„Svajoju, kad Palangos autobusų stotis taptų traukos centru ir menininkams“

Naujosios Palangos autobusų stoties vadovas, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Vidas Misikonis, žemaitis, save vadina senu „komunalininku“, todėl, kai jam buvo pasiūlyta vadovauti naujajai stočiai, jis neabejodamas sutiko, nors, ne paslaptis, dėl stoties vadybininko kėdės, ne visi, matyt, žino, buvo gerokai susigrumta. Nugalėjo miesto interesai ir... asmeninės savybės.

Patyręs komunalininkas
„Esu gimęs Trakuose, aukštaitis, tik mano žmona – žemaitė iš Salantų. 1994 m. atsikėlėme gyventi į Klaipėdą. Žmona dirba Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, ji gydytoja. 2007 metais pradėjau gyventi Palangoje“, – savo pasakojimą pradėjo naujosios stoties vadovas.
Aukštąjį ekonominį išsilavinimą turintis specialistas jau kurį laiką norėjo įsidarbinti Palangos komunaliniame ūkyje. „Daug metų esu senas komunalininkas, turiu didelę patirtį, ilgai dirbau antrinių žaliavų perdirbimo srityje ir pardavimo vadovu dabartiniame Klaipėdos UAB „Ekonovus“ – anksčiau buvo kitas pavadinimas. Dar prieš tai dirbau AB „Klaipėdos kartonas“. Pagal vykdomą projektą teko vykti darbuotis į Ukrainą, Černigovo miestą. Tiesiog turėjau sutartį su „Klaipėdos kartonu“, laimėjau paskelbtą konkursą, todėl mane siuntė į Ukrainą. Ten buvo vykdomas toks projektas, reikėjo pastatyti gamyklą, taigi buvau projekto vadovas, vėliau tapau tos gamyklos vadovu. Mano vadovaujama įmonė gamino gofruotą kartoną ir tarą iš jo – tokias dėžes, į kurias sudedamos jau pakuotėse esančios prekės, tarkime, makaronai. Ukrainoje gyvenau ir dirbau beveik trejus metus, – kalbėjo specialistas ir pridūrė, jog darbuotis svečioje šalyje lengva nebuvo. – Sunku buvo dėl to, kad ten buvau vienintelis lietuvis, o kiti aplink tave – apie 190 žmonių – ukrainiečiai. Tiesiog mentaliteto skirtumai nemaži, sunkiau vieniems kitus suprasti, be to, ten negali rodyti emocijų, nes tuomet pasirodysi silpnas, o žmones tai veikia neigiamai. Aš juk turėjau juos suburti darbui, todėl negalėjau pasirodyti silpnas. Teko statyti naują gamyklą nenutraukiant senosios gamybos ir vadovauti apie 190 darbuotojų kolektyvui. Tačiau čia įgyta nemažai patirties statybos, technologijos, logistikos ir marketingo srityse. Užbaigus projektą Ukrainoje buvau pakviestas į UAB „Ekonovus“ kitam projektui Baltarusijoje, Minske. Ten įrenginėjome ir paleidome technologinę antrinių žaliavų rūšiavimo liniją, vėliau vadovavau linijos darbui, logistikos ir marketingo procesams. Užbaigus projektą tęsiau darbą UAB „Ekonovus“ Lietuvoje“.
„Gyvendamas Palangoje, vis dažniau pagalvodavau apie darbą šiame mieste. Pernai balandžio pabaigoje nusiunčiau savo gyvenimo aprašymą į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Rudenį sulaukiau skambučio iš direktoriaus Konstantino Skieraus, kuris pranešė, kad yra galimybė pas juos įsidarbinti“, – apie darbo Palangos komunaliniame ūkyje pradžią pasakojo V. Misikonis.

