Sveikai miegantis Albinas Stankus: „Apie miegą labai daug žinoma ir nežinoma“

Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys Albinas Stankus yra ir žinomas mokslininkas, pagal specialybę – gydytojas neuropatologas. Aktyvus septyniasdešimtmečio sulaukęs palangiškis yra daugybės visuomeninių organizacijų narys. Jis – ir Lietuvos klinikinės fiziologijos draugijos narys, Klaipėdos kardiologų draugijos narys, Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugijos narys, Pasaulinės ir Lietuvos hipertenzijos lygos narys, Lietuvos neurologų asociacijos narys. Neseniai miesto visuomenei pristatęs beveik dešimtmečio palangiškių sveikatos tyrimo rezultatus, jame gydytojas, mokslininkas ir politikas daugiausiai dėmesio skyrė miego svarbai žmogaus sveikatai. Apie tai ir kalbėjomės su A. Stankumi.

– Kodėl miegas toks svarbus?
– Ypač skaudu stebėti rytais ateinančius į paskaitas neišsimiegojusius jaunuolius, kurie perdėtai naudojasi informacinėmis priemonėmis (internetas, TV, naktiniai barai) ir dėl to pakinta miegojimo arba valgymo režimai. Miegas yra tiesiogiai susietas su organizmo nuovargiu. Apie nuovargį galima būtų pakalbėti atskirai, nes tai irgi rimta žmonių problema. Nuovargis yra gana dažnas sveikų asmenų ir ligonių nusiskundimas. Vieni skundžiasi fiziniu nuovargiu, kiti – protiniu, o dar kiti – bendru. Viena iš priemonių, kurios metu atstatomos organizmo jėgos, yra miegas. Paties miego trūkumas sukelia nuovargį ir šiuo atveju papildomas miegas veikia kaip intervencija mažinantį nuovargį. Iš kitos pusės, yra stebima, kad esant įvairiai patologijai nuovargis ir miegas gali sutrikti ir pagilinti ligą. Sukeltas dėl miego trūkumo nuovargis gali būti autoavarijų priežastimi, sutrikdyti darbo kokybę, sukelti nerimą arba mieguistumą, o lėtinis nuovargis – įvairias ligas. Tėveliams patariu stebėti vaikų miego kokybę, ypač ar neatsirado drebančių kojų sindromas. Tai rodo, kad yra pažeista miego struktūra arba jo gylis. JAV gamina specialias naktinio matymo kameras, kurios yra prijungtos prie TV ir tėvai bet kada gali žvilgtelėti į miegantį vaiką.
Miegas yra natūralus organizmo poreikis. Jis privalomas beveik visiems gyvūnams ir yra tiesiogiai priklausomas nuo paros bioritmo. Pats bioritmas labai priklauso nuo šviesos kiekio, kurį gauna mūsų akys ir oda. Tai labai sena funkcija, kuri yra reguliuojama mūsų vidiniais laikrodžiais: centriniu ir periferiniais. Jei centrinis yra mūsų smegenų gilumoje suprachiazmatiniame nervų ląstelių branduolyje, tai periferiniai laikrodžiai yra visose ląstelėse. Jų veiklą reguliuoja specialus genas ir nuo juo priklauso ląstelių paros medžiagų apykaitos greitis. Kiekvienam žmogui gali kilti klausimas – o kaip jie visi sinchronizuojasi arba suderina savo veiklą tarpusavyje. Čia ir gauname atsakymą, kad miegas yra vienas iš faktorių, kuris suderina organizmo darbą, sukelia medžiagų apykaitos sulėtėjimą ir atstato energetinį balansą. Šiame procese aktyviai dalyvauja hormonai ir autonominė nervų sistema. Šiam procesui turi įtakos mūsų pasirinktas valgymo laikas ir ritmika. Geriausia taisyklė – suderinti savo ritmą ir jį nekeisti daug laiko. Organizmas suderins savo ritmus.
– Kas vyksta miego metu?
– Apie miegą labai daug žinoma ir nežinoma. Didžiausia paslaptis yra greitų akių judesių stadija (REM), kurios metu visi mes sapnuojame. Ji kartojasi 4-5 kartus per naktį, tuo metu smegenų aktyvumas labai didelis, bet mūsų sąmonė išjungta. Be REM stadijos žmogus gyventi negali. Ką daro tuo metu mūsų smegenys? Manau, kad mokslas atsakys į šį klausimą. Ne REM stadijose žmogaus organizmas ilsisi, atstato jėgas.
Svarbu, kad miego metu neatsirastų kvėpavimo sutrikimų, vadinamų „sleep apnoe“ – knarkimai su kvėpavimo sulaikymu. Tai rimtas perspėjantis simptomas, dėl kurio verta kreiptis pas gydytoją ar somnologą. Miego polisomnografinis tyrimas leis tiksliai diagnozuoti esamus sutrikimus. Tokie tyrimo kabinetai veikia Palangoje, Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Vokietijoje jų yra virš 300.
– Kas nutinka, jei miego nepakanka?
