Sunkmetis neatvėsino valdžios norų įsikurti naujame pastate

Ketvirtadienį vietos valdžia svarstė klausimą dėl naujo Savivaldybės administracinio pastato statybos. Yra pateikti du investicinio projekto variantai. Vienas siūlymas – statyba dabartinėje vietoje, kitas – administracijos patalpų nuoma numatant jų išpirkimą ateityje. Nepaisant ekonominio nuosmukio, kurorto valdžia, nors ir su varganu biudžetu ir be realių pinigų, siekia įgyvendinti penkiolikos milijonų vertės projektą. Tiek mokesčių mokėtojams kainuotų naujasis pastatas.

Svarbiausia – kokybiškos paslaugos

Kurorto meras Vytautas Stalmokas ne viename pasitarime aiškiai pasakydavo, jog norint užtikrinti kokybiškas paslaugas tiek Palangos gyventojams, tiek verslininkams, ir siekiant optimizuoti administracijos veiklą, būtinas naujas pastatas, ne mažesnis kaip pusketvirto tūkstančio kvadratinių metrų. Jame įsikurtų visi administraciniai padaliniai, kurie šiuo metu išsibarstę įvairiose miesto vietose.

Projektuotojams – per 400 tūkst. litų

Dar 2008 metų pradžioje Palangos miesto savivaldybė sudarė sutartį su įmone „Ardanuy Ingeneria S.A.“ dėl naujo miesto Savivaldybės pastato techninio projekto parengimo. Projektavimo paslaugos įkainuotos per 400 tūkst. litų. Pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, projektuotojams jau sumokėta per 100 tūkst. litų.

KPD nederino

Tačiau Savivaldybės entuziazmą nuslopino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys. Pastaroji įstaiga informavo, kad neišduos techniniam projektui rengti specialiųjų projektavimo sąlygų, motyvuodama tuo, jog žemės sklypų, esančių Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje, galiojančio detaliojo plano sprendiniai prieštarauja kurorto paminklosauginio ir Palangos centrinės dalies detaliojo plano sprendiniams. Be to, KPD Klaipėdos teritorinis padalinys kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir pareikalavo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas žemės sklypų, kuriame įsikūrusi dabartinė administracija, detalųjį planą. Prokuratūra medžiagą perdavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl Tarybos sprendimo panaikinimo. Teismui panaikinus minėtų žemės sklypų detalųjį planą, nebebūtų pagrindo statyti planuojamą miesto savivaldybės administracijos pastatą.

Paprašyta atsiskaityti

Iškilus problemoms dėl projekto derinimo, jo rengėjai sustabdė projektavimo darbus bei paprašė Savivaldybės atsiskaityti už suteiktas projektavimo paslaugas, t.y. sumokėti likusią sutartyje numatytą sumą. Tačiau Savivaldybė neskuba to daryti, nes projektuotojai nėra įvykdę visų numatytų sutartyje įsipareigojimų.

Parengė investicinį

Savivaldybei įklimpus į teisminius ginčus dėl naujo pastato statybos esamame žemės sklype, pradėti svarstyti ir kiti alternatyvūs variantai. Šios galimybės išnagrinėtos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus parengtame investiciniame projekte.

Pasak miesto savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Irenos Šatkauskienės, rengusios investicinį projektą, buvo detaliai išnagrinėtos šešios alternatyvios galimybės.

Įvertinus finansinį naudingumą bei atsižvelgiant į skolintų lėšų poreikį ES struktūrinių fondų finansuojamiems projektams, bendrai finansuoti, miesto Tarybai siūlomos svarstyti dvi priimtinausios alternatyvos – administracinį pastatą statyti dabartinėje vietoje arba – patalpas nuomoti, numatant jų išsipirkimą ateityje, nurodant didžiausią priimtiną patalpų išsipirkimo ir nuomos kainą.

Būtina koreguoti projektą

Jei bus apsispręsta statyti naują administracinį pastatą dabartinėje vietoje, būtina koreguoti pastato techninį projektą pagal Teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus. Projekto finansavimo šaltiniai būtų Savivaldybės biudžeto lėšos, pinigai, gauti pardavus jai priklausančius pastatus Vytauto, Žvejų ir Gintaro gatvėse bei banko paskola. 

Verslininkų siūloma alternatyva

Kita alternatyva buvo skaičiuojama įvertinus miesto mero Vytauto Stalmoko organizuotame pasitarime su verslininkais gautus duomenis dėl naujo miesto savivaldybės pastato statybos. Šio susitikimo metu verslininkai pateikė keletą preliminarių pasiūlymų bei pasidalinta informacija.

Naujai miesto savivaldybei būtino patalpų ploto reikėtų 3,5 tūkst. kv. m ir norima, kad biuro patalpos tiktų administravimo funkcijoms vykdyti.

Šios alternatyvos atveju finansavimui tiek patalpoms nuomoti, tiek jų daliai išpirkti būtų naudojamos biudžeto lėšos. Iš banko paskola nebūtų imama.

Paskaičiuota, kad pirmaisiais metais patalpos nebus išperkamos, o mokama nuoma už visą patalpų plotą. Antraisiais-penktaisiais gyvavimo metais būtų perkamas plotas už tokią sumą, už kurią gauta pardavus keturis turimus pastatus, o likusi suma būtų išmokama lygiomis dalimis šeštaisiais-dešimtaisiais metais, skaičiuojant neišpirktos patalpų dalies nuomos kainą – 30 litų už kv. m.

Vedėjos I.Šatkauskienės teigimu, šiuo metu vertėtų apsispręsti dėl naujo Savivaldybės pastato, nes statybų kainos itin mažos. Tačiau prieš priimant sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, būtina pasverti siūlomus variantus, atsižvelgiant į visus iškilusius klausimus, problemas bei riziką.