Paskyrė į autobusų stotį
„Direktorius K. Skierus pasakė, kad baigiama statyti ir atidaroma nauja stotis. Kadangi turiu patirties organizuojant darbus ir logistikos procesus, buvau paskirtas direktoriaus pavaduotoju autobusų stočiai“, – kalbėjo V. Misikonis.
Pasiteiravus, kaip vertina tiek daug kalbų sukėlusį Palangos autobusų stoties perkėlimą į naują vietą, stoties vadovas teigė, jog šis sprendimas tikrai yra sveikintinas. „Aš suprantu, kad dabartinė miesto valdžia mato labai toli į priekį. Įsivaizduokite, ne sezono metu į Palangą atvyksta ir išvyksta apie 80 autobusų per dieną. Sezono metu šis skaičius dar išauga iki maždaug 130 autobusų per dieną. Ir jie toje nedidelėje kišenėje turėjo suktis. Vasarą karšta, vairuotojai, kad autobuse veiktų kondicionierius, turi laikyti įjungtą variklį. Juk ne visi autobusai iš karto išvažiuoja – kiti kurį laiką stovi. Ir visą laiką burzgina variklį. Ir tai vykdavo nedideliame mūsų miesto centre. Dėl to didėja tarša mieste. Nusiėmė transporto srautai Kretingos, Ganyklų gatvėse ir šių gatvių sankryžose. Labai gerai, kad perkėlė stotį, – įsitikinęs stoties vadovas. – Čia vietos daug daugiau nei senojoje vietoje buvo, autobusų susibūrimas jau ne miesto centre, dėl to ir tarša mieste mažėja, pati stotis patogesnė: erdvi keleivių salė, siuntų ir bagažo skyrius, vykstantiems elektroniniai informaciniai ekranai, kita informacija, patogus vairuotojų kambarys – jiems nereikia laikyti įjungto autobuso variklio, kambaryje galima atsigerti kavos, paskaityti. Juk mes už tai neimame pinigų. Taip pat galėsime priimti didesnį autobusų srautą, atsiras papildomų maršrutų. Bendradarbiauju su kolegomis iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, iš jų pasisemiu patirties. Naujoji autobusų stotis palanki legaliai dirbantiems vežėjams, kadangi įvažiavimas į jos teritoriją – tik su kortelėmis, o nelegalūs vežėjai tokių kortelių negauna, todėl jie negali įvažiuoti į stotį pro užtvarus“.

Sieks pirmos kategorijos
Pasiteiravus, iš kokių tolimiausių kampelių atvyksta autobusai į Palangos stotį, V. Misikonis sakė: „Karaliaučius – ne arti. Ne arti ir Biržai, Vilnius. Atvažiuoja iš Latvijos. Tarsiuosi, kad į Palangą atvyktų Rygos autobusai. Jie vyksta, tarkime, į Panevėžį, bet kitu keliu, o aš sieksiu, kad užsuktų ir čia. Kita siekiamybė – gauti stočiai pirmą kategoriją. Tai reiškia didesnius įvažiavimo įkainius, tos įplaukos keliauja į komunalinį ūkį – išlošia visas miestas. Pirmą kategoriją turi tik Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių, Kėdainių, Ukmergės autobusų stotys. Jau apie 80 procentų reikalavimų įvykdyta, liko 20. Atrodo, nedaug, bet tie likusieji ir yra sunkiausiai įvykdomi. Reikia dar užtikrinti didesnį reisų skaičių, papildomų paslaugų. Bet pasiekta pirma kategorija suteiktų Palangai labai didelį prestižą, tai būtų labai gražus dalykas. Be to, stotis taptų dar geresnė. Ir šiandien važiuosiu dėl to konsultuotis į Klaipėdą“.
Apie autobusų stotį galintis kalbėti ir kalbėti jos vadovas turi ir šios įmonės ateities viziją. „Su laiku stotis turėtų tapti traukos centru. Ir ne vien dėl čia esančios „Maximos“ parduotuvės. Čia būtų galima daryti plenerus – jauniesiems menininkams galėtume suteikti vietą parodyti savo kūrybą“, – kalbėjo V. Misikonis.
Pasak pašnekovo, jam jau teko girdėti ir teigiamų gyventojų atsiliepimų apie naująją stotį. „Gal kol kas nepatogus susisiekimas su centru, bet ateityje tai turėtų išsispręsti – jau dabar važiuoja „Vlasavos“ autobusai. Ir girdėjau ne tik, kad gražu, bet ir kad patogu, jauku. Džiaugiuosi, kad žmonės mato teigiamų dalykų naujovėse“, – sakė pašnekovas ir pasidžiaugė, kad komunalinio ūkio vadas K. Skierus daug dėmesio skiria autobusų stočiai.

