama prijungti prie Vl. Jurgučio pagrindinės mokyklos. Tokiu atveju tai vertinčiau tik kaip reformos stabdymą.

Matau šiek tiek problemų ir Šventosios pagrindinėje mokykloje. Nesuprantu, kam ten reikalingos devintos ir dešimtos klasės, kur kiekvienoje iš jų mokosi tik septyni ar aštuoni vaikai. Anksčiau ar vėliau šioje mokykloje tokių klasių nebeliks, ir mokykla pagal nająjį reformos modelį turėtų vadintis progimnazija. Ten vaikai būtų mokomi iki aštuntos klasės. Juk ir dabar dalis vyresniųjų klasių šventojiškių lanko Senąją gimnaziją. Laimei, ši mokymo institucija yra pakankamai tvirta ir pajėgi išugdyti stiprų gimnazistą.

Todėl aš tvirtai tikiu, kad tas modelis, kurį ministerija pasirinko švietimo reformai, yra šiuo metu geriausias ir perspektyviausias. Tikiu, kad tuo anksčiau ar vėliau įsitikins kurorto mokytojai ir mokinių tėvai.