– Paros laikrodis kontroliuoja fiziologinių ir elgsenos sistemas, įskaitant energijos apykaitą, virškinimo trakto peristaltiką, miego ir būdravimo ciklą, širdies ir kraujagyslių veiklą, vidaus sekrecijos liaukų sekreciją, kūno temperatūrą, inkstų ir judėjimo veiklą. Ši kontrolė yra susieta su tam tikrų patologijų apraiškomis, pavyzdžiui, hipertenzinė krizė, miokardo infarktas ir astmos ir alergijos išpuolių. Ryšio tarp endogeninio laikrodžio ir koordinavimo su aplinka sutrikimas sukelia nuovargį, sutrinka orientacija arba kyla nemiga, kaip matyti iš keliautojų arba padidėjusio sergamumo tarp pamaininį darbą dirbančių. Be to, sutrikę paros ritmai gali rimtai paveikti bendrą sveikatą ir padidinti polinkį susirgti vėžiu. Galima kalbėti apie jo sutrikimus įskaitant ir mirtį.
– Kiek jūsų tyrime dalyvavo palangiškių?
– 2003-2004 m. mūsų tyrime dalyvavo 1602 atsitiktinai atrinkti, vidutinio amžiaus Palangos miesto gyventojai. Šiemet panašiuose tyrimuose dalyvavo 820 tų pačių pacientų. Tyrimai parodė, kad turintys miego sutrikimų ir blogų miego įpročių dažniau serga kvėpavimo sutrikimais miego metu, didesnis jų pasireiškimo dažnis ir padidėjęs sergamumas širdies ligomis. Be to, rastas įdomus reikšmingas faktas, kad nusiskundimai dideliu mieguistumu (miego trūkumu) buvo susiję su didesniu mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
– Dalis Lietuvos gyventojų teigia kenčiantys nuo greitėjančio gyvenimo tempo ir nuolat neišsimiegantys. Kas jų laukia nuolat per mažai ilsintis? Ką patariate?
– Taisyklingas organizmo paros laikrodžio suderinimas veda į gerovę ir padidina gyvenimo trukmę, o jo sutrikdymas yra susijęs su pagreitintu senėjimu ir sergamumu. Didesnį ilgaamžiškumą ir geresnę sveikatą galima pasiekti suderinus paros valgymo laiko schemas ir iš naujo nustačius paros ritmus, kas gali sukelti geresnį sinchronišką tarp metabolizmo ir fiziologinių procesų. Naujas požiūris yra tas, kad didesnis dėmesys skiriamas paros ritmo suderinamumui, kuris sukelia senėjimo slopinimą ir gyvenimo trukmės pratęsimą. O tai jau savaime leidžia suprasti, kad sumažėja sergamumas įvairiomis, ypač psichosomatinėmis, ligomis. Iš to seka, kad sezoniniai laiko keitimai turi neigiamą poveikį organizmui. O kas laukia tų, kurie nuolat per mažai miega: sumažės jų gyvenimo trukmė ir padidės sergamumas.
– JAV mokslininkai teigia, kad žmogui miegant smegenys apsivalo nuo per dieną susikaupusių toksinų. Sutrikus šiai „atliekų šalinimo sistemai“, atsiranda daugybė ligų, kiek tiesos šiame teiginyje?
– Suprantu, kad pats terminas „apsivalo“ yra nemokslinis, bet taiklus. Gaila, kad teršalai nėra įvardinti, o greičiausiai jie yra neuropeptidai arba jų metabolizmo liekanos. Didžiausia tikimybė, kad be šio mechaninio paaiškinimo, nereikiamų peptidų pašalinimo procese dalyvauja augimo hormonas ir neurosteroidas pregnenolonas. Augimo hormonas skatina normalių neuropeptidų sintezę, jis visada iki mirties išsiskiria sapnavimo metu ir tokiu būdu pašalina kitus smulkius (mažo svorio) peptidus. Žinodami, kad trumpos aminorūgščių molekulės gali turėti toksinių savybių, galima daryti išvadą, kad kuo ilgiau ir dažniau mes sapnuojame, tuo labiau vyksta „detoksikacija“. Be to, pregnenolonas, kuris randasi glijos ląstelėse, kaip steroidas taip pat skatina baltymų sintezę, daro poveikį per genomą į peptidų atsinaujinimą ir tokiu būdu veikia teigiamai ne tik smegenų veiklą, bet ir viso organizmo sveikatą. Žinoma, kad JAV pregnenolonas plačiai vartojamas prieš organizmo senėjimą. Nereikia užmiršti, kad jis gaminamas tik iš to blogo cholesterolio, kurį medikai stengiasi sumažinti organizme. Klausimas – ar visada tai reikia daryti? Be to iš pregnenolono gaminami visi mums labai reikalingi, ypač lytiniai, hormonai-steroidai, bet apie tai atskira kalba.
– Kaip jūs miegate?
– Tikrai nesiskundžiu: miegu gerai ir giliai, todėl ir perkopęs 70-metį jaučiuosi žvalus ir esu sveikas.