Palaiko dienas be automobilio
Pasmalsavus, ar autobusų stoties vadovas pats naudojasi visuomeniniu transportu, ar visgi pirmenybę teikia automobiliui, pašnekovas apgailestavo, kad dėl darbo specifikos dažniau tenka važinėti mašina. „Žmona daugiau naudojasi visuomeniniu transportu, o aš, kadangi mano tokia darbo specifika, kol kas dažniausiai važiuoju mašina. Bet, manau, visuomeninis transportas – patogi susisiekimo priemonė ir turi nemažai privalumų: jei vyksti autobusu, gali važiuoti į didmiestį ir neskauda galvos dėl parkavimo. Šiuolaikiniai autobusai aprūpinti san. mazgais, internetiniu ryšiu, tad kelionė gali būti patogi, tuo labiau, kad maršrutai dabar yra į visur. Jeigu daug žmonių naudojasi visuomeniniu transportu, mažėja aplinkos tarša. Ir jau, be abejo, esant nors truputį neblaiviam, išgėrus alaus, patariu sėsti tik į visuomeninį transportą, o ne prie automobilio vairo“, – vardino V. Misikonis.
Paklaustas, ką mano apie dienas be automobilio, pašnekovas sakė jų organizavimui pritariantis ir palaikantis tokią iniciatyvą: „Labai teigiamai vertinu. Tomis dienomis ir pats važiuoju dviračiu“.

Darbas patinka
Kalbėdamas apie darbą autobusų stoties vadovas nestokojo entuziazmo. „Šis darbas man patinka. Patinka, kad gali būti su žmonėmis, gali būti naudingas, pasitarnauti Palangos bendruomenei, o sezono metu – ir Palangos svečiams. Autobusų stotyje dirba puikios moterys, jos visos yra su aukštuoju išsilavinimu, mokančios užsienio kalbas. Kolektyvas draugiškas – džiaugiuosi savo komanda“, – sakė pašnekovas.
Autobusų stoties vadovas savo laiko neskirsto į darbo ir nedarbo dienas: „Po darbo nuo stoties neatsiriboju. Ir savaitgaliais domiuosi, kaip vyksta darbas. Kadangi gyvenu Palangoje, man nesudėtinga atvažiuoti, pažiūrėti. Žmona mane supranta, ji pati dirba administracinį darbą, o mūsų vaikai jau užauginti, jie gyvena atskirai. Darbas man įdomus, tai „veža“. Čia dirbu ne vien dėl pinigų. Kai jau neturi nepilnamečių vaikų, o žmona taip pat yra dirbanti, gali sau tai leisti. Žinoma, nesakau, kad jie nesvarbūs – reikalingi ir pinigai, bet pirmiau man rūpi pats darbas. Čia gaunu atlikto darbo pasitenkinimą. Man patinka, kai matosi atliekamo darbo rezultatas“.

Palanga – unikali
„Pailsime su žmona įvairiai: ir pakeliaujame, ir pasportuojame, ir dviračiais važinėjame. Lietuvoje yra labai gražių vietų, neskaitant pačios Palangos: tai ir Nida, ir Biržai, ir Rokiškis, ir Zarasai – visur esame išvažinėję. Ir į užsienį nuvažiuojame, kaip ir visi“, – pasakojo pašnekovas.
Visgi, nors ir daug gražių vietų aplankė, palangiškis teigė, jog kurortas yra unikalus: „Vienas dalykas, kad mes turime jūrą, nuostabaus smėlio paplūdimius, antra, turime senąją Palangos architektūrą – tie senieji nameliai irgi turi savo šarmo. Dabar jau renovuoja, stato stiklinukus. Bet Palanga turi kažką savito, gražaus, unikalaus – ne vien J. Basanavičiaus gatvę. Labai džiugina sutvarkytas Kurhauzas, pastatytas naujas sporto kompleksas, naujai statoma vasaros estrada – puiku, kad per tiek laiko miestui padaryta tiek gero“.
Nors kurorte gyvena jau ne vienerius metus, pašnekovas sakė visgi dar nesijaučiantis esantis tikras palangiškis. „Negaliu pasakyti, kad jau esu pilnavertis Palangos bendruomenės žmogus – gal dar anksti man. Reikia dar pagyventi, pabūti, labiau pažinti žmones, pačiam labiau įsilieti į gyvenimą. Emocijas sunku pasverti, negaliu tiksliai pasakyti, kiek myliu Palangą, bet tai darosi man artimas, savas miestas“, – atviravo autobusų stoties vadovas.